Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

2011 m. lapkričio 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos nuosprendžiu bausmės pridėjus dalį Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, iš dalies jas sudedant, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2011 m. balandžio 5 d. apie 17 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atrakindamas ir išlauždamas UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančio sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pakabinamąją spyną, įsibrovė į patalpą – UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį sandėlį, iš kurio pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančias 4845,66 Lt vertės elektrines medžio frezavimo stakles, 1265 Lt vertės dviejų tonų galios kėlimo mechanizmą su platforma, 4000 Lt vertės L. K. priklausantį hidraulinį automobilių keltuvą, 220 Lt vertės automobilinį hidraulinį keltuvą, 150 Lt bendros vertės dvejas automobilio „Volga“ linges, 160 Lt bendros vertės dvejas automobilio „Moskvič“ linges, 100 Lt vertės automobilio „Audi 80“ galinį tiltą, iš viso pagrobė svetimo turto bendroje sumoje už 10730,66 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo sutrumpinti jam nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką, nes mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiųjų, padėjo ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat nurodo, kad yra jauno amžiaus, yra sukūręs šeimą, turi mažametį vaiką. Mano, kad jo šeimai be jo yra sunku. Be to nurodo, kad serga sunkia liga – hepatitu C, kurią gali išsigydyti tik būdamas laisvėje.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė ir teisingai kvalifikavo A. Š. veiką, be to, nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Todėl teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Š. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų. Nors nuteistasis yra vedęs, su žmona augina mažametį vaiką, yra registruotas darbo biržoje, tačiau bedarbio pašalpos negauna (1 t. 171 b. l.), nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Taip pat iš bylos matyti, kad nuteistasis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau buvo teistas 7 kartus, iš jų 5 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei. Skundžiamu nuosprendžiu pripažintą padarytą nusikalstamą veiką A. Š. padarė neišnykus teistumui pagal ankstesnį nuosprendį ir neatlikęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Be to, kaip matyti, nusikaltimą apeliantas padarė nepraėjus ir mėnesiui po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad padarytas nusikaltimų recidyvas, o A. Š. laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), nes A. Š. buvo teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas už jį nebuvo išnykęs ir nebuvo panaikintas įstatymo nustatyta tvarka, jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir pripažino A. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta galimybė skirti kaltam asmeniui baudą, areštą, laisvės apribojimą ar laisvės atėmimą. Kadangi nuteistasis nedirba ir neturi lėšų, todėl sumokėti baudos negalėtų, areštas neskirtinas, kadangi jis yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Įvertinus A. Š. teistumų skaičių, ankstesnių teistumų pobūdį ir dažnumą, skirtų bausmių pobūdį, daroma išvada, kad išvadų iš ankstesnių teistumų A. Š. nepadarė, pas jį yra susiformavusios antivisuomeninės nuostatos ir nenoras laikytis įstatymų, todėl nuteistajam netikslinga skirti laisvės apribojimą, kadangi ankstesnėmis paskirtomis bausmėmis nebuvo pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, BK 56 straipsnio 1 dalis numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui parinko BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Taigi, nuteistajam paskirta bausmė savo rūšimi yra teisinga ir jos keisti nėra pagrindo.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų, tai bausmės vidurkis būtų lygus 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų (BK 61 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatęs vieną A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pagrįstai nuteistajam paskyręs laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatė žymiai mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo dar labiau mažinti nuteistajam paskirtos bausmės dydžio.

Taip pat subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, apylinkės teismas BK 64 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Atsižvelgus į tai, kad nuteistajam paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, nėra aiškiai per griežta, keisti jos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jam paskirtos bausmės laiką sutrumpinti atsižvelgus į tai, kad jis serga sunkia liga – Hepatitu C ir ją gali išsigydyti tik būdamas laisvėje. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog A. Š. serga sunkia liga, dėl kurios jis negalėtų atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokių duomenų nuteistasis nepateikė ir teismo posėdyje. Taigi, nesant sunkią ligą patvirtinančių duomenų, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis negali atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pastebėtina, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, susijusioms su nuteistojo sveikata, bei pateikus atitinkamus dokumentus, patvirtinančius sunkią ir nepagydomą ligą, BPK 358 straipsnyje, BK 76 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nuteistasis gali prašyti atleisti jį nuo bausmės dėl ligos.

Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio.