Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo panaikinimo arba pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (Vilniaus apskr. VPK KPV) Kelių patrulių rinktinės vyr. policininkas 2010-08-23 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą V. A. už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 109 punktų reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2010-08-23 apie 18.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje ir (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus, kur pirmoje eismo juostoje leidžiama sukti tik į dešinę, tačiau vairuotojas, persirikiuodamas į antrą eismo juostą, nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio, kuris buvo priverstas staigiai stabdyti ar kitaip keisti važiavimo kryptį. Tuos pačius pažeidimus vairuotojas darė ir kitoje žiedinėje sankryžoje. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 124² str. 1 d. (b. l. 6).

Vilniaus apskr. VPK KPV vyresn. inspektorius 2010-08-25 priėmė nutarimą Nr. F526235 V. A. už LR ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skirti 450 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (b. l. 8).

V. A. padavė teismui skundą, kuriame prašo pakeisti nutarimą ir skirti mažesnę piniginę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paaiškino, kad nutarimą priėmęs pareigūnas neatsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, t. y. į tai, kad, važiuodamas (duomenys neskelbtini) žiedine sankryža, pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus todėl, kad tuo metu šioje sankryžoje buvo autoįvykis ir, stengdamasis apvažiuoti susidūrusį automobilį su motociklu, buvo priverstas pažeisti minėto ženklo reikalavimus. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) žiedine sankryža ir iš pirmos eismo juostos persirikiuodamas į antrą eismo juostą, iš anksto rodė posūkį, persirikiavo, tik įsitikinęs, jog greta nėra jokio kito automobilio, todėl negalėjo sukelti pavojingos situacijos kelyje. Todėl mano, kad jo veika atitinka LR ATPK 124¹ str. sudėtį, o ne 124² str. 1 d. sudėtį. Priimdamas nutarimą pareigūnas iš dalies atsižvelgė į jo kaltę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad pripažino pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, ir nepagrįstai nurodė, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Prašo jo atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. Aiškina, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, paskyrus mažesnę piniginę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

V. A. teismui 2010-09-28 pateikė papildomą paaiškinimą (b. l. 15), kuriame paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų didelių nepatogumų ir turėtų neigiamą įtaką jo mažamečio sūnaus vystymuisi ir auklėjimui, nes būtų apribota judėjimo galimybė. Turima transporto priemonė yra vienintelė priemonė, reikalinga šeimos poreikių tenkinimui, t. y. vykti į darbą, vaikų darželį, apsirūpinti maisto produktais, buitinėmis prekėmis, vykti pas gydytojus. Darbo dienomis jis veža sūnų į vaikų darželį, esantį (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, taip pat į baseiną ir kitas vaiko lavinimo įstaigas, po to su žmona važiuoja į darbą. Nuvykti į darželį, į darbą iš gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini) g. 2, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., išskyrus nuosavą transporto priemonę, nėra galimybės, kadangi joks visuomeninis transportas nevažiuoja. Iki artimiausios visuomeninio transporto arba maršrutinių taksi vietos yra daugiau kaip 3 km. Kelio kraštai nėra pritaikyti vaikščioti pėstiesiems, todėl vaikščioti važiuojamąja kelio dalimi tamsiu paros metu bei artėjančiu šaltuoju metų periodu su mažamečiu vaiku yra pavojinga. Visą laiką automobilį vairuoja jis.

Teisme V. A. palaikė skundą. Paaiškino, kad po to, kai padavė skundą teismui, jis dar kelis kartus važiavo tuo pačiu maršrutu ir pastebėjo, kad tik įvažiavus į žiedą yra ženklas, nurodantis važiavimo kryptis sankryžoje. Taip yra abiejose žiedinėse sankryžose, t. y. ir (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, ir (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje. Jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, žiedu, per (duomenys neskelbtini) tiltą, (duomenys neskelbtini) žiedine sankryža. Į abi žiedines sankryžas jis įvažiavo pirma eismo juosta ir pačiuose žieduose rikiavosi į vidurinę eismo juostą. Prieš (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą yra pėsčiųjų perėja, kelio ženklas, įspėjantis, kad eismas vyksta ratu, o ženklo, nurodančio eismo kryptis sankryžoje, nėra. Tik įvažiavus į žiedinę sankryžą už 10-15 metrų yra kelio ženklas, kuris nurodo, kad iš dešinės eismo juostos galima sukti tik į dešinę, o važiuojant kita eismo juosta galima važiuoti ratu arba sukti į antrą išvažiavimą. Taip pat yra ir (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje. (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje buvo eismo įvykis, automobiliai buvo sustoję vidurinėje eismo juostoje. Pasak pareigūnų, jis į žiedą turėjo važiuoti kaire eismo juosta ir žiede važiuoti vidurine eismo juosta, tačiau jam buvo kliūtis ir jis negalėjo taip važiuoti. (duomenys neskelbtini) žiede avarijos nebuvo, tačiau jis taisyklių nepažeidė, nes prieš žiedinę sankryžą nebuvo kelio ženklo, nurodančio važiavimo kryptis sankryžoje. (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje jis niekam nesukliudė, negirdėjo jokių garsinių signalų.

Nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

V. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, t. y. už tai, kad vairuodamas transporto priemonę sukėlė pavojingą situaciją kelyje.

V. A. kaltinamas pažeidęs KET 8, 109 punktų reikalavimus, kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus. ATP protokole nurodoma, kad vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žiedinėse sankryžose pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus, kur pirmoje eismo juostoje leidžiama sukti tik į dešinę, persirikiuodamas į antrą eismo juostą nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio, kuris buvo priverstas staigiai stabdyti ar kitaip keisti važiavimo kryptį.

KET 8 punkte nurodoma, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais.

KET 109 punkte nurodoma, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Kelio ženklas Nr. 507 nurodo eismo kryptis sankryžoje, t. y. nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta.

Nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 10 p.), teismas patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 297 str.), t. y. tiria, ar asmens veikoje yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis, ar teisingai kvalifikuotas pažeidimas ir ar nuobauda paskirta pagal įstatymą. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str.). LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą konstatuoti galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-14 nutartis byloje Nr. N-62-631/2010).

Nagrinėjamoje byloje ištirti tokie įrodymai – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, liudytojų policijos pareigūnų J. O. ir A. D. parodymai teisme, rašytinė bylos medžiaga (ATP protokolas, tarnybinis pranešimas, pažyma apie asmens baustumą, įrodymai apie V. A. šeimos ir turtinę padėtį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus pateikti paaiškinimai ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) žiedinių sankryžų schemos).

Teisme liudytojas policijos pareigūnas J. O. parodė, kad turėjo užduotį stebėti, kaip vairuotojai važiuoja žiedu, fiksuoti pavojingą vairavimą. Liudytojas su kolega važiavo skiriamaisiais ženklais nepažymėtame tarnybiniame automobilyje. Liudytojas parodė, kad tiek kiekviename įvažiavime į žiedinę sankryžą, tiek prie kiekvieno išvažiavimo yra važiavimo kryptis nurodantys kelio ženklai. Privažiavus žiedą yra trys eismo juostos. Važiuojantieji dešine eismo juosta sankryžoje gali sukti tik į pirmą išvažiavimą, todėl V. A., nuo (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą pirma eismo juosta, turėjo sukti pirmame išvažiavime į dešinę į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ar (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje buvo avarija, liudytojas neatsiminė. Liudytojas važiavo iš paskos, todėl gerai matė, kaip V. A. į žiedinę sankryžą įvažiavo pirma eismo juosta ir sankryžoje rikiavosi į antrą, sutrukdydamas antroje eismo juostoje važiuojančiam automobiliui. Tą patį V. A. darė ir (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje. Kadangi tarnybinis automobilis nebuvo pažymėtas skiriamaisiais ženklais, todėl pažeidėją sunku sustabdyti, reikėjo pasivyti. Parodė, kad kiekvienam vairuotojui turi būti žinomos važiavimo žiedine sankryža taisyklės. V. A. daromą pažeidimą pastebėjo jau (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, tačiau kai tuos pačius pažeidimus darė ir (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, tada nusprendė sustabdyti vairuotoją (2010-10-19 teismo posėdžio protokolas, b. l. 27-28).

Liudytojas A. D. 2010-11-05 teismo posėdyje parodė, kad tą dieną turėjo užduotį nustatyti pažeidėjus, pavojingai manevruojančius kelyje, darančius kelis pažeidimus. Su kolega patruliavo skiriamaisiais ženklais nepažymėtame tarnybiniame automobilyje. Važiavo iš paskos raudonos spalvos automobiliui link (duomenys neskelbtini) žiedo (duomenys neskelbtini) gatve. Tas automobilis į žiedą įvažiavo pirma eismo juosta, žiede persirikiavo į antrą eismo juostą, nors į žiedą įvažiavęs dešine eismo juosta galėjo sukti tik į dešinę pirmame išvažiavime. Liudytojas parodė, kad prieš įvažiavimą į žiedą stovi kelio ženklas Nr. 507, nurodantis eismo kryptis sankryžoje. Kitas automobilis, kuris važiavo antroje eismo juostoje, dėl tokio V. A. manevravimo signalizavo garsiniu signalu, nes jam sutrukdė. (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje V. A. taip pat įvažiavo pirma eismo juosta, sankryžoje rikiavosi į antrą eismo juostą, išvažiuodamas iš sankryžos pėsčiųjų perėjoje nepraleido pėsčiojo. Liudytojas nežino, kodėl kolega šio pažeidimo neįrašė į ATP protokolą. Šioje sankryžoje kitiems vairuotojas V. A. nesutrukdė. Liudytojas suabejojo, ar prieš įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą yra kelio ženklas Nr. 507, ir patvirtino, kad toks kelio ženklas tikrai yra prieš (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą.

