Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Zarasų raj., administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2014 m. lapkričio 29 d., apie 15.26 val., Vilniuje, Želvos g. 17, vairuodamas automobilį Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo automobilio suvaldyti, atsitrenkė į stovintį automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius. Taip M. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. M. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto reikalavimus, taip padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo M. B. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei paaiškino, kad važiuodamas protokole nurodytu laiku sesers automobiliu maždaug 35-40 km/h greičiu Želvos gatve į įkalnę, sankryžoje jam pasimaišė raudonos spalvos automobilis Toyota, kuris staiga išsuko iš posūkio ir užblokavo visą kelią, nors jis turėjo pirmenybę važiuoti. Kadangi jam nebuvo kur trauktis, tai jis atsitrenkė į stovintį automobilį VW GOLF, kadangi sustabdyti savo automobilio nespėjo. Po susidūrimo nuvažiavęs apie 100 metrų jis sustojo ir apžiūrėjo savo automobilį. Buvo išdužęs žibintas bei pradėjo bėgti antifrizas. Nenorėdamas kviesti vilkiko jis nuvažiavo ir pastatė automobilį netoli namų. Supratęs, kad padarė pažeidimą, grįžo į įvykio vietą maždaug po 25 minučių, norėdamas su automobilio VW Golf vairuotoju susitarti dėl žalos atlyginimo. Tuo metu policijos pareigūnai jau buvo iškviesti, o automobilio Toyota vairuotojas rašė paaiškinimą. Gailisi, jog išsigandęs išvažiavo iš įvykio vietos.

Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis M. J. paaiškino, kad jis yra automobilio VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. 2014-11-29, apie 14.00 val., jis atvažiavo pas uošvę, priparkavo automobilį ir nuėjo į namus. Apie 15.30 val. išgirdęs smūgį išėjo į lauką ir pamatė, kad jo automobilis yra apdaužytas, įvažiavusio automobilio eismo įvykio vietoje nebuvo. Liudytojas D. P., matęs įvykį, užrašė įvažiavusio automobilio valstybinį numerį ir iškvietė policiją. Įvažiavusio automobilio stabdymo kelias į kalną buvo apie 7 metrus. Nuo smūgio jam priklausantis automobilis VW GOLF taip pat buvo nustumtas apie 7-8 centimetrus. Po šio eismo įvykio jis padarė nuotraukas. Susidūrimo metu buvo apgadintas jam priklausančio automobilio keleivio pusės priekinis kampas, sparnas, durys, posparnis, grotelės, bamperis, spoileris. Vėliau atvažiavo ir į jo automobilį įvažiavęs vairuotojas - M. B., bet jis aiškinosi jau su policija. Nukentėjusiajam nežinoma, kodėl administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo nepasiliko eismo įvykio vietoje, sakė, kad jam buvo šokas. Žala jam kol kas neatlyginta, nes jam su administracinėn atsakomybėn trauktinu asmeniu nepavyko susitarti dėl žalos dydžio. Nukentėjusysis nurodė, kad jam pas uošvę ant tvoros, taip pat pašto dėžutėje buvo paliktas raštelis. Susiskambinęs telefonu raštelyje nurodytu numeriu jis buvo susitikęs su administracinėn atsakomybėn trauktinu asmeniu autoservise, tačiau jo kolegoms pradėjus aiškinti dėl kainos, jis apsisuko ir išėjo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. P. nurodė, kad tikslios datos neatsimena, jis važiavo automobiliu Toyota šalia kalno ir matė iš apačios važiuojantį automobilį Mitsubishi. Jis pasitraukė į šoną kiek galima dešiniau, prasilenkė su šiuo automobiliu, tačiau automobilis Mitsubishi pavažiavęs apie 4 metrus nespėjo sustabdyti, atsitrenkė į stovintį automobilį VW Golf . Po kontakto automobilis Mitsubishi pavažiavo truputį atgal ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Tai įvyko Želvos g. 17, Vilniuje. Prieš susidūrimą kelyje kitų automobilių nebuvo. Liudytojo teigimu, jo važiavimo trajektorija neturėjo įtakoti automobilio Mitsubishi Colt važiavimo trajektorijos, nes jis kiek įmanoma pasitraukė į dešinę pusę. Automobilis „Mitsubishi Colt“, būdamas nuo jo automobilio maždaug 4-5 metrų atstumu, pradėjo stabdyti, kelio danga buvo šlapia, buvo šiek tiek ledo ir ratai pradėjo čiuožti. Nuo tos vietos, kur automobilis „Mitsubishi Colt“ pradėjo stabdyti, iki susidūrimo su automobiliu VW Golf buvo maždaug 10-15 metrų atstumas. Automobilio „Mitsubishi Colt“ greitis buvo nemažas, nes kylant įkalne reikia įsibėgėti. Kelias eismo juostomis nepažymėtas. Į įvykio vietą „Mitsubishi Colt“ vairuotojas grįžo maždaug po 1 -1, 5 val., policija jau tuo metu buvo eismo įvykio vietoje. Kontakto metu automobilio VW Golf vairuotojo eismo įvykio vietoje nebuvo.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). KET 127 punktas numato, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo M. B. tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek savo rašytiniame paaiškinime (b.l. 7) neneigė, jog atsitrenkė į stovintį automobilį VW GOLF, tačiau mano, kad šis susidūrimas įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl staiga iš posūkio į gatvę įvažiavusio automobilio Toyota, kuris užblokavo jam kelią, dėl ko M. B. buvo priverstas staigiai stabdyti.

