Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-04-02 · Byla Nr. Iv-1337-365/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
Iv-1337-365/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02871-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1337-365/2012(Proceso Nr. 3-61-3-02871-2011-5)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjui A. J., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Mariui Vainauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui dėl neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau –Lukiškių TI-K), 12 000 Lt neturtinės žalos (b. l. 1- 3).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jo teisė, kalint Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2008 02 20 iki 2009 02 13, buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Kamerose, kurių plotas 7 m², buvo kalinamas kartu su 3-5 asmenimis. Kalinimo sąlygos buvo nežmogiškos, antisanitarinės (pelės, žiurkės, tarakonai, pelėsiai, drėgmė, šaltis).. Dėl minėtų aplinkybių patyrė moralinę žalą, t. y. psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, stiprų sveikatos pablogėjimą, dėl ko eilę kartų kreipėsi į medikus. Atsirado skausmai skrandžio srityje, pablogėjo regėjimas, pakilo spaudimas. Dėl išoperuoto kairiojo inksto, spaudimas per rūgštis gali sunaikinti likusį sveiką inkstą. Be to sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, yra dirglus, piktas, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 12-16) nurodė, kad sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam asmeniui. Tačiau nuo 2010 04 11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 05 11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Lukiškių TIK administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pareiškėjo teiginiai, kad laikant jį Lukiškių TI-K kamerose lakstė pelės, žiurkės, tarakonai, neatitinka tikrovės. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“. Kiekvienais metais ji yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kameroje (duomenys neskelbtini) remontas baigtas 2005 m. vasario mėn., kameroje Nr. 181 remontas baigtas 2005 m. gegužės mėn., kameroje Nr. 192 remontas baigtas 2005 m. liepos mėn., kameroje Nr. 200 remontas baigtas 2005 m. rugsėjo mėn., kamerose Nr. 160 ir Nr. 162 remontas baigtas 2006 m. kovo mėn.. Taip pat, pakartotinai remontas buvo padarytas kameroje Nr. 160, kuris buvo baigtas 2008 m. birželio mėnesį. 2010 m. gruodžio mėn. remontas buvo baigtas kameroje Nr. 134, 2011 m. balandžio mėn. pakartotinai kameroje Nr. 200 ir 2011 m. rugpjūčio mėn. kameroje Nr. 134. Pažymi, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad kameras tvarkytis privalo patys kalinamieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išdalintas į kameras, išskyrus karantino kameras. Karantino kameroms priklausantis valymo inventorius yra laikomas atskiroje patalpoje ir pareikalavus yra išduodamas. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų (nuteistųjų), kad jie palaikytų tvarką kamerose. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Nuo pareiškėjo buvimo įstaigoje iki skundo teismui pateikimo praėjo ketveri metai. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų, nurodydamas laikotarpį nuo 2008 02 20 dienos iki 2009 02 13. Savo skundą dėl žalos priteisimo A. J. pateikė 2011 12 20. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminą. Sprendžiant A. J. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 8-11) nurodė argumentus išdėstytus atsakovės atsiliepime. Pareiškėjas iš esmės nurodė tik vieną esminį nusiskundimą -gyvenamojo ploto trūkumą, daugiau jokių ypatingų nusiskundimų ir pretenzijų nereiškė, taigi iš to galima spręsti, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų. Teigia, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau tokio teiginio niekuo negrindžia. Ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjas buvo suimtasis, o tai reiškia, kad jis kalėjo Lukiškių TI-K periodiškai, todėl tikėtina, kad kamerose, kuriose, kaip nurodo pareiškėjas, jam trūko teisės aktuose nustatyto gyvenamojo ploto, buvo kalinamas ne ištisai, t.y. periodiškai su pertraukomis ir nors Higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, buvo nustatyta, jog gyvenamasis plotas asmeniui negali būti mažesnis kaip 5 kv. m., tačiau Lukiškių TI-K, buvo perpildytas, įstaigos administracija negalėjo įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų esančių įstaigoje skaičiaus.

