- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- 2YT-11502-322/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01141-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- I. P., R. J., N. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybinei įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. J., D. J., Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- J. J.
- Kategorijos
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybinei įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. J., R. J., D. J., I. P., R. J., N. J., D. J. ir D. J., dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą (b. l. 2-4), kuriuo prašo atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą įstatymo nustatytą terminą nepilnamečiams vaikams A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir R. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo A. J., mirties (duomenys neskelbtini), bei išduoti leidimą pareiškėjai nepilnamečių A. J. ir R. J. vardu priimti A. J. palikimą.
Teismo posėdyje pareiškėjos J. J. atstovas pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su A. J. išsituokė (duomenys neskelbtini), nuo to laiko gyveno atskirai. Pareiškėja su A. J. turi aštuonis vaikus, du iš jų nepilnamečiai. Pareiškėja nežinojo, kokį asmeninį turtą turi A. J., ji manė, kad po A. J. mirties visą palikimą priims pilnamečiai vaikai, todėl dėl nepilnamečių vaikų palikimo priėmimo ir nesikreipė. Tačiau po kurio laiko suprato, kad reikia atstovauti nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Nurodo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties, nes su vaikais gyveno atskirai, buvo išsituokę. Prašo atnaujinti įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti ir išduoti teismo leidimą pareiškėjai nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo mirties.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko ir nuomonės nepareiškė.
Suinteresuoti asmenys I. P., R. J. ir N. J. dėl pareiškimo neprieštarauja.
Suinteresuoti asmenys D. J. ir D. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 57, 60, 61).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. J. į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas atsiliepimas, kuriame nurodo, kad su J. J. pareiškimu sutinka ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 71).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad apie palikėjo A. J. palikimo perėjimą valstybei duomenų nėra, prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 29-31).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime prieštaravimų nepareiškė, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 38-39).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 42-43)
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja J. J. ir A. J. (duomenys neskelbtini) santuoką nutraukė (b. l. 7). (duomenys neskelbtini) mirė A. J., nepilnamečių A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 5, 8, 9). Po A. J. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro nekilnojamasis turtas: 3,5 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 13-15); 3 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11); 3 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (b. l. 44) matyti, kad 3 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal antstolio R. K. turto arešto akto įregistravimą nuo (duomenys neskelbtini) apribota disponavimo teisė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įstatyme nustatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju įstatymo numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti jau yra pasibaigęs. Spręsdamas, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. J. su pareiškėja santuoką nutraukė prieš daugiau nei dvejus metus, pareiškėja su savo nepilnamečiais vaikais A. J. ir R. J. gyveno atskirai. Kaip nurodė pareiškėja, ji nežinojo kokį asmeninį turtą turėjo A. J., manė, kad visą palikimą priims pilnamečiai vaikai, todėl ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Netikėti tokiu pareiškėjos teiginiu teismas neturi pagrindo, be to, pripažintina, kad pareiškėjai trūko ir teisinių žinių.
Teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti pagrįstas, teisėtas bei įrodytas paaiškinimais ir byloje esančiais dokumentais, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas atnaujintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 578 straipsnis 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Pareiškėja J. J. kartu prašo išduoti leidimą nepilnamečių vaikų A. J. ir R. J. vardu priimti palikimą, likusį po A. J. mirties (b. l. 2-4).
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą išdavimo, turi exofficio patikrinti, ar nėra uzufrukto pasibaigimo pagrindų, išvardytų CK 3.191 straipsnyje, įvertinti esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų (pvz., paveldimas turtas nesuvaržytas kreditorių interesais, nėra skolų ir pan.).
Mirus turto savininkui atsirado palikimas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečiai vaikai A. J. ir R. J. – mirusiojo A. J. vaikai, pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kad įgytų palikimą, įpėdiniai turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Kadangi įpėdiniai A. J. ir R. J. – nepilnamečiai, todėl jų vardu palikimą turi priimti jų motina J. J. (3.188 straipsnio 1 dalis).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje (b. l. 22) nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos šeimai taikoma atvejo vadyba. Iš gautos papildomos informacijos (b. l. 36-37) matyti, kad (duomenys neskelbtini) sudarytas pareiškėjos šeimai pagalbos planas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) peržiūrėtas pagalbos šeimai planas bei nustatyta, kad pareiškėja J. J. įgyvendino beveik visus pagalbos plane numatytus įsipareigojimus – nenuvyko tik į ankstyvosios intervencijos mokymus, nes nebuvo surinkta grupė.
Nagrinėjant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir spręsdamas prašomo leidimo išdavimo klausimą, teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis). Sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, teismas privalo atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, o į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami.
Teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų teises, privalo svarstyti, ar palikimo priėmimas neturėtų būti atliekamas palikimo priėmimo pagal apyrašą būdu. Tokiu atveju leidimo išdavimas priimti palikimą pagal apyrašą nelaikomas išėjimu iš pareikšto prašymo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 8.7 punktas).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad palikėjas paliko nekilnojamąjį turtą, kuriam apribota disponavimo teisė (b. l. 44), todėl, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises bei teisėtus interesus, nustatytina, jog palikimą nepilnamečio vaiko vardu pareiškėja J. J. privalo priimti tik pagal apyrašą, sudarytą CK 5.53 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kadangi ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų 100 procentų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą, todėl valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-577 straipsniais, 578 straipsnio 1 dalimi, 579-582 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti nepilnamečiams A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), dėl svarbių priežasčių praleistą 3 (trijų) mėnesių įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išduoti leidimą J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą pagal turto apyrašą, sudarytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.53 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.