Ginčo dėl to, kad V. A. tiek į (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą, tiek į (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą įvažiavo pirma eismo juosta ir pačiose žiedinėse sankryžose rikiavosi į antrą eismo juostą, nėra. Tą pripažįsta ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas V. A.. Konstatuotina, kad tokiais savo veiksmais V. A. KET 8 punkto ir kelio ženklo Nr. 507 reikalavimų nepažeidė, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius 2010-10-27 rašte Nr. A104-4665(3.3.10.3-BR4) nurodė, kad, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos ir (duomenys neskelbtini) tiltu važiuojant link (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos, nėra įrengtų kelio ženklų Nr. 507 (b. l. 34). Iš pateiktų žiedinių sankryžų schemų aiškiai matyti, kad eismo kryptis sankryžoje nurodantys kelio ženklai Nr. 507 pastatyti aptariamose žiedinėse sankryžose tik ties išvažiavimais iš sankryžos, o prieš įvažiavimą į žiedines sankryžas tokių kelio ženklų nėra (b. l. 39-41). Šia informacija abejoti teismas neturi pagrindo. Taip pat matyti, kad prieš įvažiavimą į sankryžą yra kelio ženklai ir horizontalus ženklinimas, nurodantys apie susikirtimą su pagrindiniu keliu ir kad eismas vyksta ratu. Apie tai parodė ir liudytojas J. O.. Tokie įrodymai patvirtina V. A. paaiškinimus, kad įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žiedines sankryžas nėra eismo kryptis sankryžoje nurodančių kelio ženklų, ir paneigia liudytojų policijos pareigūnų parodymus teisme, kad tokie ženklai prie įvažiavimo į žiedines sankryžas buvo. Tokioje situacijoje vairuotojas, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą pirma eismo juosta, nėra tinkamai įspėjamas, kad ši eismo juosta skirta tik važiuojantiems į dešinę ir turi sukti į dešinę pirmame išvažiavime. Vairuotojas, norėdamas važiuoti toliau, yra priverstas žiedinėje sankryžoje persirikiuoti į antrą eismo juostą, nes tik įvažiavęs į žiedinę sankryžą jis gali pamatyti kelio ženklą Nr. 507. Persirikiuoti žiedinėje sankryžoje nedraudžia aptariamose žiedinėse sankryžose esantis horizontalusis ženklinimas. Tą nagrinėjamu atveju ir darė V. A.. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn už KET 8 punkto ir kelio ženklo Nr. 507 reikalavimų pažeidimą V. A. negali būti traukiamas. Todėl toks kaltinimas nagrinėjamu atveju turi būti eliminuotas.

V. A. kaltinamas ir tuo, kad žiedinėje sankryžoje iš pirmos eismo juostos persirikiuodamas į antrą eismo juostą nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio, kuris buvo priverstas staigiai stabdyti ar kitaip keisti važiavimo kryptį. Tuos pačius veiksmus darė ir kitoje žiedinėje sankryžoje.