Motyvuojamoji dalis

Nors M. B. neprisipažįsta padaręs teisės pažeidimą, tačiau jo kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta byloje surinkta medžiaga, t.y.:

- policijos pareigūno R. Š. 2014 m. lapkričio 29 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad atvykus į įvykio vietą pagal gautą pranešimą, rado apgadintą automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) Prie sudaužyto automobilio stovėjo automobilio savininkas ir liudytojas, matęs įvykį. Liudytojas D. P. paaiškino, kad važiavo Želvos gatve žemyn nuo kalno, priešais save pamatė atvažiuojantį dideliu greičiu automobilį Mitsubishi Colt, vairuotojas nesuvaldė šio automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį VW GOLF, iš įvykio vietos pabėgo (b.l. 4);

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota apgadinto automobilio VW GOLF stovėjimo vieta. Šioje schemoje taip pat nurodyta, jog Želvos gatvės plotis, kurioje įvyko susidūrimas, yra 8,9 m, automobilis VW GOLF susidūrimo metu stovėjo prie pat kelkraščio (b.l. 5);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas; automobilio VW GOLF, v.n (duomenys neskelbtini) – priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (b.l. 6);

- nukentėjusiojo M. J. paaiškinimais, duotais tiek eismo įvykio (b.l. 8), tiek teismo posėdžio metu. Nukentėjusysis nurodė, kad protokole nurodytu laiku apie 14.00 val. atvažiavo pas uošvę, automobilį VW GOLF paliko šalikėlėje. Apie 15.30 val. išgirdęs smūgį išbėgo į lauką ir pamatė, kad yra sudaužytas visas jo automobilio priekinis šonas iš keleivio pusės, eismo įvykio vietoje buvęs liudytojas D. P. nurodė, kad į jo automobilį atsitrenkė Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos;

