- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- ATP-614-318/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Pažeidėjas
- A. V.
- Nukentėjusysis
- R. J.
teismo posėdyje išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo, kuriuo A. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymą nubaustas 42 EUR bauda; už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą, nubaustas 1 000 EUR bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., A. V. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 000 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė Agata Šukštul 2015 m. vasario 12 d. A. V. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-25775124-15, kuriame nurodė, kad jis 2015 m. sausio 1 d. apie 13.07 val. Vilniuje, Fabijoniškių g. 83, vairuodamas automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinęs abu automobilius iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p., 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu A. V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., nubaustas 42 EUR bauda; už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nubaustas 1 000 EUR bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. nuostatomis, A. V. paskirta subendrinta nuobauda – 1 000 EUR bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.
Šalies argumentai
Skundu A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
A. V. nuomone, apylinkės teismo nutarimas nepagrįstas, neobjektyvus, priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 250 str. 256 str., 257 str. 284 str. 286 str. nuostatų reikalavimų, todėl neteisėtas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., t.y. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis 2015 m. sausio 1 d. Fabijoniškių g. 83 Vilniuje automobilio Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, todėl jokio automobilio nekliudė ir į jį neatsitrenkė. Liudytojai A. B. ir M. M. nenurodė, jog įvykio metu transporto priemonę vairavo būtent jis. Taip pat, siekiant nustatyti, ar galimas būtent toks automobilių susidūrimas, kada tai įvyko, nebuvo paskirta autotechninė ekspertizė, nebuvo ieškoma medžiagų pluoštų ir dažų pėdsakų ant automobilių bamperių, nebuvo nustatinėjama jų priklausomybė. A. V. atkreipia dėmesį į tai, kad tiek automobilis Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek nukentėjusiojo automobilis - yra standartiniai, niekuo nesiskiriantys nuo kitų automobilių dalyvaujančių eisme, todėl negalima daryti išvados, jog šias transporto priemones sugretinus buvo nustatytas automobilių susidūrimo mechanizmas. Todėl A. V. nuomone, teismas jį pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. pripažino kaltu remdamasis prielaidomis, o ne įrodymais.
Pažeidėjas pažymi, jog automobiliu be jo žinios galėjo pasinaudoti kiti asmenys, nes atsarginiai automobilio užvedimo rakteliai buvo automobilio Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktų dėžėje. Be to automobilio savininkė yra V. Ž., kuri taip pat galėjo turėti atsarginius automobilio raktelius.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. prašė apeliacinį skundą tenkinti ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nukentėjusysis R. J. šį klausimą paliko spręsti teismui.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas Renatas Ivanauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimas teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.
Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nepagrįstas A. V. apeliacinio skundo argumentas, jog jis nepadarė administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 127 p. vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Kelių eismo taisyklių 222 p. numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Pažymėtina, jog kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį dėl kurio buvo apgadinta kita transporto priemonė ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. V. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
2015 m. vasario 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-25775124-15, užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė A. V., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Nors apeliaciniame skunde A. V. aiškino, jog 2015 m. sausio 1 d. 13.07 val. automobilio Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, todėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. nepadarė, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų, faktinių duomenų visuma. Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. patvirtino, jog jis matė, kaip iš kiemo išvažinėjantis automobilis atsitrenkė į Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis įsidėmėjo automobilio valstybinius numerius, pranešė apie įvykį policijai (b. l. 47). Tai, kad automobilį Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino „džiunglių spalvos“ transporto priemonė Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. B. (b. l. 47). Jis 2015 m. sausio 1 d. paaiškinime pažymėjo, kad spėjo įsidėmėti automobilį Volvo XC 90 apgadinusios transporto priemonės valstybinį numerį – „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 11). Liudytojas automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atpažino kaip 2015 m. sausio 1 d. apie 13.07 val. Vilniuje, Fabijoniškių g. 83 apgadinusį transporto priemonę Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Apžiūrėjus transporto priemonę Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad brėžtas automobilio kairės pusės priekinis bamperis, po įvykio perdarytas kairės pusės priekinis sparnas, deformuotas variklio dangtis, po įvykio pakeistas kairės pusės priekinis žibintas (b. l. 16). Sugretinus automobilius Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilių sugadinimų pobūdis ir aukščiai atitinka (b. l. 19). Tai, kad iki įvykio automobilis Mitsubishi Galant apgadintas nebuvo, teismo posėdžio metu aiškino ir pats atsakomybėn patrauktas A. V.. Pažeidėjas patvirtino, kad byloje esanti automobilio šukė yra nuo jo automobilio Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl abejonių dėl to, kad jo automobiliu buvo apgadinta transporto priemonė Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekyla.
Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, jog automobilio Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra V. Ž.. Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu parodė, jog faktiškai automobilį Mitsubishi Galant valdo A. V., kuris jį įsigijo už savo pinigus. Ji automobilio nevairuoja, atsarginių transporto priemonės raktelių neturi. Tai, kad automobilio 2015 m. sausio 1 d. V. Ž. nevairavo, teismo posėdžio metu patvirtino ir administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V.. Tam neprieštarauja liudytojo A. B. parodymai, kad automobilį įvykio metu vairavo ruda striuke apsirengęs vyras (b. l. 47).
Nors A. V. aiškino, kad automobilį 2015 m. sausio 1 d. vairavo ne jis, o kitas asmuo, nes atsarginiai automobilio rakteliai buvo palikti transporto priemonės daiktų dėžėje, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvių faktinių bylos duomenų visetas. Visų pirma, byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog 2015 m. sausio 1 d. buvo įsilaužta į automobilį Mitsubishi Galant ar sugadinta jo spynelė. A. V. nepastebėjo, kad automobilis 2015 m. sausio 1 d. būtų dingęs. Jis automobilį rado ten, kur jį ir paliko. Be to, nors pažeidėjas aiškino, kad jis 2015 m. sausio 2 d. ant transporto priemonės pastebėjo apgadinimus, kurių iki tol ant automobilio nebuvo, tačiau apie tai policijai nepranešė. Todėl apylinkės teismas pagrįstai A. V. aiškinimą, kad automobilį įvykio metu vairavo ne jis, vertino kaip jo gynybinę poziciją.
Iš liudytojo A. B. paaiškinimo matyti, kad automobilis Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kieme važiavo dideliu greičiu. Atsitrenkęs į automobilį Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas sustojo, pastovėjo apie 20 s. ir įjungęs atbulinę pavarą dideliu greičiu pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 11). Todėl, atsižvelgiant į tai, jog eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, po automobilių kontakto automobilio Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas automobilį sustabdė, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. V. smūgį jautė ir galėjo įvertinti smūgio pasekmes. Todėl jis, laikydamasis Kelių eismo taisyklių, privalėjo sustoti, apžiūrėti apgadintą automobilį ir iškviesti policiją, tačiau, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad būtent A. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., už kuriuos jis ir patrauktas atsakomybėn.
Nėra A. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.
Skirdamas bausmę apylinkės teismas įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, A. V. asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą, todėl pagrįstai paskyrė nuobaudas, artimas sankcijose nustatytiems nuobaudų vidurkiams. Skirdamas galutinę nuobaudą apylinkės teismas laikėsi nuobaudų bendrinimo taisyklių (ATPK 33 str. 2 d.). Todėl paskirta galutinė nuobauda nėra aiškiai per griežta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.