- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-1043-510/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- K., K. P.
- Atsakovas
- UAB „Kauno gatvių apšvietimas“
- Advokatai
- Rūta Survilienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovui K. P., jo atstovui K. J., atsakovo UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ atstovei advokatei Rūtai Survilienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. P. ir atsakovo UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno gatvių apšvietimas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo, grąžinti į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ dirbo 17 metų, paskutiniu metu iki atleidimo jis dirbo remonto skyriuje transporto ir kėlimo mechanizmų bare mobilios kėlimo platformos vairuotoju – elektriku. Ieškovas buvo profesinės sąjungos narys, profesinės sąjungos renkamojo organo narys. 2008 metais rugsėjo mėnesį tarp ieškovo ir atsakovo kilo konfliktas dėl pareiginių instrukcijų, dėl ko ieškovas pateko į darbdavio nemalonę, juo buvo siekiama juo atsikratyti. Atsakovas prisidengė struktūriniais partvarkymais įmonėje, kurių iš tikrųjų nebuvo, tačiau ieškovas buvo atleistas, jo funkcijos padalintos kitiems darbuotojams. Be to, nebuvo gautas profesinės sąjungos sutikimas atleisti jį iš darbo, nebuvo laikytasi DK 130 straipsnyje nustatytų įspėjimo terminų. Ieškovas galėjo ir toliau dirbti savo darbą. Ieškovui padaryta neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtu atsakovo UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2009 n. sausio 30 d. įsakymą Nr. 11-K dėl ieškovo atleidimo iš darbo, grąžino jį į ankstesnį darbą, priteisė ieškovui iš atsakovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką – 384,65 Lt. Teismas likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad 2008 m. lapkričio 4 d. ieškovui buvo įteiktas patikslintas įspėjimas, jog ieškovas po dviejų mėnesių po įspėjimo gavimo bus atleistas iš darbo dėl įmonės darbo organizavimo ir struktūrinių pertvarkymų, tačiau ieškovas nuo 2008 m. gruodžio 16 d. yra asmuo, kuriam iki senatvės pensijos yra likę mažiau kaip penkeri metai, todėl aiškindamas, jog ilgesnio įspėjimo terminų garantija yra skirta tiems darbuotojams, kuriems atleidimo iš darbo dieną iki teisės gauti senatvės pensiją bus likę mažiau kaip 5 metai, teismas sprendė, kad 2008 m. spalio 22 d. įspėjimas buvo įteiktas nepažeidžiant DK 130 straipsnio 4 dalyje nurodytų terminų. Įspėjimo termino eigoje pasikeitus ieškovo teisiniam statusui, įspėjimo terminas turėjo būti pratęstas dar 2 mėnesiams, kadangi ieškovas turėjo nedarbingumo lapelį nuo 2008 m. lapkričio 26 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d., tai šis laikotarpis į įspėjimo terminą neįskaitytinas (DK 130 straipsnio 7 dalis) ir įspėjimo laikotarpis skaičiuojant nuo 2008 m. spalio 22 d., neskaičiuojant ligos laikotarpio, turėjo baigtis 2009 m. kovo 15 d. Ieškovas buvo atleistas iš darbo 2009 m. sausio 30 d., t.y. vienu mėnesiu ir 16 kalendorinių dienų anksčiau. Teismas pripažino, jog struktūriniai pertvarkymai buvo atliekami, todėl darbdavys turėjo svarbią priežastį mažinti darbuotojų skaičių ir spręsti klausimą dėl tam tikrų darbuotojų atleidimo. Pasiūlius ieškovui kitus darbus, ieškovo teisės nebuvo pažeistos, taip pat atsakovas nepažeidė ir DK 135 straipsnyje nustatytų kriterijų dėl darbuotojo pirmenybės teisės būti paliktam dirbti mažinant darbuotojų skaičių. Tačiau nebuvo gautas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas atleisti iš darbo profesinės sąjungos pirmininką K. P.. 2008 m. rugsėjo 19 d. konsultacijos metu K. P. buvo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas, tačiau 2008 m. rugsėjo 23 d. ieškovą išrinkus UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ profesinės sąjungos pirmininku, atsakovas, turėjo prašyti naujo profesinės sąjungos atstovaujamojo organo sutikimo atleisti iš darbo ieškovą. Išankstinio sutikimo negavimas daro neteisėtu atleidimą iš darbo ir įpareigoja teismą grąžinti ieškovą į ankstesnį darbą (DK 134 straipsnio 5 dalis). Ieškovui priteistinas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką pradedant skaičiuoti ne nuo atleidimo iš darbo dienos, bet penkiais mėnesiais vėliau, nes ieškovui buvo išmokėta 5 mėnesių išeitinė išmoka. Ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą netenkintinas, nes ieškinio patenkinimas ir pažeistų teisių pripažinimas yra pakankama satisfakcija ieškovui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo iš dalies panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos. Tiek įspėjime apie atleidimą iš darbo, tiek įsakyme atleisti ieškovą iš darbo motyvacija ir priežastys neatitinka faktinių aplinkybių, yra nepagrįsti, nes pareigybė nėra panaikinta iki šios dienos, šioje pareigybėje dirba vienas darbininkas, po atleidimo į darbą priimti 5 darbuotojai elektrikais, 9 administracijos darbuotojai, o tai liudija, kad su ieškovu susidorota dėl administracijos veiklos kritikos. Teismas neanalizavo atsakovo sprendimų dėl struktūrinių