Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. T. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl NŽT direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja NŽT eina Vilniaus rajono skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas.

NŽT direktoriaus 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1PS1-511-(2.1.) „Dėl komisijos galimam A. T. tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo” sudaryta Komisija 2021 m. birželio 15 d. priėmė Išvadą.

NŽT direktorius, atsižvelgęs į Išvadą, Įsakymu pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą dėl to, kad nagrinėdama piliečio B. U. 2021 m. sausio 15 d. prašymą, ji neužtikrino, kad prašymas būtų išnagrinėtas teisės aktuose nustatytais terminais, taip pat netinkamai vykdė Pareigybių aprašymo 10 punkte nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose.

Pagal VTĮ 32 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (33 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2008-02-21 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2008-12-01 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; ir kt.), taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., 2013-03-12 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-384/2013 ir kt.).

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007-03-20 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012-03-09 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-2049/2012; 2012-07-05 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Ypač svarbus draudimo teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, aiškinti plečiamai principas, imperatyvas visas abejones traktuoti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2007-10-26 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-438-281/2007; 2008-10-23 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-442-2681/2008).

Todėl teismas šiuo atveju turi nustatyti, ar atliekant tarnybinį patikrinimą buvo tinkamai surinkta ir įvertinta medžiaga, ar pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, ar jai paskirta nuobauda atitinka proporcingumo kriterijus.

Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas. Tad būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2018-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1308/2012; Nr. A438-384/2013). Vadinasi, teismas turi įvertinti, ar tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjos atžvilgiu yra surašyta išsamiai ir visapusiškai įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo valstybės tarnautojui (LVAT administracinės bylos Nr. A146-700/2010; Nr. A146-3094/2012; Nr. A492-360/2013; Nr. A62-3777/2011).

Pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta konstatavus, kad ji netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 10 punkte nustatytas funkcijas ir pažeidė VAĮ 10 straipsnio 4 dalies, Taisyklių 25, 32 punktų ir 35.3 papunkčio nuostatas, tarnybinio nusižengimo, numatyto VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose padarymu.

Pareigybės aprašymo 10 punkte įtvirtinta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas nagrinėja prašymus ir kitus dokumentus sudėtingais klausimais dėl administracinių paslaugų teikimo veiklų vykdymo arba prireikus koordinuoja prašymų ir kitų dokumentų sudėtingais klausimais dėl paslaugų teikimo veiklų vykdymo nagrinėjimą, rengia sprendimus ir atsakymus arba prireikus koordinuoja sprendimų ir atsakymų rengimą.

VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Taisyklių 25 punkte nurodyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Taisyklių 35.3 papunktyje įtvirtinta, jog į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Pareiškėja skunde nurodo, jog 2021 m. vasario mėn. turėjo virš 70 vėluojančių užduočių, kurių vykdymo terminą turėjo atidėti 10 dienų, tačiau neatidėjo termino, nes per 10 dienų neturėjo galimybių įvykdyti visas užduotis. 2021 m. kovo – balandžio mėn. ji nagrinėjo piliečių dar 2020 m. lapkričio – gruodžio mėn. pateiktus prašymus. B. U. prašymas pateiktas 2021 m. sausio mėn. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja pažeidė teisės aktuose nustatytą tvarką, kadangi, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 4 dalimi, atsakymas į B. U. prašymą turėjo būti pateiktas iki 2021 m. vasario 12 d., šis terminas dėl galimai didelės su prašymo nagrinėjimu susijusių dokumentų apimties galėjo būti pratęstas iki 2021 m. kovo 1 d., tačiau terminas nebuvo pratęstas. Teismas nurodo, jog galutinis atsakymas į B. U. prašymą buvo parengtas ir išsiųstas Skyriaus 2021 m. gegužės 18 d. raštu, pareiškėja išnagrinėti asmens prašymą ir parengti atsakymą vėlavo 83 darbo dienas, termino nepratęsė.

