- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- A15.-1415-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00252-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- O. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. K. 2019 m. gruodžio 11 d., apie 22.58 val., Vilniuje, J. Jasinskio g. ir A. Goštauto g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš J. Jasinskio g., nepasirinko saugaus greičio, įvažiavęs į A. Goštauto g. nuvažiavo „T“ formos sankryžoje tiesiai ir kliudė bei apgadino kelio atitvarus bei smėlio dėžę, po susidūrimo su atitvarais ir smėlio dėže pradėjo važiuoti šaligatviu ir kliudė bei apgadino metalinį apšvietimo stulpą su ant jo esančiu kelio ženklu Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ kartu su papildoma lentele Nr. 807 „Galiojimo zona į priekį ir atgal“. Po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Eismo įvykio metu apgadintas kelio atitvaras, apšvietimo stulpas su ant jo esančiu kelio ženklu Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ kartu su papildoma lentele Nr. 807 „Galiojimo zona į priekį ir atgal“, smėlio dėžė ir automobilis „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais O. K. pažeidė KET 9, 127, 219.1 bei 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie buvo informuoti tinkamai bei laiku (b. l. 46-48, 49), 2020 m. gegužės 11 d. gautas O. K. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Administracinio nusižengimo protokole atsakomybėn traukiamas O. K. nurodė, kad su pažeidimais sutinka, gailisi (b. l. 1, 46). 2020 m. gegužės 11 d. elektroniniame laiške prašė skiriant nuobaudą atsižvelgti į tai, jog dėl savo veiksmų labai gailisi be to jau patyrė ir iš baudžiamosios bylos atsiradusias pasekmes. Suprasdamas savo kaltę, apmokėjo paskirtą automobilio dalies konfiskavimo sumą – 4 000 EUR; pagal sudarytą grafiką atlygina draudimo išmoką valstybės padarytam turtui - stulpui bei atitvarams – 2 300 EUR; jau atliko paskirtus nemokamus darbus; pagal sudarytą grafiką atlygina automobilio lizingo kompanijai padarytą žalą – 4 200 EUR. Kadangi dėl įvykio jau patiria didelius finansinius ir moralinius padarinius, turi eilę galiojančių kredito sutarčių, prašė skirti mažesnę, nei įstatymo numatyta, baudą. Kartu su prašymu pateikė su UAB „SB lizingas sudarytą vartojimo kredito sutartį, kurioje 336 EUR mokėjimai numatyti iki 2022 m. gegužės 21 d., taip pat 2020 m. vasario 10 d. mokėjimo pavedimą, patvirtinantį 4 000 EUR sumokėjimą Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Motyvuojamoji dalis
Be paties O. K. prisipažinimo jo kaltę padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje esantys įrodymai: O. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 46); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio I. A. (I. A.) tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 11 d., apie 22.58 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į atitvarą A. Goštauto g., Vilniuje, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, patrulių V1739 ekipažas sustabdė minėtą automobilį Geležinio Vilko g., Vilniuje. Atvykus į Geležinio Vilko g. Vilniuje, prie patrulių V1739 ekipažo į automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymo vietą, išsiaiškino, kad 2019 m. gruodžio 11 d., apie 22.58 val., Vilniuje, J. Jasinskio g. ir A. Goštauto g. sankryžoje, automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas O. K. pagal liudytojo S. L., kuris matė eismo įvykį, paaiškinimą, vairuodamas automobilį išvažiuodamas iš J. Jasinskio g. nepasirinko saugaus greičio ir įvažiavęs į A. Goštauto g. nuvažiavo „T“ formos sankryžoje tiesiai ir kliudė bei apgadino kelio atitvarus bei smėlio dėžę, po susidūrimo su atitvarais ir smėlio dėže pradėjo važiuoti šaligatviu ir kliudė bei apgadino metalinį apšvietimo stulpą su ant jo esančiu kelio ženklu Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ kartu su papildoma lentele Nr. 807 „Galiojimo zona į priekį ir atgal“. Po eismo įvykio automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas O. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Eismo įvykio metu apgadintas kelio atitvaras, kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ kartu su papildoma lentele Nr. 807 „Galiojimo zona į priekį ir atgal“, smėlio dėžė ir automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip juodos spalvos sedano tipo automobilis šalinasi iš eismo įvykio vietos matė netoliese gyvenantis M. L.. Eismo įvykio metu automobiliui „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), suveikė oro pagalvės, todėl automobiliui panaikinta techninė apžiūrą. Automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Geležinio Vilko g. Vilniuje, vairuotojas O. K., sustabdytas V1739 patrulių ekipažo, paklausus dėl eismo įvykio paaiškino, kad nepastebėjo nieko kliudęs kelyje ir esą automobilyje „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančios oro pagalvės yra suveikusios jau anksčiau, ne eismo įvykio J. Jasinskio g. ir A. Goštauto g. sankryžoje, Vilniuje, metu. Pareigūnams pabendravus su O. K., jis paaiškino, kad važiavo dideliu greičiu, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir padarė eismo įvykį, ką apgadino tiksliai, neatsimena. Asmeniui patrulių ekipažas patikrino blaivumą, pirmuoju pūtimu 2019 m. gruodžio 11 d., 23.12 val., jam nustatytas 2,07 promilės girtumo laipsnis, antruoju pūtimu 2019 m. gruodžio 11 d., 23.43 val., – 2,01 promilės girtumo laipsnis. Eismo įvykio vieta ir automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), fotografuoti. Padaryta žala nenustatyta, nes negautas pareiškimas iš įmonių, kurios administruoja turtą. Dėl vairavimo neblaiviam O. K. pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 6); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio T. L. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 11 d., apie 22.58 val., iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Goštauto g., pranešėjas mato, kaip automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į „Žvėryno“ tilto atitvarą bei šalinasi. VPK OVS budėtojas pastoviai pranešinėjo, kuria kryptimi juda automobilis. Automobilis buvo pastebėtas Vilniuje, Geležinio vilko g., ties namu Nr. 27. Priėjus prie vairuotojo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Išoriškai apžiūrėjus automobilį, pastebėjo, kad automobilio priekis yra apgadintas, automobilio salone matėsi iššokusios, galimai po eismo įvykio, oro pagalvės. Vairuotojas buvo patikrintas alkotesteriu ir pirmu pūtimu 23.11 val. jam nustatytas 2,07 promilių girtumas (b. l. 7); iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. gruodžio 11 d., apie 22.58 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog Vilniuje, A. Goštauto g., Geležinio Vilko g. 27, pranešėjas mato kaip automobilis „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į „Žvėryno“ tilto atitvarką ir šalinasi (b. l. 8); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (b. l. 11); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta – priekinis bamperis, priekiniai dešinės ir kairės pusės ratai, priekiniai dešinės ir kairės pusių sparnai, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 12); liudytojo M. L. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 11 d., vakare, apie 22.57 val. išgirdo stiprų garsą. Išėjęs į balkoną pamatė, kad įvyko eismo įvykis. Juodos spalvos automobilis, sedano tipo, stovėjo po Liubarto tiltu, ant šaligatvio. Po kelių akimirkų automobilis atbulas pajudėjo ir pradėjo šalintis iš eismo įvykio vietos, judėdamas šaligatviu nuvertė apšvietimo stulpą. Automobilis nuvažiavo A. Goštauto gatve, link Vingio parko. Apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112 (b. l. 13); liudytojo S. L. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad važiuodamas A. Goštauto g. pamatė kaip iš Jasinskio g. dideliu greičiu išvažiavo juodos spalvos automobilis „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir trenkėsi į priešais esančią tilto tvorą. Po smūgio mašina pajudėjo atgal ir pradėjus važiuoti šaligatviu nudaužė stulpą. Nudaužus stulpą mašina toliau važiavo dviračių taku iki įsukimo į Geležinio Vilko g. Toliau mašinos nebematė. Tikslus eismo įvykio laikas buvo 22.57 val. (b. l. 14); alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad O. K. 2019 m. gruodžio 11 d., 23:12:19 val. buvo nustatytas 2,07 promilių girtumas, o 23:43:04 val. – 2,01 promilių girtumas (b. l. 16, 17); UAB „G“ pateiktas raštas ir darbų sąmata, iš kurių matyti, kad UAB „G“ pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe vykdo pėsčiųjų atitvarų, dviračių stovų, atskiriamųjų stulpelių ir kitų eismo saugumo priemonių priežiūrą. Dėl Vilniuje, J. Jasinskio-A. Goštauto g. sankryžoje esančios pėsčiųjų apsaugos tvorelės sutvarkymo patyrė 559,50 EUR žalą (b. l. 20, 22); UAB „Vilniaus apšvietimas“ rašte nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 11 d., apie 22.58 val., Vilniuje, A. Goštauto g.-Jasinskio g. sankryžoje, buvo sudaužyta gatvių apšvietimo atrama, dėl to UAB „Vilniaus apšvietimas“ padaryta 2 263,91 EUR (1 871 EUR be PVM) turtinė žala (b. l. 25); transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti šie apgadinimai: kairės pusės galinis sparnas įbrėžtas 36 cm ilgio ir 77 cm aukštyje, kairės pusės žibintas, bamperis, priekinis sparnas, įlenktas valstybinis numeris, įlenktos apsaugos grotelės po valstybiniu numeriu, priekinis kairės pusės žibintas, įbrėžtas dešinės pusės priekinis ratlankis (b. l. 27-28); fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilio „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, nulaužtas apšvietimo stulpas, eismo įvykio metu apgadinti pėsčiųjų atitvarai, smėlio dėžė (b. l. 23, 30-38).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi KET 9 punktas įtvirtina bendro pobūdžio pareigą būti pakankamai atidiems ir rūpestingiems. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), kyla pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.).
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad O. K. vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, išvažiuodamas iš J. Jasinskio g., jis nepasirinko saugaus greičio, įvažiavęs į A. Goštauto g., nuvažiavo „T“ formos sankryžoje tiesiai ir kliudė bei apgadino kelio atitvarus ir smėlio dėžę, po susidūrimo su atitvarais ir smėlio dėže, pradėjęs važiuoti šaligatviu kliudė bei apgadino metalinį apšvietimo stulpą, su ant jo esančiu kelio ženklu kartu su papildoma lentele. Atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė, jog nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir padarė eismo įvykį. Eismo įvykio faktą taip pat patvirtina liudytojų M. L. ir S. L. paaiškinimai. Abu liudytojai tiesiogiai matė eismo įvykį. Liudytojas S. L. nurodė matęs, kaip O. K., važiuodamas dideliu greičiu trenkėsi į kelio atitvarus, stiprų atsitrenkimo garsą nurodė girdėjęs ir liudytojas M. L.. Tiek liudytojas M. L., tiek ir S. L. patvirtino, kad O. K. važiuodamas nuvertė ir stulpą. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys ir vieni kitus papildantys, todėl jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojų parodymus patvirtina ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti kelio atitvarai, smėlio dėžė ir apšvietimo stulpas, papildomi duomenys apie eismo įvykį bei fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilio „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, nulaužtas apšvietimo stulpas, eismo įvykio metu apgadinti pėsčiųjų atitvarai, smėlio dėžė. Kelio atitvarai, smėlio dėžė ir apšvietimo stulpas apgadinti tuo pačiu metu, apgadinimai sekė vienas paskui kitą, taigi padaryti vieningais atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais per pakankamai trumpą laiko tarpą, todėl šie atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai vertintini kaip vienas eismo įvykis. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad O. K. veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) kvalifikuoti teisingai.
KET 219.1. punktas numato, kad su eismo įvykiu susijęs vairuotojas įvykus eismo įvykiui privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka. KET 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintos pareigos traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.