Šiuo metu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 03 30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN:2010 „Laisvės atėmimo vietos:bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos:bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriuje (3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus)) yra nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 05 11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Taigi šiuo metu, minėtu teisės aktu nustatyta, kad suimtiesiems laikomiems Lukiškių TI-K turi tekti ne mažiau, kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, iš to seka, kad, suteikiant tokį plotą suimtajam, jam užtikrinamos visos Higienos normoje nustatytos sąlygos. Atsižvelgiant į ankstesnį ir dabartinį ginčui aktualų teisinį reglamentavimą galima daryti išvadą, kad suimtajam suteikiant 3,6 kv. m., t. y. mažiau nei 5 kv. m. gyvenamojo ploto, galima užtikrinti normalias ir higienos reikalavimus atitinkančias sąlygas. Laisvės atėmimo vietų perpildymas yra gerai žinoma problema, kuri pagal esamas galimybes ir valstybės finansines išgales yra sprendžiama. Šioje byloje aktualu tai, kad siekiant pagerinti įkalintų asmenų gyvenamąją aplinką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 09 30 nutarimu Nr. 1248 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2009 - 2017 metų planą. Šios strategijos vienas iš pagrindinių tikslų yra - per trumpiausią laiką ir kuo mažesnėmis išlaidomis modernizuoti laisvės atėmimo vietas. Priemonių plane numatyta iki 2017 metų Vilniuje pastatyti naują tardymo izoliatorių - pataisos namus. Įgyvendinus šią priemonę tardymo izoliatorių perpildymo problema turėtų būti išspręsta, pagerės juose laikomų suimtųjų gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas tik praėjus nemažam laiko tarpui, kuomet jis buvo laikomas Lukiškių TI-K kreipėsi į teismą siekdamas apginti savo tariamai pažeistas teises, o tai gali liudyti, jog jis nepatyrė stiprių neigiamų išgyvenimų arba tie neigiami išgyvenimai praėjus ilgam laikui galutinai išblėso, ir pareiškėjas tiesiog nusprendė galimai pasipelnyti, reikalaudamas jo naudai priteisti neturtinę žalą. Iš jo skundo teismui matyti, kad pareiškėjas daugiausia remiasi abstrakčiais teiginiais, o nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta didelė neturtinė žala, nes tokios žalos faktas nėra patvirtintas neginčijimais įrodymais. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Prašo, daliai pareiškėjo reikalavimų taikyti CK 1.125 str. 8 d., kurioje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas konkrečiai dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios informacijos nerinko ir nenagrinėjo, be to informacijos susijusios su konkrečių suimtųjų laikymų laisvės atėmimo vietose Kalėjimų departamentas nekaupia.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad šiuo metu kameros yra sutvarkytos. Plotas nepadidėjo, tačiau atliktas remontas, išklota plytelėmis, švaru. Kai kamerose ankšta, atsiranda konfliktinės situacijos, kurios išprovokuoja ir barnius su pareigūnais. Pareigūnai skundų neregistravo ir negali to įrodyti. Pas medikus kreipėsi dėl irzlumo ir nemigos. Kalėdamas Lukiškių TI-K į gydytojus kreipėsi 4 kartus. Atsakydamas į papildomus klausimus, užduodamus siekiant išsiaiškinti , kaip kalinimo sąlygos paveikė jo sveikatą, pareiškėjas atsakė, kad kalėdamas Lukiškių TIK į medikus nesikreipė. Mano, kad sveikatos sutrikimai yra įkalinimo Lukiškėse pasekmė , nes anksčiau tokių sutrikimų nėra buvę. Lukiškių TI-K pastoviai kreipdavosi į psichiatrą. Teismui pasiūlius išreikalauti iš Lukiškių TIK medicininę kortelę tam, kad būtų galima įsitikinti jo nusiskundimais, pareiškėjas teigė, kad to daryti nereikia.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė konkrečių savo negalavimų priežasčių. Pareiškėjas kalinimo metu bendravo su psichologu, tačiau šios konsultacijos neįrodo, kad pareiškėjas turėjo sveikatos problemų dėl gyvenimo sąlygų.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas neturtinės žalos reikalauja dėl to, kad jis buvo laikomas kamerose, kurios neatitinka Higienos normų reikalavimų dėl kiekvienam asmeniui tenkančio ploto, dėl to, kad patalpoje buvo graužikų ir vabzdžių; turi tik vieną inkstą, todėl tokios kalinimo sąlygos neigiamai įtakojo jo sveikatos būklę. Dėl to patyrė moralinę žalą, sveikatos sutrikimą, dvasinius išgyvenimus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TIK kalėjo 2008 02 20 iki 2009 02 13 (b. l. 12-14). Skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K teismui pateikė 2011 12 30, t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo kalinimo pradžios. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo praleidęs ieškinio senaties terminą ir prašė taikyti senatį.

