Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-iojo skyriaus prokurorės Reditos Vinterytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nevedęs, įgijęs pradinį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę atliekant areštinėje;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 28 parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrintos M. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas, bausmę atliekant areštinėje;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. Z. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo s bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi paskirta (pakeista) 90 parų arešto bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausmė ir M. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžio pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimu. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi 2018 m. liepos 17 d. nuosprendis pakeistas ir M. Z. už BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimas;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimu;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimu;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Z. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2023 m. lapkričio 20 d., apie 6.35 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje greta pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių žmonių akivaizdoje grasino N. R. panaudoti prieš jį fizinį smurtą, sakydamas „Aš tave tuoj išjungsiu“, po to dešiniu kumščiu sudavė N. R. vieną smūgį į dešinę veido pusę ir vieną smūgį į pakaušį. Tokiu įžūliu elgesiu M. Z. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė nukentėjusiajam N. R. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais M. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

2. vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231120-064213UTC+0200“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip filmuojantis pareigūnas kreipiasi į nukentėjusįjį klausdamas, ar jį užpuolė. N. R. nurodo, kad taip, „prisikabino“ prie kiemsargio, tada jam smūgiavo ir jis vyrą paguldė ant žemės. Du pareigūnai kaltinamąjį pakelia nuo žemės ir nusiveda į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Prie filmuojančio pareigūno prieina moteris, prisistato įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke. Ji klausia, kas nutiko, kažkas šone pasako, kad užpuolė. Moteris klausia, ko tam asmeniui reikėjo, vyras atsako, kad nežino, „ėjo, ėjo, prisikabino ir viskas“. Tada pareigūnas nueina prie sulaikymo patalpos, kur yra du pareigūnai ir kaltinamasis. Pareigūnas atlieka asmens dalinę apžiūrą, o kaltinamasis agresyviai bendrauja, reikšdamas nepasitenkinimą, kad jį vienas smaugė, o kitas galvą spardė. Pareigūnas paprašo nesikeikti, nes viskas įrašinėjama. Kaltinamasis toliau kartoja, kad vienas jį smaugė, kitas galvą spardė. Pareigūnas paprašo nusiraminti, kad viską išsiaiškins, tačiau kaltinamasis sako, kad jį vieną ima, pareigūnus pavadina „jobnutais“. Kaltinamajam pradėjus šaukti, pareigūnas uždaro laikino sulaikymo patalpos duris ir nueina prie susirinkusių žmonių, su kuriais jau bendrauja du pareigūnai. Pareigūnas kreipiasi į nukentėjusįjį, kuris nurodo, kad pretenzijų turės, nes jį puolė. Taip pat nukentėjusysis paaiškina, kas asmuo grasino ir į veidą smūgiavo. Tuo tarpu filmuojantis pareigūnas eina apžiūrėti vietą, kur kaltinamasis buvo laikomas ant žemės ir kažką pastebi, paklausia kiemsargio, ar čia degtinės butelis. V. P. pareigūnams paaiškina, kad prie jo pirmo prisikabino, tačiau jam fiziškai nieko nepadarė, nesudavė, todėl jis pretenzijų neturi. Pareigūnas paklausia, ko norėjo asmuo, o vyras gūžteli pečiais. Pareigūnas paklausia, ką jam sakė, vyras vėl gūžteli pečiais, tada pasigirsta moteriškas balsas (rusų kalba): „Sakė, ką tu durnelį, ką tu čia... žadėjo...“. Pareigūnai tada rusiškai vyro paklausia, ką asmuo jam sakė. Vyras tik gūžteli pečiais. Vyras pasako, kad apsižodžiavo ir viskas. O nukentėjusysis pasako, kad dar ir grasinimas buvo išsakytas;

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Taigi, šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat apima svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą (išskyrus BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Taip pat turi būti nustatyti padariniai, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).

Teismas, įvertinęs ir ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo bei tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmiau teismo aptartų įrodymų visetas visiškai patvirtina kaltinamajam M. Z. pareikštą kaltinimą ir jame nurodytas aplinkybes. Įvykio metu buvo naudotas fizinis smurtas, todėl viešoji tvarka sutrikdyta įžūliais veiksmais.

Nusikalstami veiksmai atlikti viešoje vietoje, dėl šio nusikaltimo nukentėjo fizinis asmuo, kuris laikė sulaikytą kaltinamąjį nuo tolesnių neteisėtų veiksmų, taip pat sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes tuo metu, kai kaltinamasis viešai pradėjo grasinti nukentėjusiajam panaudoti smurtą ir vėliau smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo, nukentėjusiojo su kitais darbuotojais (liudytojais) vykęs susirinkimas buvo nutrauktas. Taigi, akivaizdu, kad dėl kaltininko įžūlių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nusikaltimo vieta, kaltinamojo paaiškinimas, nustatyti jo veiksmai ir kilę padariniai sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis M. Z. suprato savo veiksmus bei, kad dėl jo veiksmų gali būti sutrikdyta viešoji tvarka ir taip norėjo elgtis, t. y. veikė tyčia.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, M. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Dėl bausmės skyrimo

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. Z. sutiko, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nukentėjusysis N. R. informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. N. R. 2024 m. balandžio 3 d. elektroniniu laišku informavo, kad civilinio ieškinio nereikš.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, pobūdį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Nustatyta viena kaltinamojo M. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su viešąja tvarka, dėl jo veiksmų nukentėjo vienas asmuo. Jis yra darbingo amžiaus, dirbantis. Byloje nėra surinkta duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą. Nors 2024 m. vasario 24 d. duomenimis per vienus metus M. Z. administracinėn atsakomybėn netrauktas, tačiau jis praeityje teistas 11 kartų, iš kurių ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Aptariamą nusikaltimą įvykdė neišnykus ir teismui nepanaikinus teistumo. Taip pat nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, t. y. laisvės apribojimo metu. Bylos duomenimis kaltinamasis nusikalsti pradėjo vos sulaukęs pilnametystės. Ne kartą atliko griežčiausias su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Tačiau kaip matyti, M. Z. išvadų nepadarė ir toliau nusikalsta. Taigi įvertinus išdėstytą, matyti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, taip pat tai, kad kaltinamojo teisei priešingas elgesys yra besiformuojantis.

Pirmiau aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad net ir griežčiausios bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, neįtakojo M. Z. elgesio, jis toliau nusikalsta. Todėl teismas sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą vieną iš griežčiausių bausmės rūšių – areštą, nustatant jo dydį artimą arešto bausmės vidurkiui už nusikaltimų padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis), t. y. 51 parą arešto. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. Z. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

M. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. lapkričio 20 d., 6.50 val. iki 2023 m. lapkričio 20 d., 14.47 val. (viena diena). Šis laikas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir pirmiau kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nėra galimybės jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti M. Z. 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į paskirtą arešto bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 20 d., 6.50 val. iki 2023 m. lapkričio 20 d., 14.47 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. Z. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

M. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (adresu Kaunas, A. Technikos g. 34; telefonas 8 663 60132) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.