pertvarkymų realumo, įgyvendinimo. Atsakovo, kaip darbdavio, konsultacijos su darbuotojų atstovais laikytinos neįvykusiomis, nes surengtos neteisėtai, todėl įspėjimas bei atleidimas yra neteisėti šiuo pagrindu, t.y. įspėjimas ieškovui buvo įteiktas nesurengus konsultacijų su darbuotojų atstovais. Be to, teismas netinkamai įvertino ir tai, kad atsakovas nepasiūlė ieškovui kito darbo bendrovėje, nors toks darbas buvo. Atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovą iš darbo, todėl tokie neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą bei neužtikrinimą savo ateitimi. Teismui pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, yra pagrindas priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti neteisėtu atsakovo įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, grąžinti ieškovą į ankstesnį darbą, priteisti ieškovui iš atsakovo 384,65 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką it 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir šioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Teismas netinkamai aiškino DK 129 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą. Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas yra apskaičiuojamas pagal faktines aplinkybes įspėjimo įteikimo dieną. Ieškovas įspėjimo įteikimo dieną dar neturėjo teisės į 4 mėnesių įspėjimo terminą, todėl jis buvo įspėtas tinkamai. Teismo išvada, kad nutraukiant ieškovo darbo sutartį nebuvo gautas išankstinis profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas atleisti iš darbo profesinės sąjungos pirmininką K. P., dėl ko atleidimas iš darbo yra neteisėtas, prieštarauja DK 134 straipsnio 1 dalies nuostatai ir faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi ši teisės norma nereglamentuoja atskirai pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar komiteto narių atleidimo tvarkos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. P. pagal 1996 m. sausio 2 d. sudarytą darbo sutartį (1t., b.l. 12-14) su vėlesniais pakeitimais dirbo atsakovo įmonėje remonto skyriaus transporto ir kėlimų mechanizmų baro mobilios kėlimo platformos mašinistu elektriku. Ieškovas 2009 m. sausio 20 d. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 11-k (b.l.16) buvo atleistas iš darbo nuo 2009 m. vasario 1 d. pagal Darbo kodekso 129 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ 2008 m. balandžio 4 d. raštu (1t., b.l.55) pranešė atsakovui, kad 2008 m. balandžio 3 d. įkurtas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinys UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ profesinė sąjunga ir išrinkti valdymo organai. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ 2008 m. rugsėjo 23 d. raštu (1t., b.l.84) pranešė atsakovui, kad 2008 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ profesinės sąjungos susirinkimas išrinko ieškovą profesinės sąjungos pirmininku (1t., b.l.85) (iki išrinkimo pirmininku ieškovas buvo šios profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas).
Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. Profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo.
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad sutikimas atleisti ieškovą iš darbo buvo įformintas 2008 m. rugsėjo 19 d. konsultacija su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ darbuotojų atstovais (1t., b.l.60), kurioje yra Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ profesinės sąjungos pirmininko parašas, jog jis sutinka, kad ieškovas būtų atleistas iš darbo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje byloje priimta 2010 m. kovo 30 d. nutartimi (2t., b.l.126-132) panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kolegija šioje nutartyje pažymėjo, kad darbdavys, norėdamas gauti sutikimą atleisti iš darbo darbuotojų atstovą, turi kreiptis į atitinkamą darbuotojams atstovaujantį organą raštu, nurodydamas: 1) kurį darbuotojų atstovą ketinama atleisti iš darbo; 2) numatomą atleidimo iš darbo datą; 3) atleidimo iš darbo priežastis (pagrindą) ir aplinkybes, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; 4) atsiskaitymo su ketinamu atleisti darbuotoju tvarką. Ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo ir sutikimą ar nesutikimą atleisti tokį darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu (DK 134 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 30 d. nutartyje konstatavo, kad iš nurodytos konsultacijos turinio matyti, kad darbdavio atstovai informavo darbuotojų atstovus tik apie naikinamas pareigybes, tačiau raštu, kaip tai nurodyta pirmiau išdėstytais argumentais, neprašė duoti sutikimą atleisti ieškovą iš darbo pagal 129 straipsnį, o konsultacijoje dalyvavęs profesinės sąjungos padalinio pirmininkas DK 134 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančio sutikimo nedavė. Kolegija, grąžindama bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, jog būtina nustatyti, koks pagal įstatus profesinės sąjungos renkamasis organas turėjo duoti sutikimą dėl jo atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnį.
Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis).
Pagal Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ įstatų 42 p. spręsti dėl sutikimo davimo atleisti iš darbo „Sandrauga“ renkamojo organo narį yra profesinės sąjungos komiteto kompetencija. Pagal Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ įstatų 48.4 p. darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo sutikimo (padalinio komiteto kompetencija). Padalinių profesinių sąjungų pirmininkai įeina į „Sandrauga“ komiteto sudėtį (įstatų 33.2 p.). Taigi, norint atleisti iš darbo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ profesinės sąjungos komiteto pirmininką, reikalingas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ komiteto sutikimas, o norint atleisti iš darbo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ profesinės sąjungos komiteto pirmininko pavaduotoją, pakanka padalinio komiteto sutikimo.
Kaip minėta, kasacinis teismas šioje byloje išaiškino, jog atsakovas neprašė duoti sutikimą atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 129 straipsnį, o konsultacijoje dalyvavęs profesinės sąjungos padalinio pirmininkas DK 134 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančio sutikimo nedavė. Atsakovas pripažino, jog išskyrus minėtą konsultaciją, jokio kito sutikimo atleisti ieškovą iš darbo nebuvo gavęs. Atsakovas, neturėdamas DK 134 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančio sutikimo, neturėjo teisės atleisti ieškovą iš darbo. Darbo kodekso 134 straipsnio 5 dalis numato, kad darbuotojas, atleistas iš darbo pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu turi būti grąžintas į ankstesnį darbą. Kauno miesto apylinkės teismas patenkino ieškinio reikalavimus dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į ankstesnį darbą bei darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, nes laikė, kad išrinkus ieškovą UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ profesinės sąjungos pirmininku, atsakovas, turėjo prašyti naujo profesinės sąjungos atstovaujamojo organo sutikimo atleisti jį iš darbo. Kaip minėta, ieškovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes atsakovas negavo jokio DK 134 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančio sutikimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo sprendimas šiuo aspektu nėra tinkamai motyvuotas, tačiau byla iš esmės išspręsta teisingai, todėl patenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimo išvadomis, jog struktūriniai pertvarkymai buvo atliekami, todėl darbdavys turėjo svarbią priežastį mažinti darbuotojų skaičių ir spręsti klausimą dėl tam tikrų darbuotojų atleidimo, jog pasiūlius ieškovui kitus darbus, jo teisės nebuvo pažeistos, taip pat atsakovas nepažeidė ir DK 135 straipsnyje nustatytų kriterijų dėl darbuotojo pirmenybės teisės būti paliktam dirbti mažinant darbuotojų skaičių.
Be to, ieškovas apeliaciniame skunde teigė jog neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą bei neužtikrinimą savo ateitimi, ir šiais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje byloje priimtoje 2010 m. kovo 30 d. nutartyje išaiškino, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. konsultacija negali būti laikoma DK 134 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančiu sutikimu. Įvertindama šį darbdavio padarytą pažeidimą (ieškovo atleidimą iš darbo nesant įstatymo reikalavimus atitinkančio profesinės sąjungos komiteto sutikimo) ir atsižvelgdama į visas kitas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog darbdavys, atleisdamas ieškovą iš darbo, sąmoningai pažeidė darbo įstatymus, dėl kurių būtų pagrindas priteisti ieškovui neturtinę žalą. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio patenkinimas ir pažeistų teisių pripažinimas yra pakankama satisfakcija ieškovui. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė, jog priteisti neturtinę žalą iš darbdavio neprašo.
Remiantis išdėstytais argumentais, abiejų bylos šalių apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi abu apeliaciniai skundai atmetami, apeliaciniame procese šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos iš vienos šalies kitai šaliai nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.