CK 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d. numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 str. 1, 2 ir 8 d. numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus, o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 01 02 civilinėje byloje priimtoje nutartyje Nr. 3K-7-2/2008 išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškinio senatis taikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą .Todėl teismas vertina pareiškėjo pretenzijas tik dėl to laikotarpio, dėl kurio nebuvo praleistas ieškininės senaties terminas paduodant skundą , t.y. dėl laikotarpio nuo 2008 12 30 d.

Teismui pateikti duomenys liudija, kad pareiškėjas Lukiškių TIK buvo patalpintas kamerose:

-nuo 2008 12 30 iki - 2009-01-06 kamera Nr. 160 (plotas 7.94 m²) (ryte - 3 , vakare - 3 asmenys kameroje);

-2009-01-07 kamera Nr. 160 (ryte - 3 , vakare - 4 asmenys kameroje);

-2009-01-08 - 2009-01-13 kamera Nr. 160 (ryte - 4 , vakare - 4 asmenys kameroje);

-2009-01-14 kamera Nr. 160 (ryte - 4 , vakare - 3 asmenys kameroje);

-2009-01-15 kamera Nr. 160 (ryte - 3 , vakare - 4 asmenys kameroje);

-2009-01-16 - 2009-02-03 kamera Nr. 160 (ryte - 4 , vakare - 4 asmenys kameroje);

-2009-02-04 perkeltas į kamerą Nr. 176, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje);

-2009-02-05 kamera Nr. 176 (ryte - 4 asmenys kameroje, vakare perkeltas į kamerą (duomenys neskelbtini), plotas 23,32 m2 - 1 asmuo kameroje);

-2009-02-06 - 2009-02-11 kamera (duomenys neskelbtini) (ryte - 1 , vakare - 1 asmenys kameroje);

-2009-02-12 kamera (duomenys neskelbtini) (ryte - 1 , vakare - 10 asmenys kameroje);

-2009-02-13 kamera (duomenys neskelbtini) (ryte - 10 , vakare - išvyko į Pravieniškių 3 - ąją valdybą).

Per visą šį laiką J. tik laikotarpiu nuo 2009 02 05 iki 2009 02 11 buvo laikomas kameroje (duomenys neskelbtini), kurios plotas 23.32 m² , nepažeidžiant nustatytų higienos normomis reikalavimų dėl ploto vienam asmeniui.

Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461, nustato, kad gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims turi būti ne mažiau kaip 5 kv.m. vienam asmeniui. Remiantis Įkalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sąlygų humanizavimo 2004–2009 metų programos, parengtos vykdant acquis įgyvendinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.24-D1 priemonę, situacijos analizės duomenimis, Lukiškių TI-K šis rodiklis siekia 3,7 kv.m. vienam asmeniui.

Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 11 skirsnis reglamentuoja, kad Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų įvairios paskirties patalpos turi būti šildomos ir vėdinamos. Šildymas ir vėdinimas projektuojamas pagal statybos normas bei šią higienos normą. Šiluma į patalpas tiekiama iš centrinių arba vietos šilumos šaltinių. Šildymo sistemos turi užtikrinti tolygų oro įšilimą, neteršti oro kenksmingomis medžiagomis ir kvapais. Radiatoriai įrengiami po langais. Jų paviršius turi būti lygus, lengvai plaunamas ir dezinfekuojamas. Radiatorių temperatūra neturi viršyti 85⁰C, turi būti įrengti termoreguliatoriai. Pastatų patalpos, priklausomai nuo jų paskirties, turi būti vėdinamos tiekiamosiomis ir ištraukiamosiomis vėdinimo sistemomis natūraliai arba mechaniškai <...>. Kolonijos bendrabučio gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose, baudos, drausmės izoliatorių, Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų patalpų pakankamos šiluminės aplinkos ir šiluminio komforto oro temperatūros, oro santykinės drėgmės bei oro judėjimo greičio parametrų normuojamos reikšmės privalo atitikti HN 69-1997 reikalavimus.

Lukiškių TI-K atsiliepime, ir Departamento atstovas teisminio nagrinėjimo metu neneigė, kad kalinamųjų skaičius nuolat viršijamas, pastatai seni, jiems reikalingas remontas. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų dydžius ir juose laikomų kalinių skaičių, Lukiškių TI-K paaiškinimų (b. l. 12-14), pareiškėjo įkalinimo sąlygos neatitiko sveikatos apsaugos ministro 1999 10 22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 p. nustatytų ploto normų kamerose laikomiems asmenims, t. y. po 5 m² ploto vienam asmeniui.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius nuolat viršija patvirtintą vietų skaičių, todėl gyvenamojo ploto norma kamerose neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimų. Apibendrinus šį teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų tam, kad būtų galima konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą. Lukiškių TI-K administracija, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę, būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 m2 kameros ploto, t. y., atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Administracinė byla Nr. A143 – 1966/2008), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (šio teismo 2008 11 18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 01 23 sprendimas byloje Nr. A-438-121/2009).

Teismas daro išvadą, kad buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į orumą (Konstitucijos 21 str. 2 d.). Netinkamomis, o tuo pačiu neteisėtomis valstybės institucijų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento nepriklausomai nuo jų kaltės) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą, buvo padaryta žala pareiškėjui.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip trejiems metams po to, kai buvo kalintas Lukiškių TIK. Tik praėjus šiam laikotarpiui J. ėmė reikšti pretenzijas dėl jam padarytos žalos. Kodėl taip ilgai delsė ir nesiskundė dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas motyvuotai paaiškinti negalėjo. Teismas daro išvadą, kad J. turėjo galimybę reikšti pretenzijas dėl netinkamų sąlygų kalinimo metu , tačiau to nedarė dėl subjektyvių priežasčių, t.y. patiriami nepatogumai nebuvo itin reikšmingi ir nesukėlė didelių nepatogumų. Todėl laikotarpio, kai jis buvo kalinimas netinkamomis sąlygomis trukmė nuo 2008 12 30 iki 2009 02 13 nelaikoma pagrindiniu veiksniu, nustatant padarytos žalos dydį. J. teigė, kad netinkamos kalinimo sąlygos neigiamai įtakojo jo sveikatą, tačiau pagrįsti šio teiginio negalėjo, o teismo siūlymo išreikalauti medicininius dokumentus, kurie galėtų patvirtinti pretenzijas dėl kalinimo sąlygų neigiamų pasekmių sveikatai, atsisakė. Todėl J.pretenzijas dėl sukeltų pasekmių sveikatai teismas laiko neįrodytas, nepagrįstas ir jų nevertina, apibrėždamas padarytos žalos dydį. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pareiškėjo subjektinės teisės - būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 5 m² ploto, mastą, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismų praktiką panašiose bylose ir nusprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1000 Lt. Pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 12 000 Lt neatitinka nustatytų aplinkybių bei teisingumo ir protingumo kriterijų.

Byloje pateikta Lukiškių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, patvirtina, kad atsakovas rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose (b. l. 19-22). Pareiškėjo teiginiai dėl švaros palaikymo Lukiškių TI-K yra nepagrįsti įrodymais. Todėl šios aplinkybės nebuvo vertinamos, nustatant padarytos žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. J. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1000 (tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis