- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- A17.-532-1086/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00075-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Vaidas Steckys (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. K.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK veiklos skyrius
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtinbi), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį, padarymo, administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2020 m. birželio 3 d. apie 14.01 val., (duomenys neskelbtini) Biržų r. sav., būdamas savo namuose ir žinodamas, kad policijos pagalba jam nereikalinga, iškvietė policijos pareigūnus. Tokiais veiksmais R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 str. 2 d.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo žinoma. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti. Todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina institucijos atstovui nedalyvaujant, žodinio proceso tvarka (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 1 d.).
Šalies argumentai
R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje kvietė policijos pareigūnus, tačiau nurodė, kad jam tuo metu buvo iškilusi grėsmė jo paties saugumui, nes kaimynas D. K. pas jį buvo atėjęs rankose turėdamas kirvį. Kirviu beldė į buto duris, nors galėjo paskambinti prie durų esančiu skambučiu. D. K. jį perspėjo nesiartinti prie jo motinos N. K.. Nurodė, kad anksčiau buvo matęs, kaip kieme D. K. kito asmens atžvilgiu naudojo smurtą, todėl tada išsigando, kad D. K. gali ir jo atžvilgiu naudoti smurtą, ir išsikvietė policijos pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama.
Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis).
ANK 493 straipsnis yra įtrauktas į ANK XXIV skyrių, reglamentuojantį administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise ir atitinkamų specialiųjų tarnybų iškvietimas gali būti pripažįstamas ANK 493 straipsnyje numatytu nusižengimu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Teismų praktikoje išaiškinta, jog terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtiną šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. ANK 493 str. 2 d. numatyta atsakomybė už policijos iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.
Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi, administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymo šaltinių patikimumas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K., surašant administracinio nusižengimo protokolą, nors ir pripažino, kad be reikalo kvietėsi policijos pagalbą ir dėl to gailisi, bet paaiškino, kad 2020-06-03 apie 14 val. būnant namuose prie jo buto atėjo kaimynas D. K., kuris rankose turėjo kirvį. D. K. jam kažką paaiškino, liepė nelįsti prie jo mamos ir išėjo. Pagalvojęs, kad D. K. jam grasina, iškvietė policijos pagalbą. Su N. K. yra turėjęs konfliktų, dėl ko buvo kelis kartus ją iškoneveikęs ir dėl ko buvo baustas administracine tvarka.
Iš byloje esančių D. K. parodymų matyti, kad 2020-06-03 apie 14 val. jis nuėjo pas kaimyną R. K., nes norėjo pasikalbėti. Rankose turėjo kirvį, nes ruošėsi kapoti malkas. Prieš tai, jam mama N. K. pasakė, kad su R. K. turėjo nemalonų pokalbį. Pabarbeno į kaimyno duris ir pasakė, kad nelįstu prie mamos, kad nepriekabiautų. Negrasino, tik perspėjo, kad kreipsis į savivaldybę dėl iškeldinimo iš socialinio busto. Problemos kyla dėl R. K. girtavimo. kai R. K. būna blaivus, jo elgesys būna normalus.
Iš byloje esančių N. K. parodymų matyti, kad 2020-06-03 apie 14 val. atėjo kaimynas R. K. ir paprašė paskolinti du eurus. Ji nesutiko, todėl R. K. ją išplūdo. Ji uždarė buto duris, o kaimynas nuėjo į savo butą. Apie tai papasakojo sūnui D. K.. Nematė kada sūnus nuėjo pasikalbėti su kaimynu. Būdama lauke girdėjo kaip kaimynas skambino policijai ir pranešė, kad jam grasinama kirviu. Ji jam pasakė, kad tai melagingas pranešimas, kad taip nebuvo. Būdama kieme negirdėjo R. K. pagalbos šauksmo. Kai kaimynas skambino policijai, sūnus buvo prie malkų. Kaimynas dažnai skambina policijai ir praneša apie juos tikrovės neatitinkančius faktus.
Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K., po konflikto su D. K. motina N. K., matydamas prie savo buto durų D. K., kuris rankose laikė kirvį, ir manydamas, kad D. K. jam grasina kirviu, pagrįstai iškvietė policijos pareigūnus. Surašant administracinio nusižengimo protokolą ir teismo posėdžio metu R. K. paaiškino, jog jis pamatęs D. K. rankose kirvį suprato, kad jam grasinama. D. K. neneigia, kad nuėjęs prie R. K. buto durų, rankose laikė kirvį. Nors D. K. nurodo, kad R. K. elgesys būna normalus, kai jis būna blaivus, kad problemos kyla dėl jo girtavimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu R. K. būtų buvęs neblaivus, todėl tikėtina, kad tuo metu susidariusią situaciją jis vertino objektyviai. Byloje esančiame V. S. tarnybiniame pranešime nenurodyta ar iš tikrųjų D. K. kieme buvo nekapotų malkų. Todėl D. K. parodymai, kad jis ruošėsi kapoti malkas, vertintini kritiškai, nes nepagrįsti jokiais įrodymais.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo R. K. nurodytas aplinkybes, į liudytojų D. K. ir N. K. parodymus, teismo vertinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, jog pranešėjas sąžiningai manė, kad policijos pagalba reikalinga, o ne piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise. Savaime suprantama, kad nuo atsakomybėn patraukto R. K. pranešimo iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo atitinkamas laiko tarpas, per kurį jo nurodytos aplinkybės pasikeitė. Tai, kad R. K. nurodė, kad gailisi, kad be reikalo iškvietė pagalbą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis kvietė policijos pareigūnus žinant, kad pagalba nereikalinga. Tokiu būdu atsakomybėn patraukto R. K. veikoje nėra vieno iš atsakomybei pagal ANK 493 straipsnį kilti būtino subjektyviosios pusės elemento – tyčios, be ko jo administracinė atsakomybė negalima. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, t. y. jog jis žinomai melagingai kvietė policijos pareigūnus, todėl administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms administracinio nusižengimo teisena prieš R. K. nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį R. K. nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.