Dėl šio kaltinimo liudytojų policijos pareigūnų parodymai iš esmės sutampa. Abu liudytojai J. O. ir A. D. teisme parodė, kad gerai matė, kaip V. A. (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje iš pirmos eismo juostos rikiuodamasis į antrą sutrukdė antroje eismo juostoje važiuojančiam automobiliui, kuris buvo priverstas staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, kad nesusidurtų su V. A. vairuojamu automobiliu. Liudytojas A. D. teisme parodė, kad automobilis, (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje važiavęs antroje eismo juostoje, signalizavo garsiniu signalu, nes jam sutrukdė. Tokie liudytojų parodymai atitinka rašytinę bylos medžiagą (tarnybinį pranešimą, b. l. 7). Liudytojų parodymai nesutampa tik dėl to, kad ir (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje iš pirmos eismo juostos rikiuodamasis į antrą eismo juostą V. A. taip pat sutrukdė kietiems eismo dalyviams. Liudytojas J. O. parodė, kad ir rikiuodamasis (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje V. A. sutrukdė antroje eismo juostoje važiuojančiam automobiliui. Liudytojas A. D. parodė, kad rikiuodamasis (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje V. A. kitiems eismo dalyviams nesutrukdė. Tačiau tai nėra pagrindas abejoti liudytojų parodymais, nes nuo pažeidimo padarymo praėjo tam tikras laiko tarpas, o dėl darbo pobūdžio policijos pareigūnams sunku yra atsiminti kiekvieno pažeidimo detales. Liudytojo J. O. parodymus apie tai, kad ir rikiuodamasis (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje V. A. sutrukdė antroje eismo juostoje važiuojančiam automobiliui, patvirtina ir ATP protokolo, ir tarnybinio pranešimo duomenys. Todėl šio liudytojo aprodymai laikytini objektyviais. Liudytojų parodymus dėl to, kad jų įsitikinimu, kelio ženklas Nr. 507 stovi prieš įvažiavimą į žiedinę sankryžą, galima paaiškinti tuo, kad paprastai kelio ženklai Nr. 507 yra statomi prieš sankryžas, nes jų paskirtis yra nustatyti eismo tvarką sankryžoje ir nurodyti eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Aptariamu atveju tokių kelio ženklų nebuvimas prieš žiedines sankryžas yra išimtis iš taisyklės. Tiek V. A., tiek liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad vieni kitų nepažįsta. Teismas nenustatė, kad dėl kokių nors priežasčių liudytojai būtų suinteresuoti pažeidimo padarymu apkaltinti būtent V. A.. Liudytojai turėjo konkrečią užduotį stebėti važiavimą per sankryžas, fiksuoti pavojingo važiavimo atvejus. Todėl netikėti liudytojų parodymais dėl to, kad jie matė, kaip V. A. žiedinėje sankryžoje iš pirmos eismo juostos persirikiuodamas į antrą sutrukdė antroje eismo juostoje važiuojančiam automobiliui, pagrindo nėra. Tokia veika atitinka LR ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Todėl teisingai kvalifikuota.

LR ATPK 124² str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Eliminavus kaltinimą KET 8 punkto ir kelio ženklo Nr. 507 reikalavimų pažeidimu, V. A. padarytas KET 109 punkto reikalavimų pažeidimas atitinka LR ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo dispozicijos alternatyviąją dalį, kurioje numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Nutarime ir nurodyta, kad V. A. savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją kelyje.

Byloje keliamas ir paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Motyvuodamas šeimos, turtinėmis aplinkybėmis ir susisiekimo problemomis V. A. aiškina, kad paskirta nuobauda yra per griežta, ir prašo ją švelninti, sumažinant baudą ir grąžinant teisę vairuoti transporto priemones. LR ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į V. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jis gailisi dėl pažeidimo (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), todėl dar kartą šią aplinkybę vertinti nėra pagrindo. Pagrįstai atsižvelgta ir į V. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p., t. y. į tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda (pažyma apie asmens baustumą, b. l. 9). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. vienodą teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 2 “Administracinių teismų praktika”, psl. 323 yra nurodyta, kad administraciniai teisės pažeidimai kodekse pagal rūšis suskirstyti į skirsnius, todėl vienarūšiais pažeidimais LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p. prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties LR ATPK skirsnio straipsniuose. Tiek LR ATPK 124¹ str. 6 d. numatytas pažeidimas (V. A. teisme pripažino, kad buvo baustas administracine tvarka už kalbėjimą mobiliuoju telefonu vairuojant), tiek LR ATPK 124² str. 1 d. numatytas pažeidimas yra tame pačiame LR ATPK skirsnyje. V. A. paskirta minimali inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta nuobauda. Darytina išvada, kad nuobauda paskirta laikantis LR ATPK 30 str., 30² str. reikalavimų.

V. A. nurodomos šeimos ir turtinės aplinkybės, taip pat susisiekimo problemos nėra tos išimtinės aplinkybės, kurioms esant asmeniui galėtų būti skiriama tokia administracinė nuobauda, kokia asmens nuomone būtų pakankama jo atsakomybės už padarytą pažeidimą priemonė. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos (šiuo atveju mažesnės baudos be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Iš pateiktos pažymos apie gaunamą darbo užmokestį (b. l. 16) negalima išvada, kad turtinė padėtis yra labai sunki ir V. A. negalėtų sumokėti paskirtos baudos. Be to V. A. pateikė tik pažymą apie savo gaunamą darbo užmokestį, o apie žmonos gaunamą darbo užmokestį įrodymų neteikė. Todėl nėra pagrindo mažinti paskirtą piniginę baudą. Dėl susisiekimo problemų trumpintinas atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminas. Nubaudimo, auklėjimo ir prevencijos tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui. Darydamas tokias išvadas teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į tai, kad eliminuoti kaltinimai KET 8 punkto ir kelio ženklo Nr. 507 reikalavimų pažeidimu, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str.,

nutarė:

Vilniaus apskr. VPK KPV vyresniojo inspektoriaus 2010-08-25 priimtą nutarimą Nr. F526235, kuriuo V. A. už LR ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 450 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, pakeisti ir, taikant LR ATPK 30¹ str., teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vienas) mėnesio.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.