Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (O. B. priklausančio turto atviras pagrobimas) – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (UAB „A.“ priklausančio turto pagrobimas įsibrovus į patalpą 2019 m. kovo 13 d. – 2019 m. kovo 14 d.) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti I. R. priklausantį turtą įsibrovus į patalpą) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (UAB „A.“ priklausančio turto pagrobimas 2019 m. kovo 20 d.) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti UAB „A.“ priklausantį turtą įsibraunant į patalpą 2019 m. kovo 27 d.) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. N. paskirta galutinė 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas D. N. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gegužės 30 d.

Nukentėjusiųjų/civilinių ieškovų ieškiniai tenkinti ir iš D. N., subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų – G. N. ir J. T., priteista: 160,00 Eur turtinės žalos atlyginimo O. B., 64,94 Eur turtinės žalos atlyginimo I. R., 420,00 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „A.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. N. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 4 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pėsčiųjų perėja į (duomenys neskelbtini) progimnaziją, atvirai, ištraukdamas iš L. B. rankų, pagrobė O. B. priklausantį 160 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 13 d. 22.00 val. iki 2019 m. kovo 14 d. 07.40 val., tikslus laikas teisminio tyrimo metu nenustatytas, išdaužęs lango paketą, įsibrovė į UAB „A.“ priklausančios picerijos „P. P.“, pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kur iš kasos aparato stalčiaus pagrobė UAB „A.“ priklausančius 100 Eur, iš patalpos pagrobė 35 Eur vertės maisto krepšį, 25 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“, bendros 10 Eur vertės 4 skardines po 0,5 l talpos nealkoholinio alaus „Kalnapilio alus“, 6 skardines po 0,5 l talpos alaus „Tauras“, 2 plastikinius 0,5 l talpos buteliukus „Pepsi“.

3. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 19 d. apie 23.12 val., išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į I. R. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur iš namo vidaus pasikėsino pagrobti I. R. priklausantį turtą – 120 Eur vertės garso kolonėlę su mikrofonu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi suveikus signalizacijai ir bijodamas būti sulaikytu, iš namo ir jo kiemo pasišalino nesuspėjęs su savimi išsinešti iš patalpos pagrobto turto, kurį skubėdamas paliko prie tvoros.

4. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 20 d. apie 00.52 val., išlaužęs lango rėmą, įsibrovė į UAB „A.“ priklausančios picerijos „P. P.“, pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kur iš kasos aparato stalčiaus pagrobė UAB „A.“ priklausantį turtą – 100 Eur.

5. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 27 d. apie 23.53 val., siekdamas užvaldyti svetimą turtą, išlaužęs plastikinio lango rėmą, įsibrovė į UAB „A.“ priklausančią piceriją „P. P.“, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur pasikėsino pagrobti nenustatytos vertės turtą – pinigus, tačiau suveikus signalizacijai savo nusikalstamo ketinimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes kasoje pinigų nerado ir iš pastato pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo D. N. apeliacinis skundas atmetamas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde D. N. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą ir prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisako tik šiuo klausimu.

10. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. N. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

10.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

11. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę D. N. apylinkės teismas atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų stadijas ir pobūdį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – visos nusikalstamos veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų; į padarytą žalą – padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė. Įvertino ir nuteistojo asmenybę – jo šeiminę ir turtinę padėtį (nepilnametis, iki sulaikymo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nedirbo, nesimokė, nuo 2017 m. kovo 16 d. registruotas Psichikos sveikatos kabineto konsultacinėje priežiūros grupėje, diagnozė – kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai; Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas; kaltinamojo motinos G. N. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis praeityje teistas 1 kartą už nusikaltimus nuosavybei, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, naujus nusikaltimus padarė po paleidimo iš pataisos įstaigos praėjus keliems mėnesiams, administracine tvarka nebaustas. Spręsdamas D. N. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nusikalto būdamas nepilnamečiu, tai yra dar nebrandžia asmenybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). D. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

12. Kaip matyti iš paminėtų aplinkybių, akivaizdu, kad D. N. apeliaciniu skundu taip akcentuojamas jo prisipažinimas bei nuoširdus gailestis jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, švelninant asmeniui paskirtą bausmę, būtų nepagrįstas. Juo labiau, jog atsižvelgiant į D. N. kaltės prisipažinimą, buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

13. Vertinant nuteistojo asmenybę svarbu paminėti, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, D. N. didelę įtaką daro jo draugai, jis nuolat bėga iš namų, vagiliauja, nelanko mokyklos, gydymas Marių ligoninėje rezultatų nedavė. Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo įstaigos charakteristikoje nurodyta, kad dėl nesistemingo mokyklos lankymo D. N. turėjo ryškų žinių stygių, sistemingai neatlikinėjo namų darbų užduočių, pamokose dėl jo elgesio kildavo problemų, mokinys buvo nemandagus, piktas, kalbėjimo tonas dažniausiai būdavo grubus, nebuvo linkęs bendrauti, dažnai melavo, savavališkai išeidavo iš pamokų. Apelianto pakartotiniai analogiški nusikalstamai nuosavybei ir turtinėms teisėms, rodo kad nuteistasis jokių pastangų gerinti savo elgesį iš esmės nededa, kritiškai nevertina nei savo neteisėtų veiksmų, nei jais sukeliamų pasekmių. Esant šių duomenų visumai, darytina išvada, kad nuteistojo gyvenimo būdas iš esmės yra orientuotas ne į savo tikslų siekimą teisėtais būdais ir priemonėmis, bet į betikslį laisvalaikio praleidimą, neabejotinai skatinantį neteisėtą D. N. elgesį.

14. Toks itin neigiamas D. N. elgesys, patvirtinantis, jog teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė netgi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimas, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, pasireiškė vos tik apeliantui išėjus iš įkalinimo įstaigos. Kaip matyti iš bylos duomenų, išėjęs iš laisvės atėmimo vietos (2019 m. sausio 16 d.), nuteistasis netrukus (2019 m. kovo mėn.) padarė tyčines analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vertinamu atveju D. N. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu ir į tai apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas D. N. būtent laisvės atėmimo bausmę.

15. BK 91 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai, kurio 3 dalyje numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Skundžiamu nuosprendžiu D. N. paskirti laisvės atėmimo bausmės dydžiai už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymą veikas yra žymiai mažesni nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, todėl dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo.

16. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo D. N. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jo buvusį teistumą, elgesį po anksčiau jam paskirtos bausmės atlikimo, tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos praėjus trumpam laikui po išėjimo iš pataisos namų, menkas pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nuteistajam už 5 nusikalstamas veikas (pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas), paskirtą galutinę 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (pažymėtina, kad bausmės už atskiras nusikalstamas veikas buvo subendrintos nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu) vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

17. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti D. N. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, turinčios reikšmės D. N. paskirtos bausmės individualizavimui, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jam paskirtą bausmę, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti D. N. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

18. D. N. nusikaltimo darymo metu buvo nepilnametis, todėl jo atžvilgiu buvo galima vertinti ir galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. BK 92 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vis dėlto, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, įstatyme numatytos pagrindinės sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, yra dvi: 1) nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus; 2) teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir juos dar kartą įvertinusi, sprendžia, kad pagrindo, taikyti nuteistajam BK 92 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nėra. Nuteistojo elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimas ar jos vykdymo atidėjimas galėtų daryti teigiamą poveikį nuteistajam, paveiktų jį taip, kad jis ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima pasiekti tik vienintele – realia laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.