Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1871-891/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-14
Bylos Nr.
1-1871-891/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04219-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kaltinamasis
J. U.
Nukentėjusysis
A. V.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1871-891/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04219-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1, 1.1.6.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,kaltinamajam J. U. (J. U.),

nukentėjusiojo A. V. (A. V.) atstovei pagal įstatymą N. U. (N. U.)

vertėjai Vandai Žitkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. U. 2017-01-27 apie 19 val., bute (duomenys neskelbtini), po žodinio konflikto su sutuoktine N. U., pargriovė sutuoktinės nepilnametį sūnų A. V. ant grindų ir sudavė du smūgius jam rankos kumščiu per veidą, šiais savo veiksmais padarė A. V. kairės akies voko poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, apatinės lūpos gleivinės kraujosruvą su nubrozdinimu, dešinės alkūnės, dešinės blauzdos poodines kraujosruvas, tokiu būdu, tyčia, panaudojęs smurtą nukentėjusio nepilnamečio A. V. atžvilgiu, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. U. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai bei paaiškino, kad jis gyvena kartu su N. U., jų bendru vaiku ir su N. U. sūnumi A. V.. 2017-01-27 tarp jo ir žmonos N. U. įvyko konfliktas, o jos sūnus A. V. pamanė, kad jis muša jo motiną ir puolė ją ginti, čiupo jam už kaklo. Jis sureagavo per jautriai ir grumtynių metu be reikalo jam du kartus kumščiu sudavė į veidą. Dėl savo veiksmų labai gailisi, atsiprašė tiek nukentėjusiojo, tiek žmonos, jie jam atleido jie susitaikė, toliau sėkmingai kartu gyvena, jam finansinių pretenzijų jie neturi.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. U. visiško kaltės pripažinimo ir parodymų, jo kaltė įrodyta, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais bylos duomenimis, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusiojo A. V. atstovė pagal įstatymą – motina N. U., teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji ir jos atstovaujamas nepilnametis sūnus A. V. su J. U. susitaikė, jis atsiprašė jų, jie jam atleido ir toliau gyvena šeimoje. Ji jam finansinių pretenzijų neturi ir 10000 € civilinį ieškinį atsiima, nes tokio dydžio ieškinys buvo pareikštas dėl to, kad manė, jog teks skirtis ir ne bus kur gyventi. Ji sūnaus vardu prašo atleisti N. U. nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti jiems susitaikius.

Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tai atsitiko sausio 27 d. Iš ryto jis nesitikėjo jokios bėdos, viskas buvo kaip visada. Tai prasidėjo, kai jis grįžo iš mokyklos. Įtariamasis jau buvo namie ir namie buvo jo brolis. Jo nuotaika iškart sugedo, kai jis pamatė savo jaunesnįjį brolį ne pirmą kartą sėdintį prie kompiuterio ir, kaip jis suprato, brolis sėdėjo jau gana ilgai, apie dvi valandas. Įtariamasis J. U. tuo metu tiesiog miegojo. Jis nekalbėjo su J. U., su broliu irgi, tiesiog nuėjo į savo kambarį ir sėdėjo ten, kol grįžo mama. Kai grįžo mama, jis išjungė brolio kompiuterį ir pasakė, kad reikia eiti sutikti mamą. Tai broliui nepatiko ir brolis iškart pravirko. Kai brolis pravirko, J. U. ėmė reikšti jam pretenzijas, kodėl brolis verkia, ką jis broliui padarė eilinį kartą. Visa tai girdėjo mama ir kai ji užėjo į namus, jos nuotaika taipogi sugedo. Tuomet jis su broliu išėjo į kambarį, kad ten šį nuramintų, o mama persirengė ir nuėjo į virtuvę gaminti valgio. Tuomet jis nuėjo pas mamą ir pasakė, kad J. U. nieko nedarė, nesurinko žaislų, nesuplovė indų. J. U. viską girdėjo, ėmė jam reikšti pretenzijas, kodėl jis visą laiką skundžiasi. Tuomet mama ėmė sakyti, kodėl parėjęs iš darbo miegojo, nieko nepadarė, nesudėjo žaislų, neišplovė