Iš bylos medžiagos matyti, kad O. K., būdamas atsakingas už eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti kelio atitvarai, smėlio dėžė ir apšvietimo stulpas, su ant jo esančiu kelio ženklu kartu su papildoma lentele, nesustojo, nevertino savo veiksmais padarytos žalos, apie įvykį policijai nepranešė, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą patvirtino tiesiogiai eismo įvykį matę liudytojai M. L. ir S. L., apie įvykį liudytojas M. L. nurodė pranešęs bendruoju pagalbos telefonu. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad buvo užfiksuotas pranešimas apie eismo įvykį ir besišalinantį vairuotoją. Analogiškos aplinkybės, susijusios su pasišalinimo faktu, užfiksuotos ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, iš kurių matyti, jog budėtojas jiems visą laiką pranešinėjo, kuria kryptimi juda besišalinantis pažeidėjas. Taigi teismui nekyla abejonių, jog atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir ta aplinkybė, jog O. K. įvykio metu buvo neblaivus, taigi turėjo pagrindo iš eismo įvykio vietos pasišalinti. Iš UAB „G“ pateiktos sąmatos matyti, kad Vilniuje, J. Jasinskio-A. Goštauto g. sankryžoje esančios pėsčiųjų apsaugos tvorelės sutvarkymo darbai kainavo 559,50 EUR, o UAB „Vilniaus apšvietimas“ dėl sudaužyto gatvių apšvietimo stulpo patyrė 2 263,91 EUR žalą. Taigi bendra eismo įvykio metu padaryta žala sudaro 2 823,41 EUR, ji viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl O. K. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Teismas tikslina protokole nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, nurodant, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nurodytas tikslinimas O. K. veiksmų kvalifikacijos neįtakoja.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad O. K. prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę ANK 417 straipsnio 8 dalyje sunkina tai, kad nusižengimas padarytas neblaivaus asmens, kas turėjo įtakos jo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taip pat įvertinama O. K. asmenybė – baustas administracine tvarka, įskaitant ir KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, už analogiškų nusižengimų padarymą nebaustas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas už vairavimą esant neblaiviam (tas pats įvykis), jauno amžiaus, dirbantis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. K. jau kilo rimtos teisinės pasekmės dėl vairavimo neblaiviam – teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-3686-1053/2019 konfiskavo dalį automobilio „Volvo s60”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės – 4 000 eurų, jis pagal grafiką atlygina stulpui bei atitvarams padarytą žalą – 2 300 EUR, automobilio lizingo kompanijai padarytą žalą – 4 200 EUR, iš O. K. pateiktos vartojimo kredito sutarties matyti, jog kas mėnesį papildomai mokamos 336 EUR kredito grąžinimo įmokos, taigi – asmuo patiria pakankamai reikšmingas finansines pasekmes, turi papildomų finansinių įsipareigojimų. Dėl šių aplinkybių spręstina, jog net ir minimalios ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos paskyrimas šiuo atveju būtų pernelyg griežta bausmė, neproporcingai dėl to paties įvykio apsunkinanti pažeidėjo finansinę padėtį (pasišalinimas iš eismo įvykio ir buvo sąlygotas neblaivumo, už ką O. K. jau pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus pažeidėjo turtinę padėtį, kritišką savo veiksmų vertinimą, siekį atlyginti padarytą žalą, ką patvirtina sudaryti susitarimai dėl žalos atlyginimo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra pagrindas O. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskiriant mažesnę už sankcijoje numatytą minimalią 1 100 EUR baudą, už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskiriant sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad O. K. yra baustas už KET pažeidimus, nuobaudos galioja, kita vertus, O. K. baudžiamojoje byloje jau taikyta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudžiant vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai šiuo atveju administracinio poveikio priemonė netaikytina kaip perteklinė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
O. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam 11 EUR dydžio baudą.
O. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 850 EUR dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir O. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 850 EUR dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19108823220.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.