- liudytojo D. P. paaiškinimais, duotais tiek eismo įvykio (b.l. 9), tiek teismo posėdžio metu. Liudytojas nurodė, kad protokole nurodytu laiku, vairuodamas automobilį Toyota Carina, v/n (duomenys neskelbtini) jis pamatė Želvos gatve į kalną kylantį automobilį Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) todėl sustojo dešinėje pusėje kuo arčiau kelkraščio, norėdamas jį praleisti. Tačiau Mitsubishi Colt vairuotojas nesuvaldė savo automobilio bei atsitrenkė į šalikėlėje stovėjusį automobilį VW Golf. Be to, šio liudytojo teigimu, jis su automobiliu Mitsubishi Colt prasilenkė prieš 4 metrus iki jo kontakto su automobiliu VW Golf ir jo važiavimo trajektorija neįtakojo Mitsubishi Colt važiavimo trajektorijos. Be to, šio liudytojo teigimu, nors kitų važiuojančių automobilių gatvėje nebuvo, tačiau kelio danga buvo šlapia ir buvo šiek tiek ledo, o automobilio Mitsubishi Colt greitis kylant į kalną buvo nemažas.

Šie liudytojo D. P. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia M. B. paaiškinimus apie tai, kad automobilis Toyota į gatvę įvažiavo netikėtai ir užblokavo jam kelią, todėl jis buvo priverstas staigiai stabdyti ir neabejotinai patvirtina faktą, kad M. B., vairuodamas automobilį Mitsubishi Colt, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo suvaldyti automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį VW GOLF bei jį apgadino. Visų šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei M. B. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo M. B. neneigia, jog atsitrenkęs į automobilį VW Golf dėl bėgančio iš automobilio antifrizo ir patirto šoko jis nepasiliko eismo įvykio vietoje, o nuvažiavo prie namų ir paliko automobilį kieme. Tik vėliau supratęs, kad padarė nusižengimą, M. B. maždaug po 25 minučių grįžo į įvykio vietą, tačiau ten jau buvo policijos pareigūnai. M. B. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą taipogi patvirtina nukentėjusysis M. J., nurodydamas, jog išgirdęs susidūrimo garsą jis iš karto išėjo į gatvę, kur pamatė savo apgadintą automobilį VW Golf bei eismo įvykį mačiusį liudytoją D. P., įvažiavusio automobilio eismo įvykio vietoje nebuvo. Liudytojas D. P. teismo posėdyje nurodė, kad automobilis Mitsubishi, atsitrenkęs į stovintį automobilį VW Golf, po kontakto pavažiavo truputį atgal ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Į eismo įvykio vietą Mitsubishi vairuotojas grįžo maždaug po valandos. Policijos pareigūno R. Š. 2014-11-29 tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad policijos pareigūnams baigiant įforminti eismo įvykį atvažiavo M. B., kuris paaiškino, kad jis važiavo automobiliu Mitsubishi Colt ir išsigandęs pabėgo iš eismo įvykio vietos. Pasak vairuotojo, iš automobilio variklio skyriaus bėgo antifrizas, todėl jis nuvarė automobilį namo, o po to grįžo į eismo įvykio vietą. M. B. buvo blaivus (b.l. 4).

KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.

Šiuo atveju byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad M. B. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu sužalojo svetimą turtą, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko bei tyčia iš jos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus bei tokiu būdu padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors M. B. 2014-09-19 buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už tai, jog pastatė automobilį ant vejos, skirtą baudą jis sumokėjo, todėl, vadovaujantis esama teismų praktika ((Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, taigi šiuo atveju sunkinančių pažeidėjo atsakomybę aplinkybių nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs. Pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos jis nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių, praėjus maždaug valandai po įvykio pats atvyko į įvykio vietą, prisipažino vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, geranoriškai bendradarbiavo su policija, buvo blaivus.

Taigi, įvertinęs padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas M. B. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei skirti jam mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, nes šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Pagal ATPK 325 str. 1 d. nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 str. 2 d. 2 p. nurodyti policijos pareigūnai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos skirti:

- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 30 EUR (trisdešimties eurų) baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, - 580 EUR (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 580 EUR (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad jeigu iš jo vairuotojo pažymėjimas nėra paimtas, nutarimui įsiteisėjus jis vairuotojo pažymėjimą privalo pateikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.