Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teiseja Vitalija Vaivadiene Procesinio sprendimo kategorija :

1.1.3.3; 1.2.25.4.3;2.1.7.4; 2.2.4.3;

2.4.6.1;2.4.7;

2010 m. vasario 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Lauretos Ulbienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo H. J. (H. J.) apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo H. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. 45 MGL (5850) bauda .

H. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 27 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini) apylinkese, nelygiareikšmiu keliu sankryžoje, kurioje kelias Vilnius – Švencionys yra pagrindinis , o kelias link Nemencines – šalutinis (kelio Vilnius – Švencionys 24,73 km), vairuodamas UAB „Almir" priklausanti autobusa "Volvo B10M-60", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeide KET 50, 53, 196 (redakcija galiojusi iki 2008-09-01) punktuose nurodytus saugaus eismo reikalavimus, numatancius, kad „<<eismo dalyviu elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui...>> ir ipareigojancius << vairuotojus, važiuojancius šalutiniu keliu, nelygiareikšmiu keliu sankryžoje i kaire: iš šalutinio kelio, vedancio iš Nemencines miestelio ir pagrindini kelia Vilnius – Švencionys (Švencioniu link), nedave kelio prie sankryžos, pagrindiniu keliu, Vilniaus kryptimi artejusiam automobiliui „VW Passat ",valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri vairavo A. B., ir su juo susidure, del ko šio eismo ivykio metu buvo apgadintos transporto priemones ir nukentejo: automobilio „VW Passat ", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B., kuriam del dešinio šlaunikaulio lužio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei keleivis L. A., kuriam del kuno sumušimo, pasireiškusio muštinemis žaizdomis dešinio antakio, dešines akies vokuose, dešiniame skruoste, kakle, dešinio skruostikaulio, nosies kaulu ir viršutinio žandikaulio lužiais, poodine kraujosruva dešines akies vokuose su kraujosruva akies obuolio jungtineje, kraujo išsiliejimu i dešines akies stiklakuni, dešines akies stiklakunio išvarža i priekine kamera, kas komplikavosi antrine glaukoma, regos nervo disko žuvimu ir regejimo dešine akimi netekimu,- buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis H. J. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 9 d. nuosprendi ir priimti jo atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi.

Jis nurodo, kad nuosprendis neteisetas, nepagristas, nes teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Jo atžvilgiu buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis istatymas ir nepagristai jam paskirta bausme. Jis KET reikalavimu nepažeide, KET reikalavimus, numatytus 64 p., 65 p., 68 p. ir 172 p. pažeide automobilio" VW Passat" vairuotojas A. B.. Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolas buvo surašytas netiksliai, ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ir atliktas šališkai ir tai nuleme neteiseto ir nepagristo apkaitinamojo nuosprendžio priemima jo atžvilgiu. Teismas, nagrinedamas byla, pažeide LR BPK 20 str.. 197 str. reikalavimus. Apeliantas teigia, kad jis nuteistas nepagristai, nes susidurimas ivyko del automobilio" VW Passat" vairuotojo A. B. kaltes, kuris vairavo automobili neblaivus, jo automobili mete i šonus, važiavo itin dideliu ( 129 km/h) greiciu , automobilio nesuvalde, del ko atsitrenke i jo vairuojama autobusa, kuris stovejo šalutiniame kelyje, prie pagrindinio kelio Vilnius - Švencionys, praleisdamas tiesiai pagrindiniu keliu važiuojancius automobilius. Nuo smugio i autobusa, jo koja nuslydo nuo stabdžiu pedalo ir autobusas buvo nustumtas i ta vieta, kuria užfiksavo policijos pareigunai. Kadangi automobiliu "VW Passat" važiave neblaivus A. B. ir L. A. autoivykio metu buvo Vilniaus rajono Policijos Komisariato pareigunai, Vilniaus rajono policijos komisariate ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas šališkai, siekiant apkaltinti ji ir pateisinti neblaivu pažeideja A. B.. Teismas, nagrinedamas byla, nesieke nustatyti visu bylos aplinkybiu, nesieke išsiaiškinti ar A. B. nesunkus sveikatos sutrikdymas ir L. A. sunkus sveikatos sutrikdymas yra jo, ar paciu nukentejusiuju veiksmu (vairavimo neblaiviam, itin dideliu greiciu ir neužsisegus saugos diržu), veiksmu pasekme. Teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi jo atžvilgiu, daro nepagrista išvada, kad jis turejo realias galimybes numatyti galincius kilti padarinius, todel jo veiksmai buvo butina kilusiu padariniu salyga ir priežastis. Teismas neatsižvelge, kad A. B. važiavo 129 km/h greiciu, su ijungtu dešinio posukio signalu (tai patvirtino ekspertai, nustatydami jo automobilio važiavimo kampa), ir jis negalejo numatyti, jog automobili vairuoja neblaivus asmuo (daugiau nei po valandos atlikus tyrima, A. B. kraujyje rasta 1,52 prom. alkoholio).

Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto išvada N r. 11-1494(07) patvirtina, kad automobilio " VW Passat" vairuotojo A. B. didžiausio leidžiamo greicio 90 km/h viršijimas techniniu, požiuriu turejo priežastini ryši su šiuo eismo ivykio kilimu. Teismas nuosprendyje daro priešinga išvada, kad jo- H. J. veiksmai buvo kilusiu padariniu salyga bei šiu pasekmiu priežastis. Teismas nuosprendyje remiasi 2008-08-07 eksperimento išvada, nors eksperimentas buvo atliktas pažeidžiant LR BPK reikalavimus,- matavimai atlikti visiškai ignoruojant buvusio autoivykio situacija ir eksperimento dalyviu pastabas, eksperimento duomenys neatitinka tikroves, prokuroro ir policijos pareigunu veiksmai buvo atliekami nesilaikant istatymo reikalavimu. (Del prokuroro ir tyreju padarytu BPK pažeidimu jis eksperimento protokolo nepasiraše.) Eksperimentas buvo atliekamas su išankstine nuostata, kad jis pažeide KET reikalavimus ir kaltas del autoivykio pasekmiu, o policijos pareigunai, neblaivus vairuodami automobili itin dideliu greiciu , nesilaikantys jokiu KET reikalavimu, yra nukenteje. Jo nurodytos aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinejimo metu nebuvo tiriamos, nors jo parodymu, kad nuo smugio jo koja nukrito nuo stabdžiu pedalo ir autobusas pradejo judeti, ekspertai nepaneige. Teismas nepagristai nuosprendyje nurodo, jog jo parodymai nenuoseklus, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodes, kad automobili" VW Passat" mete i šonus. Ikiteisminio tyrimo metu jis atsakinejo i Vilniaus rajono PK tyreju, aiškiai parodžiusiu suinteresuotuma išteisinti buvusi bendradarbi policijos pareiguna A. B., užduodamus klausimus, jam buvo daromas spaudimas, kad jis pripažintu kalte, todel buvo pasimetes ir ne visas aplinkybes paminejo. A. B., sudares avarine situacija, vairuodamas automobili neblaivus, neprisiseges saugos diržo, viršydamas leistina greiti daugiau negu 30 km/h, liko nenubaustas, iki šiol vairuoja automobili. Del jo ir automobilio keleivio L. A. sveikatos sutrikdymo yra apkaltintas vien jis, teismas net nebande nustatyti kokias pasekmes nukentejusiuju sveikatai galejo sukelti autoivykis, jeigu nukentejusieji butu užsisege saugos diržus, o automobilis važiuotu leistinu 90 km/val greiciu. Teismas nuosprendyje nenurodo, kad nukentejusysis A. B. dave teismui melagingas parodymus (tai irodyta ekspertu ir specialistu išvadomis) apie " VW Passat" važiavimo greiti, suvartoto alkoholio kieki, bei ijungta posukio žibinta, taciau teismas jo parodymu nevertina kritiškai. Teismas nuosprendi pagrinde prielaidomis bei prieštaringomis ekspertu išvadomis, pripažino kaltu ji del šio nusikaltimo padarymo, ignoruodamas nuostata, jog visos abejones del kaltes turi buti vertinamos kaltinamojo naudai. Vilniaus rajono apylinkes teismas, pilnai neištyres visu aplinkybiu, remdamasis prieštaringais ir neteisetais irodymais (2008-08-07 eksperimentu), vadovaudamasis prielaida, kad autoivykio pasekmes kilo del jo kaltes, prieme nepagrista ir neteiseta apkaltinamaji nuosprendi .

Nuteistasis H. J. ir jo gynejas praše patenkinti apeliacini skunda. Prokuroras praše nuteistojo H. J. apeliacini skunda atmesti, nukentejusiojo A. B. atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 257 str., priimti nutarti ikiteisminio tyrimui atlikimui del jo veiksmu autoivykio metu. Nukentejusieji A. B., L. A. nuomones del skundo išsprendimo budo neišreiške.

