Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje:

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba E. J. individualioje įmonėje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje bei 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Nukentėjusysis S. P. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 15 d., apie 10.00 val., jam būnant namie į namus grįžo jo draugė L. P., kuri jam pasakė, kad pamatė buvusį jos sesės V. G. draugą E. J., kuris pastoviai persekioja V. G., klauso pokalbių už durų, neduoda jai ramybės. Jie su L. P. užkilo į namo penktą aukštą ir laiptinėje pamatė stovintį E. J.. Jis E. J. paklausė, ką jis čia daro, o jis atsakė, kad jis buvo pas draugą. Jis suprato, kad E. J. meluoja ir iškart telefonu iškvietė policiją. Jis užstojo E. J. kelią, kad jis negalėtų praeiti į liftą, o L. P. užstojo kelią, kad E. J. negalėtų praeiti ir nusileisti laiptais. E. J. kelis kartus bandė pro jį ir L. P. praeiti, nusileisti laiptais žemyn, ar iškviesti liftą, tačiau jis su L. P. E. J. neleido praeiti, kadangi norėjo sulaukti policijos pareigūnų. E. J. bandė išsikviesti liftą, bet jam nepavyko. E. J. pradėjo nervintis, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. E. J. stovėjo kažkur apie 1,5 metro nuo jo, o nuo L. P. buvo nutolęs apie 2,5 metro. Vėliau E. J. pavyko išsikviesti liftą. Kai liftas atvažiavo ir atsidarė lifto durys E. J. ėjo į liftą. Jis stovėjo prie lifto durų ir norėjo neleisti E. J. įeiti į liftą, jam užstojo kelią, E. J. įsirėžė į jį prie lifto durų, jis jį paėmė už jo palto atlapų. E. J. jį nustūmė į liftą ir jis nugriuvo lifte. Prie lifto esančios grindys buvo šlapios ir nuo E. J. pastūmimo jis skaudžiai nukrito ir užsigavo galvą į lifto sieną, taip pat užsigavo kairį klubą į lifto grindis. Kai nukrito lifte ant žemės jis buvo šoke. Lifte jam gulint ant žemės prie jo priėjo E. J. ir jam apie 6 kartus ranka trenkė į galvos sritį, nuo smūgių jis patyrė fizinį skausmą. Kuria ranka jis trenkė jis nematė. Tuo metu kai jis buvo nugriuvęs lifte jo draugė L. P. bandė juos išskirti. Po smūgių jam, E. J. išėjo iš lifto ir nusileido laiptais žemyn link išėjimo. Nori pasakyti, kad jis nuo E. J. pastūmimo nukrito lifte ir susižalojo galvą bei kairį klubą. Būnant lifte jis patyrė kitus sužalojimus nuo E. J. smūgių į galvą (el. b. priedo b. l. 21-22).

Apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas S. C. pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus: 1) Kiek trauminių poveikių (smūgių) buvo padaryta nukentėjusiajam S. P. ? Atsakymas: S. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti septynių trauminių poveikių pasekoje. 2) Ar tie sužalojimai būdingi griuvimui ar kritimui? Atsakymas: Remiantis sužalojimų lokalizacija bei pobūdžiu nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ar atsitrenkiant. 3) Ar sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo S. P. nurodytu būdu? Atsakymas: Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. 4) Ar pats galėjo pasidaryti tokius sužalojimus? Atsakymas: Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamose kūno vietose (el. b. priedo b. l. 35-36).