indų, t. y. tinginiavo. Po to mama sakė, kad taip gyventi jau negalima, tai jau kartojosi nebe pirmą kartą ir kad reikia kažką keisti. Jis tai patvirtino tokiais žodžiais, kad reikia kažką keisti, kažką daryti. Tuo metu J. U. pribėgo prie jo piktu veidu ir užsiraitojęs rankoves demonstravo, kad yra pasiruošęs muštis. Tuo momentu mama atsakinėjo, kad „tu nieko nenori keisti, tau tik miegot, nieko nedaryt, ilsėtis ir viskas“ ir tuomet mama su J. U. persimetė įvairiom frazėm, tokiom kaip „tu nieko nedarai“, „ne, tai tu nieko nedarai“ ir kai visi ėmė šaukti, mamos rankose buvo keptuvė su vandeniu ir ji tiesiog šliūkštelėjo tą vandenį į J. U.. Visą tą laiką jo brolis buvo ten ir sakė „nusiraminkit, tyliai“, dalis vandens pateko ant brolio, nedaug. J. U. pasakė „ką tu darai, tu apskritai nenormali“, paėmė brolį ant rankų ir ruošėsi išeiti, bet mama ėmė J. U. sakyti „tu nenormalus, tu nieko nedarai, tu kaltas“, mama su J. U. ėmė vėl kartoti frazes „tu kaltas“, „ne, tai tu kalta“ ir, kai mama pasakė paskutinę frazę, J. U. stūmė su ranka mamai į veidą ir jau ruošėsi išeiti. Jam reikėjo sekundės, kad suprastų, kas įvyko ir pultų J. U.. Jis apglėbė J. U. galvą dešine ranka ir dėl jo svorio J. U. vos nenukrito su broliu ant rankų, bet tada pastatė brolį ant grindų ir nukreipė savo dėmesį į jį. Jis laikė apglėbęs J. U. galvą apie pusę minutės ir po to J. U. išsilaisvino iš jo ir puolė jį. Jis nugriuvo ir J. U. atsidūrė virš jo. Būdamas tokioj padėty, J. U. sudavė jam smūgį kumščiu į akį. Jis pirmą kartą nesugebėjo išvengti smūgio, o antrą kartą sugebėjo išvengti. Po to, kai sudavė jam smūgį, J. U. atsikėlė ir tarė „na ką, prisižaidei?“, išėjo iš kambario, o jis atsistojo ir nieko nematė kaire akimi. J. U. išėjo į virtuvę, o jis – į savo kambarį. Ten jau buvo mama ir išsigandusi dėl jo patinusios akies, paskambino į policiją. Jie uždarė kambario duris ir laukė. Vieną kartą J. U. buvo užėjęs ir tikino jį, kad tai kaltas jis. Jis pasakė „atstok, išeik iš čia“, šis porą kartų sumurmėjo ir išėjo. Daugiau šis į kambarį nebuvo užėjęs, užėjo policija. Papildomai į klausimus atsakė, kad į patėvį jis kreipdavosi vardu. Jo santykiai su patėviu tapo blogi iškart po to vakaro, apie kurį jis davė parodymus. Iki to laiko jų santykiai su patėviu buvo įvairūs, būdavo, kad patėvis jį mušė. Tai buvo iki to įvardinto karto tris kartus. Tuos kartus skyrė didelis tarpas, paskutinis įvykis buvo apie du mėnesiai iki to įvykio. Visus kartus jį patėvis mušė namuose. Jis tiksliai apie tuos įvykius papasakoti negali, jie buvo seniai. Tuos tris ankstesnius kartus jis nejuto ypatingo skausmo dėl patėvio mušimo. Jis niekam apie tai nebuvo pasakojęs, mama visada dalyvavo. Ant jo tada jokių sužalojimų neliko. Po tų trijų kartų jis su patėviu susitaikydavo. Šį kartą patėvis jį sumušė stipriausiai. Patėvis jam tą kartą, apie kurį jis davė parodymus, sudavė du smūgius kumščiais į veidą, labiausiai skaudėjo, kai trenkė į akį. Iki to įvykio ant jo alkūnės ir blauzdos jokių kraujosruvų nebuvo, tai greičiausiai atsirado, kai jis griuvo ant grindų. Patėvis jo brolio niekada nėra mušęs. Mamos patėvis taip pat nemuša. Po šio įvykio patėvis buvo parėjęs namo ir ne vieną kartą. Kai patėvis grįždavo, namuose būdavo visi. Patėvis namuose nenakvojo. Jie turi antrą butą, kurį nuomoja, ten reikia keisti patalynę ir patėvis surenka tą patalynę, parveža namo ir mama skalbia. Patėvis jo neatsiprašė. Jis žino, kad patėvis negali lankytis namuose. Jis tiesiog užsidarydavo savo kambaryje ir stengdavosi patėvio negirdėti, o mama su patėviu bendravo, pykosi. Jis nenorėtų, kad patėvis grįžtų namo gyventi, kadangi gyvens nuolatinėje įtampoje, todėl, kad kai patėvis namuose, visi tarpusavyje pykstasi, nesutaria, tvyro įtampa. Kad patėvis jį sumuš, jis nebijo, jis jau nieko nebijo, jis nežino ar galėtų apsiginti nuo patėvio (b. l. 34-36).

Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017-01-27 apie 19.10 val. dirbo kartu su pareigūne J. Z., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos sugyventinis sumušė šios nepilnametį vaiką, namuose yra du nepilnamečiai. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris N. U., kuri paaiškino, kad sutuoktinis J. U. sumušė šios nepilnametį sūnų A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jis matė tą vaiką, kuriam ant veido matėsi smurto žymės, o būtent: patinimas ant kairės akies, kraujuota lūpa, taip pat A. V. ant dešinės rankos alkūnės buvo nubrozdinimas. A. V. jiems pasakė, kad patėvis šiam sudavė, nes šis užstojo motiną, kai konfliktavo su patėviu. Vaikas ant veido buvo užsidėjęs šaldytą produktą, kiek jis pamena, mėsą ir detaliai apie įvykį nepasakojo. Namuose dar buvo mažametis vaikas J. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris jiems pasakojo, kad tėtis broliui sudavė per galvą ir broliui dabar skauda galvą. Pastarasis dar nelabai kalbantis, dėl to buvo sunku suprasti, ką vaikas pasakoja. J. U. neatrodė išsigandęs, neverkė ant šio smurto žymių nebuvo. Ant moters smurto žymių jie taip pat nematė. Smurtu įtariamas asmuo J. U. buvo sulaikytas pagal faktą. J. U. aiškino, kad A. griebė šį už kaklo ir šis bandė atstumti pastarąjį ir gavosi taip, kad sudavė A. per veidą. Sulaikomas neneigė, kad sudavė sutuoktinės sūnui, bet pateikė tai kaip gynybą ir netyčinį atvejį, nesijautė dėl to kaltas. Ant J. U. veido jokių akivaizdžių sužalojimų jie nematė, J. U. jiems ir nesakė, kad yra sužalotas. Namuose bendra tvarka nebuvo pažeista. Moteris aiškino, kad anksčiau vyras nėra smurtavęs prieš A., tačiau ji teigė sutuoktinio bijanti. Sulaikytas asmuo pristatytas į Vilniaus m. 1 PK tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 39, 40).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. V. nustatyti šie kūno sužalojimai: kairės akies vokų poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, apatinės lūpos gleivinės kraujosruva su nubrozdinimu, dešinės alkūnės, dešinės blauzdos poodinės kraujosruvos, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-01-27). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (b. l. 30).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis J. U. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Savo kaltę jis pripažino visiškai. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo nepilnamečio ir liudytojo parodymai, specialisto išvada apie nukentėjusiojo sužalojimus. Kaltinamasis patvirtino, kad jie su nukentėjusiojo motina yra santuokoje, visi gyvena kaip šeima. Tokie kaltinamojo veiksmai prieš savo nepilnametį šeimos narį atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis, nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir prokuroras prašė nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu, kadangi nurodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, civilinį ieškinį nukentėjusiojo atstovė atsiėmė, naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nėra padaręs.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis J. U. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, nukentėjusiojo atsiprašė. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, J. U. žmona, teismo posėdžio metu patvirtino, kad tiek ji, tiek ir nukentėjusysis, su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia, šiuo metu toliau kartu sėkmingai gyvena. Žalos jie priteisti nebeprašo, kadangi toliau gyvena kartu, ieškinį atsiima. Kaltinamasis po šios nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų nepadarė, administracinėn atsakomybėn trauktas nebuvo, todėl, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos J. U. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas J. U. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. U., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju A. V. ir baudžiamąją bylą J. U. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti J. U. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą J. U. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. U., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikras:teisėjas Arūnas Budrys