Nuteistojo H. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagristas ir neteisetas , teismo išvados neatitinka byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu , byla prieš nuteistaji H. J. buvo išnagrineta, kaltinamajam aktui iš esmes neatitinkant Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatytu reikalavimu.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytu nusikaltimu sudetys yra materialiosios, todel teismas, nagrinedamas baudžiamaja byla, turi tinkamai nustatyti priežastini ryši tarp keliu transporto eismo saugumo taisykliu pažeidimo ir kilusiu padariniu. Nagrinejamu atveju apylinkes teismas , nuteisdamas H. J. , nustate, kad pastarasis nuosprendyje aptariamo autoivykio metu išvažiuodamas jo vairuojamu UAB „Almir“ priklausanciu autobusu Volvo B10M valst. Nr. LVM 831 iš šalutinio kelio i pagrindini kelia, kuriuo tuo metu važiavo kartu su kitu nukentejusiuoju L. A. nukentejusysis A. B. ( A. B.), vairuodamas automobili VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeide Keliu eismo taisykliu (galiojusiu iki 2008-09-01) 50,53,196 punktuose nurodytus saugaus eismo reikalavimus, numatancius, kad eismo dalyviu elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir neatsargumu , o eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu , nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui., ipareigojancius vairuotojus, važiuojancius šalutiniu keliu, nelygiareikšmiu keliu sankryžoje, duoti kelia pagrindiniu keliu važiuojanciam transportui, tuo sukeldamas autoivyki . Teismas pripažino, kad tokie nuteistojo H. J. Keliu eismo taisykliu pažeidimai yra susije priežastiniu ryšiu su autoivykio metu kilusiais padariniais- nukentejusiuju A. B. ir L. A. sužalojimais , taciau teismas nevertino baudžiamojoje byloje esanciu duomenu apie nukentejusiojo A. B. padarytus Keliu eismo taisykliu pažeidimus. Nukentejusysis A. B. , taip pat kaip ir nuteistasis H. J. , privalejo laikytis Keliu eismo taisykliu 50,53 punktuose nurodytu reikalavimu, numatanciu, kad eismo dalyviu elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir neatsargumu , o eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu , nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui, taciau iš bylos duomenu galima spresti , kad jis vairavo automobili, viršydamas autoivykio vietoje leistina 90 km/val. greiti, važiuodamas 129 km/val. greiciu, vairavo , budamas apsvaiges nuo alkoholio ( girtumas 1,52 promiliu etilo alkoholio , automobilyje tiek jis, tiek jo keleivis L. A. nebuvo prisisege saugos diržu. Eismo ivykiu tyrimo skyriaus specialisto išvada nustatyta , kad šie nukentejusiojo A. B. veiksmai turejo priežastini ryši su aptariamo eismo ivykio kilimu, kad jis, važiuodamas didžiausiu leistinu greiciu 90 km/ val. butu turejes technine galimybe sustoti prieš nuteistojo H. J. vairuojama autobusa, ivažiavusi i pagrindinio važiuojamojo kelio dali (t.1 b.l. 80-84). Esant tokioms faktinems bylos aplinkybems, apeliacine instancija daro išvada, kad aptariamo eismo ivykio metu kilusios pasekmes galimai kilo tiek del nuteistojo H. J. padarytu Keliu eismo taisykliu reikalavimu pažeidimu, tiek del nukentejusiojo A. B. padarytu keliu eismo taisykliu pažeidimu, abieju eismo dalyviu padaryti pažeidimai , kolegijos nuomone, yra reikšmingi nusikalstamu padariniu atsiradimui.

Šios aplinkybes nebuvo ivertintos kaltinamajame akte, todel apeliacine instancija mano, kad toks akto surašymas iš esmes neatitinka reikalavimu, numatytu Lietuvos Respublikos BPK 219 str. . Kaltinamajame akte , aprašant nuteistajam H. J. inkriminuota nusikalstama veika , nera ivertinti nukentejusiojo A. B. veiksmai, ju priežastinis ryšys su eismo ivykio metu kilusiais padariniais. Tokie akto trukumai sutrukde teisingai ir tinkamai išnagrineti byla apylinkes teisme, su tokiais esmingais akto trukumais nera galimybes objektyviai ir teisingai išnagrineti byla ir apeliacine tvarka. Šiu akto trukumu teisme ištaisyti nera galimybes, todel del išdestytu motyvu skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas, byla perduodant prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p., nutare :

Nuteistojo H. J. apeliacini skunda patenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-10-09 nuosprendi, priimta H. J. atžvilgiu , panaikinti del ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmes Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimu neatitinkancio kaltinamojo akto ir baudžiamaja byla perduoti prokurorui