Liudytoja V. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 15 d. ji ryte vyko į darbą ir turėjo pasikeisti savo automobilį su seserimi. Užsuko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur gyvena sesuo. Jos apsikeitė automobiliais, ji išvažiavo į darbą ir maždaug po pusės valandos paskambino sesuo L. P. ir pasakė, kad į jų namą, tai yra (duomenys neskelbtini), per lauko duris (iš „Švaros brolių“ plovyklos pusės) įėjo E. J. (sesuo puikiai žino kaip jis atrodo). Po kelių minučių sesuo vėl paskambino ir pasakė, kad E. J. sumušė jos draugą S. P., kuris buvo bute (duomenys neskelbtini) ir pats pabėgo. Jie laukė policijos. Po to sužinojo, kad dėl įvykio iškelta bylą. Tą pačią dieną užsuko pas seserį ir jos draugą pasiteirauti, kaip savijauta po sumušimų, valgė. Jos sesuo valgio metu, greičiausiai nerimo vedina nuėjo prie įėjimo į butą durų, jas atidarė ir pradėjo klykti išsigandusi, nes už durų tupėjo E. J., klausėsi pokalbio. Dėl to buvo iškviesti pareigūnai, tačiau jiems atvykus jis buvo pabėgęs. Paaiškino policijos pareigūnams, apie iškeltą bylą dėl tos pačios dienos įvykių. Sesers draugas S. P. parašė namo (duomenys neskelbtini) grupėje Facebooke įkeldamas E. J. nuotrauką, domėdamasis ar kas nors matė jį prie namo ar name. kaip po to pasakojo S., žmonės grupėje pradėjo rašyti, kad E. prie namo, laiptinėse stoviniuojantis matomas nuolatos jau kurį laiką. Tada nusprendė, kad reikia to paties paklausti ir (duomenys neskelbtini) grupėje. Vėl parašė S., nes ji nesinaudoja Facebook. Susisiekė namo (duomenys neskelbtini) pirmininkas V. B., kuris parašė, kad E. J. nuolatos mato prie namo, namo viduje, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Taip pat grupėje parašė ir kiti žmonės, kurie jį nuolat matė prie namo, name ilgą laiką, keletą mėnesių įvairiu paros metu. Taip pat parašė grupėje A. B., kad E. J. tą patį rytą matė požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje ir jis elgėsi neadekvačiai. Tada pirmininkas kaip suprato peržiūrėjo vaizdo įrašus ir paskambinęs jai pasakė apie tai, kad peržiūrėjęs požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo įrašą kaip E. J. kažką deda ar išima iš po jos automobilio. Tada iškvietė policiją. Namo pirmininkas pokalbio metu jai papasakojo, kad būtent šis asmuo, kuris yra nufilmuotas, jam yra prisistatęs Kriminalinės policijos darbuotoju ir prašęs jam pateikti vaizdo įrašus, o pasakius, kad reikalingas oficialus paklausimas, jis atsiuntė prašymą teikti vaizdo įrašus (el. b. priedo. b. l. 46-48).

Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-41316-20 duomenimis, nustatyta, kad galimai E. J. 2020 metų vasaros pradžioje ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. paskambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namo pirmininkui V. B., prisistatė Lietuvos Kriminalinės policijos vyriausiuoju tyrėju E. J. ir paaiškino, kad vykdomas tyrimas dėl nusikalstamų grupuočių, kurios vykdo plėšimus daugiabučiuose bei paprašė prisijungimų prie vaizdo kamerų. V. B. paaiškino, kad dėl vaizdo kamerų gavimo reikalingas oficialus raštas. 2020 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu paštu, E. J. atsiuntė Lietuvos Kriminalinės policijos pavedimą, kuriuo pavesta vyr. tyrėjui E. J. peržiūrėti (išimti) vaizdo kamerų, filmuojančių ir fiksuojančių vaizdą adresu (duomenys neskelbtini) medžiagą. V. B. gavęs pavedimą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė keletą vaizdo kamerų užfiksuotų vaizdų įrašų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą yra pradėtinas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas) ir 300 straipsnio 1 dalį (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) požymius, kuris tirtinas atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-41316-20 (el. b. priedo b. l. 74-75).

