Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant prokurorui Loretai Nevardauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs P. S. skundą dėl 2010-03-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė P. S. 2010-02-05 d., skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-12-31 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Panevėžio miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2010-01-22 nutarimo, kuriuo buvo atmestas P. S. skundas dėl 2009-12-31 nutarimo. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad prokurorių nutarimai priimti nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų reikalavimų, todėl naikinti jų P. S. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

P. S. skundžia 2010-03-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-12-31 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir atnaujinti tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

P. S. skundo argumentai analogiški apylinkės teismui pateikto skundo argumentams, kuriais buvo prašoma panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokurorių nutarimus bei atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, prokurorių nutarimus, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-30 nutartis, 2009-12-31 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės bei 2010-01-22 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimai yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų reikalavimų. Skundžiamoje Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje išsamiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atmestas P. S. skundas, su šiuo vertinimu visiškai sutinka skundą nagrinėjantis teismas.

LR BPK 212 str. numatyti pagrindai, kuriems esant ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Vienas iš pagrindų - kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą, prokuroras surašo motyvuotą nutarimą. Įstatymas įpareigoją prokurorą nutarime išdėstyti motyvuotus savo sprendimo argumentus. Priėmusi nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė šių įstatymo reikalavimų nepažeidė, o Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja nutarimu bei skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai paliko galioti prokurorės nutarimą.

Susipažinus su pareiškėjo skundu matyti, kad pagrindiniai skundo argumentais apie tai, kad nėra išsiaiškinta, ar jis trukdė policijos pareigūnams atlikti savo pareigą bei, kokiu būdu ir kodėl jam buvo padaryti sužalojimai, užfiksuoti specialisto išvadoje. P. S. tvirtina, kad jis tik norėjo išsiaiškinti, kodėl yra sulaikomas jo draugas, tačiau policijos pareigūnai jam necenzūriniais žodžiais liepė dingti, paprašius jų tarnybinių pažymėjimų, be jokio pagrindo jį pargriovė, vienas iš jų suėmęs už kaklo smaugė, buvo suplėšyti jo rūbai, nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Policijos pareigūnams jis netrukdė, nei jis, nei E. Č. pareigūnams nesipriešino. Jo parodymus patvirtino liudytojai E. Č. , R. J. , D. S. , Š. D. .

Apklausti su įvykiu susiję policijos pareigūnai D.B ir Ž. G. parodė, kad jiems patruliuojant mieste per perėją praleido pėsčiąjį (E. Č. ), kuris praeidamas parodė nepadorų gestą ir pasakė įžeidžiančius žodžius. Sustojus sakė E. Č. , kodėl jis taip elgiasi viešoje vietoje, matė, kad jis yra neblaivus. Sakė, kad jam teks vykti į komisariatą. Tuo metu priėjo agresyviai nusiteikęs P. S. , sodinant E. Č. į automobilį įkyriai bandė jį patraukti nuo pareigūnų, reikalavo rodyti pažymėjimus. Liepimo netrukdyti dirbti ir nesikišti, P. S. nepaisė, atidaręs automobilio dureles E. Č. liepė nevažiuoti „su mentais“. P. S. vėl buvo paaiškinta, kad netrukdytų dirbti, nes teks važiuoti kartu, o jei nesitrauks nuo automobilio panaudos jėgą, tačiau pastarasis nereagavo. E. Č. jau lipant iš automobilio, išlipęs Ž. G. atstūmė P. S. nuo automobilio ir E. Č. įsodino atgal. Tuo metu D.B P. S. parvertė ant žemės, nes pastarasis iš nugaros apglėbęs bandė sutrukdyti Ž. G. įsodinti į automobilį E. Č. , o Ž. G. priėjęs uždėjo antrankius. Vežant asmenis į policiją, P. S. grasino atleidimais iš darbo.

Liudytoja R. P. , kurią P. S. nurodė kaip mačiusią įvykį parodė, kad įvykio nematė, apie jį sužinojo iš pažįstamo R. J. . P. S. nurodyti E. Č. , D. S. , Š. D. pažįsta vieni kitus, yra draugai.