Pareiškėja pažymi, kad B. U., gavęs atsakymą vėliau, nenukentėjo. Gavo neigiamą atsakymą vėliau, nes pagal nustatytą terminą, pasak pareiškėjos, nebuvo galimybės jam atsakyti. Kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo ir netinkamo pareigų vykdymo bei neveikimo, pareiškėjos manymu, visiškai nepagrįstas. Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kadangi dėl neteisėtų pareiškėjos veiksmų kilo neigiamos pasekmės, nes nebuvo užtikrintas tinkamas NŽT vykdomų funkcijų atlikimas, toks neveikimas menkina atsakovės visuomenėje, mažina jos pasitikėjimą šia institucija, tokiu būdu pažeidžiami besikreipiančiųjų į NŽT asmenų teisėti lūkesčiai ir interesai. Teismas nurodo, jog pareiškėjos kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo ir netinkamo pareigų vykdymo bei neveikimo yra išsamiai ir visapusiškai pagrįstas, tinkamai įvertintos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai pritaikyti teisės aktai, reglamentuojantys tarnybinių nusižengimų tyrimą ir nuobaudų skyrimą, todėl laikoma, kad jis yra pagrįstas ir teisėtas.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėja, pareiškėjos nuomone, apgavo komisiją, nurodydama, kad ji nebuvo apkrauta darbu; kad pareiškėją ragino atsakyti į B. U. prašymą; nepaminėjo savo pavedimo rengti lentelę dėl nuosavybės teisių atkūrimo; komisija neįvertino įsakymo dėl nepilnos darbo dienos, neįvertino skirtų užduočių, atliktų darbų skaičiaus, nedarbingumo dienų (ligos), nesigilino į jos galimybes atsakyti į B. U. prašymą, nekreipė dėmesio į pareiškėjos paaiškinimą, įvertino tik NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos elektroninį laišką, kuriame surašyta informacija neatitiko tikrovės, ir skyrė tarnybinę nuobaudą.

Teismas pažymi, jog šie pareiškėjos argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jos nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėja, teismo nuomone, neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, atvirkščiai laikėsi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, jog pareiškėja savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo, todėl jie yra laikomi nepagrįstais.

Teismas nurodo, jog Komisija Išvadoje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, vykdydama Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – nagrinėdama prašymus ir kitus dokumentus sudėtingais klausimais dėl administracinių paslaugų teikimo veiklų vykdymo arba prireikus koordinuodama prašymų ir kitų dokumentų sudėtingais klausimais dėl paslaugų teikimo veiklų vykdymo nagrinėjimą, rengdama sprendimus ir atsakymus arba prireikus koordinuodama sprendimų ir atsakymų rengimą, privalėjo užtikrinti, kad NŽT gaunami prašymai būtų išnagrinėti teisės aktuose nustatytais terminais, tačiau to nepadarė, taip pat nesiėmė priemonių, kad būtų pratęsti prašymų išnagrinėjimo terminai ir užduočių įvykdymas tinkamai pažymėtas DVS.

Pareiškėja įsitikinusi, jog prieš ją taikomas mobingas, su jos nuomone niekada nesiskaito, nekreipia dėmesio į paaiškinimus, kai bando paaiškinti ir pasikalbėti, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėja ir kiti NŽT darbuotojai bando rasti jos kaltę ten kur jos nėra. Pareiškėja akcentuoja, kad jos darbą visą laiką menkina, tačiau nepateikė jokios informacijos, patvirtinančios tariamai patiriamus psichologinius išgyvenimus, pablogėjusią sveikatą ir kt., todėl šie teiginiai vertintini kaip pasirinkta gynybinė jos pozicija. Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos taikymas – išimtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencija ir tarnybinio pranešimo (kiekvienas NŽT darbuotojas, valstybės tarnautojas turi teisę pranešti direktoriui apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą) bei Komisijos Išvados surašymas, pareiškėjai nepalankaus NŽT direktoriaus įsakymo priėmimas, ar dėl to kilęs teisminis ginčas, savaime negali būti laikomas psichologiniu smurtu ar persekiojimu, nes priešingu atveju, tarnybinės atsakomybės institutas nebus taikomas.

Teismas nurodo, jog pareiškėja netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 10 punkte nustatytas funkcijas ir pažeidė VAĮ 10 straipsnio 4 dalies, Taisyklių 25, 32 punktų ir 35.3 papunkčio nuostatas, tarnybinio nusižengimo, numatyto VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus. Išvadoje buvo tinkamai nustatyti ir identifikuoti visi valstybės tarnautojo tarnybinei atsakomybei kilti būtini elementai – neteisėti veiksmai, kaltė, neigiamos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir neigiamų pasekmių. Taigi, skundžiamas Įsakymas buvo priimtas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus ir tinkamai įvertinus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinių nusižengimų tyrimą ir nuobaudų skyrimą, Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindų jį panaikinti.

Pareiškėjai buvo paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kurią teismas laiko proporcinga. Atsakovė tinkamai nustatė tarnybinio nusižengimo sudėtį, pasekmes. Atsakovė įvertino pareiškėjos kaltės formą, asmenines savybes, kurių visuma lėmė švelniausios tarnybinės nuobaudos paskyrimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme pareiškėjos veika kvalifikuota tinkamai, pareiškėjos veiksmai susieti su teisės aktų normomis, kurių pareiškėja privalėjo laikytis. Atsakovė iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai nustatė tarnybinio nusižengimo elementus. Pastaba laikytina proporcinga ir adekvačia nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą. Teismas nenustatė, kad atsakovė, atlikdama tarnybinį tyrimą ir skirdama pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, būtų padariusi esminių procedūrinių pažeidimų, kurie lemtų paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą Įsakymą, skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.