Liudytojas V. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena name adresu (duomenys neskelbtini) ir yra šio namo pirmininkas. Administruoja šio pastato vaizdo kameras, kuriomis stebimos ir fiksuojamos namo požeminės automobilių aikštelės Nr. -1 ir -2 . 2020 m. spalio 19 d., dieną jam į „messenger“ parašė jo pažįstamas S. P. gyvenantis gretimame name, ir pasidomėjo gal pažįsta E. J., jį apibudino ir atsiuntė per programėlę „Tinder“ jo nuotrauką. Pamatęs nuotrauką jis atpažino asmenį , kuris dažnai būna prie namo, sėdi ant suoliuko bet kuriuo paros metu (ypač nakties metu), taip pat vaikšto po namų laiptines, liftus ir aplamai nuolat mato jį namo privačioje teritorijoje. Šį asmenį, tai yra duomenimis kaip E. J. jis žino kaip Kriminalinės policijos vyriausiąjį tyrėją, kuriuo jis jam prisistatė 2020 metų vasaros pradžioje, kai skambino iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas prisijungimų prie vaizdo kamerų, kurios stebi ir fiksuoja vaizdą namo lauke ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Jis teikti prisijungimų kodus atsisakė. Vėliau 2020 m. rugpjūčio 24 d. vėl jam paskambino iš to paties telefono numerio prisistatydamas vėl E. J. ir aiškino, kad vykdomas tyrimas dėl nusikalstamų grupuočių, kurios vykdo plėšimus daugiabučiuose ir vėl paprašė prisijungimų prie vaizdo kamerų. Kai jis prašė prisijungimo prie vaizdo kamerų, jis paaiškino, kad tam reikalingas oficialus raštas. Tą pačią dieną elektroniniu paštu, kurį pats nurodė, jis atsiuntė Lietuvos Kriminalinės policijos pavedimą , kuriuo pavesta vyr. tyrėjui - E. J. peržiūrėti (išimti) vaizdo kamerų, filmuojančių ir fiksuojančių vaizdą adresu (duomenys neskelbtini) medžiagą. Jis gavęs pavedimą (jį policijai pateiks elektroniniu paštu), atsisakė teikti prisijungimų prie vaizdo kamerų kodus, kadangi tai numatyta ir namo bendrijos vaizdo stebėjimo taisyklėse. Tačiau manydamas, kad tai tikrai yra reikalinga policijos tyrimui, jis nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė keletą vaizdo kamerų užfiksuotų vaizdų, kurių laikotarpius jam jis nurodė telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašuose nieko svarbaus nebuvo, tačiau matėsi kokia kryptimi ir kokiu diapazonu kameros fiksuoja vaizdus požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Po to jį matydamas name ar prie namo nuolat dienomis ir naktimis, nelabai kreipdavo dėmesį, nes manė, kad tikrai policija vykdo tyrimą kaip jis jam ir aiškino. Tačiau jam keista buvo, kad jo elgesys nėra adekvatus, jis keistai slapstydavosi, tupėdavo, sėdėdavo teritorijos pakampėse, nišose, už durų, taip jis atrodydavo labai susijaudinęs, nepanašus į savo darbą atliekantį pareigūną. Tik po to kai S. P. jam papasakojo, kad būtent šis vyras persekioja jo draugės seserį, jis suprato, kad tai ne policijos pareigūnas ir buvo jo apgautas ir netgi pateikė šiam asmeniui vaizdo kamerų įrašus (el. b. priedo b. l. 77-79).

Lydraštis, iš kurio matyti, kad E. J. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) siunčia pavedimą V. B. (el. b. priedo b. l. 80). Pagamintas dokumentas - Lietuvos kriminalinės policijos biuras, V. B. (duomenys neskelbtini) namų bendrijos pirmininkui. Pavedimas peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Šiuo pavedimu peržiūrėti (išimti) vaizdo kamerų medžiagą įgaliotas vyr. tyrėjas E. J. ((duomenys neskelbtini)) . Objektas - (duomenys neskelbtini) išorinė ir vidinė (I aukšto, II aukšto automobilių parkingas) teritorijos. Sutinkant su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (žin., 1996, Nr. 63-1479; 2000, Nr. 64-1924; 2003; Nr.15-597; 2008, Nr. 22-804; TAR, 2018-07-11, Nr. 2018-11733). Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas R. K. (el. b. priedo b. l. 81).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. spalio 15 d. 9.59 pranešėjas S. P. pranešė, kad pas jį bute pažįstamas vyras konfliktuoja, atsisako pasišalinti. Praneša buto savininkas, laukia. Pareigūnams paaiškino, kad laiptinėje sukonfliktavo su draugės buvusiu draugu, kaip teigia, jo vardas E. J., apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Minėtas vyras konflikto metu trenkė pranešėjui porą kartų per veidą ir pabėgo. Pranešėjui po smūgių pradėjo suktis galva ir jį pykina. GMP 0885 S. P. nuvežė į RVUL apžiūrai, dėl pareiškimo rašymo pranešėjas pats asmeniškai kreipsis į policijos komisariatą po medikų apžiūros (el. b. priedo b. l. 10).

Medicinos dokumentų išrašas pateiktas savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (el. b. priedo b. l. 26-28).

Motyvuojamoji dalis

III. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 289 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus.