Liudytojas R. Ž. parodė įvykio metu ėjęs netoliese, matęs policijos pareigūnus per perėją praleidžiant žmogų, po to pareigūnus išlipančius iš tarnybinio automobilio ir aiškinantis su minėtu vyriškiu. Tuo metu prie pareigūnų priėjęs kitas asmuo ir aktyviai kažką aiškino, mosikavo rankomis, ką jie kalbėjo, nesigirdėjo, tačiau pareigūnams bandant važiuoti, pastarasis puolė prie automobilio ir atidaręs dureles traukė ten sėdintį vyriškį, dėl ko išlipę pareigūnai jį parvertė ant žemės, uždėjo antrankius ir įsodinę į automobilį išvežė.

Tai, kad policijos pareigūnai neteisėtai, be jokio pagrindo P. S. atžvilgiu panaudojo fizinę prievartą, parodė nukentėjęs P. S. , liudytojai E. Č. , R. J. , D. S. ir Š. D. , tačiau remiantis R. P. parodymais, priimdama nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, prokurorė pagrįstai konstatavo, kad jų parodymų laikyti patikimais negalima, nes jie visi yra draugai, todėl parodymų teisingumas ir nuoširdumas kelia abejones. Su šiuo vertinimu visiškai sutinka skundą nagrinėjantis teismas. Nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo R. Ž. parodymai patvirtina policijos pareigūnų parodymus apie situaciją, dėl fizinės prievartos panaudojimo P. S. atžvilgiu bei jo ir E. Č. sulaikymo aplinkybių. Tiek liudytojas R. Ž. , tiek policijos pareigūnai parodė, kad P. S. trukdė D.B ir Ž. G. jų tiesiogines funkcijas, sulaikyti pažeidėją, nurodė, kokiais veiksmais šis trukdymas pasireiškė, todėl P. S. skunde nurodyti teiginiai, kuriais jis nesupranta, kokiais veiksmais pasireiškė jo trukdymas pareigūnams atmestini kaip nepagrįsti.

Jo prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą tikslu atlikti papildomą medicininę ekspertizę dėl sužalojimų susidarymo mechanizmo bei ištirti rūbų suplėšymo mechanizmą, atmestinas kaip nepagrįstas. Neginčytina, kad P. S. padaryti sužalojimai ir suplėšyti rūbai buvo jį pristatant į policijos komisariatą. Policijos pareigūnai neneigia panaudoję fizinę prievartą P. S. atžvilgiu, tačiau nustatyta, kad jie tai darė vykdant tiesiogines pareigas. Policijos įstatymas leidžia pareigūnams panaudoti fizinę prievartą, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikant juos padariusius asmenis ir kt., numatytais atvejais. BK 30 str. 1 d. numato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų.

Ikiteisminis tyrimas D.B ir Ž. G. atžvilgiu buvo pradėtas pagal BK 228 str. 1 d. Pagal šį straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šis nusikaltimas pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, vykdymo tvarka. Įgaliojimų viršijimas – tai tokie valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai, kai jais viršijami suteikti įgaliojimai ir teisės. Viršyti galima tik tuos įgaliojimus, kurie priklauso tarnautojo kompetencijai. Veika padaroma tik tyčia. Ikiteisminio tyrime metu buvo atlikti visi įmanomi procesiniai veiksmai, siekiant surinkti bylai reikšmingus įrodymus. Visi įrodymai ištirti ir įvertinti. Įvertinus byloje surinktą medžiagą nėra neginčijamų įrodymų, kad policijos pareigūnų D.B ir Ž. G. veiksmuose yra BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, pagrindo naikinti 2010-03-30 d. apylinkės teismo nutartį, bei prokurorių nutarimus ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą nėra. Apklausti liudytojus ir pareigūnus, kaip skunde prašo P. S. nėra tikslo, nes jie apie įvykio aplinkybes išsamiai apklausti, papildomų reikšmingų tyrimui aplinkybių nurodyti negalėtų.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, priimta nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti ją, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės bei Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimus skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

n utarė:

P. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.