- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- 1A-81-185-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-01190-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- S. Š.
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-185-2012
Teisėjas Arūnas Nevardauskis Teisminio proceso Nr. 1-45-1-01190-2011-1
Procesinio dokumento kategorija 1.1.8;
(S) 1.2.14.1.2; 2.4. .
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. sausio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
S. Š. nuteistas už tai, kad 2011-11-19, apie 11.30 val., Panevėžyje, šviestuvų salone, esančiame prekybos centre „Babilonas II“, adresu Klaipėdos g. 143A, kėsino atvirai pagrobti svetimą turtą - UAB „Ekoliumenas“ pinigus, viso 9100 lt., paimdamas juos iš kasos aparato stalčiaus ir bėgdamas iš parduotuvės, tačiau nusikaltimo nebaigė daryti dėl aplinkybių, nesusijusių su jo valia, nes, vejantis parduotuvės darbuotojui E. K., pinigus išmetė ir buvo E. K. sulaikytas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. Š. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendį, perkvalifikuojant jo veiką iš BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. į BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti. Su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. Š. nesutinka dėl netinkamo veikos kvalifikavimo ir paskirtos bausmės. BK 178 str. 2 d. numato, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilio. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, veiką kvalifikuodamas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., motyvavo tik pasikėsinimą, nemotyvuodamas veikos kvalifikavimo pagal BK 178 str. 2 d. Nurodo, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes, kurių jis neginčija, pasikėsino įvykdyti vagystę iš parduotuvės patalpose esančio kasos aparato stalčiaus, tačiau nei į patalpas, nei į stalčių neįsibrovė. Vagystės objektas - pinigai buvo kasos aparato stalčiuje, kuris nebuvo uždarytas. Vagystės metu E. K. buvo nuėjęs į kitą parduotuvės salę, kurioje yra prekių ekspozicija. Pasikėsino pagrobti pinigus, pasinaudojęs susidariusia situacija ir tikėdamasis, kad jo nusikaltimo niekas nepamatys.
Vadovaujantis teisės teorija ir teismų praktika, atviroji vagystė yra toks turto pagrobimas, kai kaltininkas paima svetimą turtą matant savininkui ar kitiems asmenims, suprasdamas, kad šie supranta jo veiksmų neteisėtumą. Mintis paimti iš kasos pinigus kilo staiga tuo metu, kai pardavėjas nuėjo į kitą parduotuvės salę. Tai, kad į salę užėjo pašaliniai asmenys, nematė ir nenumatė, kad kažkas gali pamatyti daromos vagystės faktą ir tam sutrukdyti. Pardavėjas sureagavo tik tuomet, kai pradėjo šaukti į parduotuvę užėjusi moteris, kad iš kasos yra vagiami pinigai. Šiomis aplinkybėmis apeliantas grindžia savo argumentus, kad teismas netinkamai nustatė jo padaryto nusikaltimo subjektyvinę pusę, todėl nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę. Jam inkriminuoto straipsnio sankcija numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, žala nepadaryta, yra charakterizuojamas teigiamai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teismas turėjo pagrindą paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nors teistumas nėra išnykęs, tačiau jau du metus nebuvo padaręs jokio nusikaltimo, todėl teismui nusprendus paskirti laisvės atėmimo bausmę, buvo juridinis pagrindas jos vykdymą atidėti.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvados pagrindžiant S. Š. kaltę padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo S. Š. veiką pagal BK 178 str. 2 d. ir, laikantis bendrų bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.), teisingai paskyrė bausmę.
Apeliantas teisingai nurodė skunde, kad atviras turto pagrobimas yra tuomet, kai kaltininkas paima svetimą turtą matant savininkui ar kitiems asmenims, suprasdamas, kad šie supranta jo veiksmų neteisėtumą. S. Š. teigia tikėjęsis, kad jo vagiant niekas nepamatys, tačiau traukiant ir kasos aparato pinigus, į parduotuvę įėjo moteris. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė suvokęs, jog vagystės metu buvo stebimas moters, tačiau nusikaltimo nenutraukė, o jai pradėjus šaukti, su pagrobtais pinigais leidosi bėgti iš parduotuvės. Jo žodžius patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. B. (b.l. 19-20). Ji parodė, kad įėjusi į šviestuvų parduotuvės salę, pamatė, kaip vyriškis, persisvėręs per stalą, paėmė iš kasos aparato nemažą pinigų pluoštą, kurį perlenkęs įsidėjo į kišenę. Vyriškis, atsisukęs pasižiūrėjo į ją ir sparčiu žingsniu išėjo iš parduotuvės. Tuo metu ji ėmė šaukti. Tokiu būdu įrodyta, kad pinigų vagystės metu buvo nuteistasis matė asmenį, kuris stebėjo ir suprato jo atliekamus veiksmus. Todėl S. Š. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.
Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje, S. Š. už jo padarytą nusikalstamą veiką motyvuotai ir teisingai paskyrė tiek bausmių rūšį, tiek jos dydį.
Tyčinį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir įstatymo numatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinį nusikaltimą. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Atsižvelgus į S. Š. padidintą pavojingumą visuomenei, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.).
Nustatant bausmės dydį, įstatymas įpareigoja skaičiuoti nuo jos vidurkio, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybes (BK 61 str. 2 d.). S. Š. atsakomybę lengvina tai, kad pilnai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tyčinis savanaudiškas apysunkis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teistas už analogiško nusikalstamo padarymą, tačiau skirta švelnesnė laisvės atėmimo bausmė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė - naują nusikaltimą padarė praėjus metams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pirmos instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta. Minėtos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad bausmių tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą (BK 75 str.).
Taigi, keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.