- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- N2-1484-595/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16795-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.4pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Silvai Sandienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei A. M. dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų V. R., valstybės institucijai išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2011-10-28 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Nurodė, kad jis su atsakove santuoką nutraukė 2005-11-25. 1999-07-31 gimė sūnus P. M., jam su atsakove būnant santuokoje. Nurodo, kad su atsakove santuokoje pragyveno 18 metų. Sugyveno gerai, tačiau negalėjo susilaukti vaikų. Būdama 42 metų sutuoktinė jam pranešė, kad laukiasi kūdikio. Gimus sūnui, kurį jis augino ir rūpinosi juo kaip priklauso tėvui, sūnus buvo panašus į sutuoktinę, todėl jam nekilo abejonių, kad vaikas gali būti ne jo. Nutraukus santuoką vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Nutraukus santuoką jis vis tiek palaikydavo ryšį su sūnumi. Sūnaus vasaros atostogų metu, ieškovui svečiuojantis pas atsakovę, atsakovė jam pranešė, kad P nėra jo vaikas, kad ji apie tai ketinanti pranešti ir sūnui. Nurodo, kad aplinkybę, jog jis nėra tėvas sužinojo tik 2011-07-31, todėl nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Nurodo, kad nenuginčijus tėvystės būtų pažeisti jo interesai, nes jis ir toliau turėtų pareigą rūpintis ne savo vaiku. Taip pat būtų pažeisti ir P. M. teisė žinoti ir būti tikram, kas yra jo biologinis tėvas. Ieškovas teismo prašo pripažinti, kas jis nėra P. M. tėvas ir nuginčyti P. M. gimimo įrašuose esančius duomenis, kad jis yra P. M. tėvas.
Atsiliepimas
2011-11-16 atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Sutinka, kad būtų nuginčyta ieškovo tėvystė jos sūnaus P. M. atžvilgiu.Nepilni metai prieš sūnaus gimimą ji susitikinėjo su kitu vyru, kurio vardas V, kuris gyveno P ir turėjo nesantuokinių santykių. Sužinojusi, kad laukiasi labai apsidžiaugė ir pranešė savo buvusiam sutuoktiniui, nes tuo metu nebuvo tikra, kas yra tikrasis vaiko tėvas. Vaikui augant ji pastebėjo, kad vaikas labiau panašus į buvusį jos draugą, todėl nusprendė tiesą pasakyti ieškovui.
Išvadą teikianti institucija pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodyta, kad nepilnamečio P. M. interesais yra siekimas nustatyti tikrąją vaiko kilmę, nes viena svarbiausių vaiko teisių yra teisė žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus realiai vykdančius tėvų valdžią, visas savo pareigas vaiko atžvilgiu. Skyriaus inspektorei bendraujant su nepilnamečiu P. M., vaikas nurodė, kad jis žino, kad jo tėvas yra ne A, o V, kuris gyvena P mieste. Berniukas nurodė, kad su A jau seniai nebendrauja, jis jam neskambina ir nesidomi. Paulius prasitarė, kad jam liūdna, nes tėtis V kartu negyvena, tačiau prisiminė, kad buvo keletą kartų susitikę.
Atsiliepimas
Teismo iniciatyva į bylą įtrauktas trečiasis asmuo V. R. 2012-02-10 pateikė atsiliepimą į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Mano, kad ieškinys yra nesąžiningas ir abi proceso šalys yra susitarusios. Teismo prašo taikyti senaties terminą. Kategoriškai tvirtina, kad nėra P. M. tėvas, kadangi su atsakove neturėjo jokių intymių kontaktų. Niekada nelaikė jų vaiko savo vaiku, to niekada nėra sakęs ar kitaip pripažinęs, nėra draugavęs ar bendravęs su atsakove.
Teismo posėdyje ieškovas bei jo atstovė prašė pripažinti, kad ieškovas nėra P. M. tėvas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad patenkinus ieškinį nesieks žalos atlyginimo. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo su vaiku bendravo mažai, mano, kad ieškinys atitinka vaiko interesus žinoti tikrąjį savo tėvą, mano, kad vaikas norėtų susipažinti su biologiniu tėvu. Sūnus žino, kad jis nėra tėvas. Nurodė, kad sūnus jį paskutiniu metu vadina dėde. Ieškovo atstovė paaiškino, kad turi būti ginamos ir ieškovo turtinės teisės, kadangi jis yra pakankamai turtingas žmogus ir nenori, kad po jo mirties turtą paveldėtų ne sūnus.
Šalies argumentai
Atsakovė posėdyje su ieškiniu sutiko, nurodė, kad ją nustebino trečiojo asmens atsiliepimas. Ji mano, kad sūnus turi žinoti tikrąją tiesą ir kreipsis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Neprašė taikyti senaties.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvystės nuginčijimas atitiktų vaiko interesus, vaiko teisę žinoti savo tikrąją kilmę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad P. M., gim. 1999-07-31, gimimo įraše tėvais nurodyti ieškovas ir atsakovė (b.l. 4). Šalių santuoka nutraukta 2005-10-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad jų nepilnamečio vaiko P. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, tėvas vaiko išlaikymui perleido ¼ jam nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b.l.32-33).
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).
Viena iš pagrindinių įstatymuose įtvirtintų vaiko teisių yra teisė žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ką kita. Vaiko prigimtinė teisė žinoti savo tikrąją kilmę. Įstatymas numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė santuokoje, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (LR CK 3.150 str. 1 d.). Šalys atliko biologinį tėvystės tyrimą (b.l. 97-104), kuris patvirtino, kad A. M. nėra biologinis P. M. tėvas. Ieškovė irgi sutiko su atsakovo pareikštu ieškiniu, nurodydama, kad nuginčijus ieškovo tėvystę jos vaiko atžvilgiu, ji sieks, kad būtų nustatyta tikroji tėvystė, neprašė taikyti senaties (LR CPK 187 str.).
Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Socialinė tėvystė turėtų būti paremta labai tvirtais emociniais ir socialiniais vaiko ir socialinio tėvo ryšiais bei tikimybe, kad ateityje šie išliks. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad P. M. socialiniai ryšiai su ieškovu nėra labai stiprūs- vaikas jo nevadina net tėvu, vaikas labai norėtų palaikyti ryšį su savo tikruoju tėvu. Ieškovas po santuokos nutraukimo nepalaiko labai artimų santykių su vaiku, bendravimas yra daugiau epizodinis. Vadovaujantis įstatymo nuostata, kad vaikų kilme yra grindžiamos vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, vaikai turi žinoti savo tėvus, ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo šiuo atveju atitinka paties nepilnamečio vaiko interesus žinoti savo kilmę, savo biologinį tėvą, todėl nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu ieškinys tenkintinas, pripažįstant, kad P. M. nėra ieškovo sūnus (LR CPK 178 str., 399 str.).
Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., 94 str. 1 d., 98 str., iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1253.20 Lt bylinėjimosi išlaidų (140 Lt žyminis mokestis, 1113,20 ekspertizės atlikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 197 str., 259-265 str.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Nustatyti, kad A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis išregistruotų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvystę, padarytų pakeitimus P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše bei išduotų naują gimimo liudijimą.
Priteisti iš atsakovės A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1253,20 (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt tris litus 20 cnt.) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.