Kaltinamasis E. J. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. apsimetęs Lietuvos Kriminalinės policijos biuro darbuotoju paskambino V. B. norėdamas gauti iš jo (duomenys neskelbtini), namo teritorijos vaizdo įrašus. V. B. nurodžius, kad jis turi jam atsiųsti raštą, įrodantį, kad yra policijos darbuotojas ir kad jam reikalingi vaizdo įrašai, 2020 m. rugpjūčio 24 d., 14.46 val. į V. B. elektroninį paštą iš savo elektroninio pašto atsiuntė tikrovės neatitinkantį dokumentą - Lietuvos Kriminalinės policijos biuro 2021 m. rugpjūčio 24 d. pavedimą vyr. tyrėjui E. J. peržiūrėti vaizdo stebėjimo įrašus. Tą pačią dieną, tikslaus laiko neprisimena, jis gavo du vaizdo įrašus. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais - liudytojų V. G. ir V. B. parodymai, tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo duomenys, lydraštis bei pagamintas dokumentas. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytus, taip pat kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo E. J. veikos tinkamai kvalifikuotos kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Dėl šio nusikaltimo padarymo E. J. parodė, kad 2020 m. spalio 15 d., apie 9.10 val. jis laiptinėje sutiko V. G. seserį, o po to S. P., tarp jų kilo žodinis konfliktas ir įvyko susistumdymas, jis S. P. nustūmė ir galėjo nustumdamas sužaloti. Po šių veiksmų jis išėjo pro duris bei nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Nurodo, jog ranka netrenkė. Vis dėl to, byloje esantys duomenys: nukentėjusiojo S. P. pareiškimas bei ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs parodymai, taip pat įvykio vietos bei garso įrašų apžiūros protokolai, liudytojų L. P., V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, medicinos dokumentai pateikti nukentėjusiojo savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, specialisto išvada Nr. G 3068/2020(01), specialisto paaiškinimai į užduotus klausimus bei kiti rašytiniai bylos duomenys.

Įvertinus aukščiau minėtų įrodymų visumą, konstatuotina, kad E. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą - 2020 m. spalio 15 d., apie 09.55 val., namo laiptinėje esančioje adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu pastūmė nukentėjusįjį S. P., kuris nukrito ant žemės ir jam gulint ant žemės dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip 6 kartus trenkė S. P. į galvos sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam S. P. fizinį skausmą ir padarė jam kraujosruvas kairės ausies kaušelio projekcijoje, pakaušio kairėje, viršugalvyje, dešiniame žaste, kairėje alkūnėje, padarė nubrozdinimus kairėje blauzdoje, dešinio užausio srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus tik terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios, žala civiliniam ieškovui (VTLK) atlyginta, prokurorė apie priimtą sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informavo nukentėjusįjį S. P., kuris sprendimo neskundė, su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis sutiko, bausmės rūšis ir dydis jam buvo suprantami, dėl jų prieštaravimo neišreiškė, prašė teismo skirti mažesnę baudą dėl sunkios materialinės padėties (el. b. priedo, b. l. 149-150).

Skirdamas bausmę E. J., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti trys baigti skirtingo pobūdžio nesunkūs nusikaltimai, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas, administracine tvarka 5 metų laikotarpiu baustas daugiau nei 10 kartų, daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nedirba (el. b. priedo b. l. 133-148).

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokurorės siūlomas bausmes – laisvės apribojimo bausmes, įpareigojant kaltinamąjį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, už BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir baudą už BK 289 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi. E. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl skiriant galutinę bausmę, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas neturi pagrindo tenkinti kaltinamojo prašymo ir dėl sunkios jo materialinės padėties sumažinti prokurorės siūloma baudą, tačiau nutaria leisti paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam E. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. priedo b. l. 89-90) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas kompaktinis diskas su BPC garso įrašais ir S. P. pateiktu garso įrašu, šiuo metu esantis prie el. bylos priedo, paliktini saugoti su el. bylos priedo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje, ir skirti jam 18 MGL dydžio baudą.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinti ir E. J. paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei 18 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. skirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 12 MGL (600 Eur (šešių šimtų eurų)) dydžio baudą.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kompaktinį diską su BPC garso įrašais ir S. P. pateiktu garso įrašu, šiuo metu esantį prie el. bylos priedo, palikti saugoti su el. bylos priedo medžiaga.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

3. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 12 mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.

5. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

6. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

7. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.