Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2018-10-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-202-830/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-10
Bylos Nr.
II-202-830/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00554-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Pareiškėjas
A. A.
Kategorijos
Nuorašas
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-202-830/2018
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00554-2018-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 14.14; 21.8.4; 21.10.4.
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 10 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,dalyvaujant pareiškėjui A. A.,

institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiajai specialistei A. R..

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. SAVAD-27-ANR_N-143-2018 panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu A. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 75 Eur bauda už tai, kad 2018 m. liepos 26 d. 17.05 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) aikštėje, viešoje vietoje, buvo paleidęs šunį, kuris braidė po fontaną, šuo nebuvo laikomas už pavadėlio ir nemūvėjo antsnukio. Šuns savininkas nepateikė pažymėjimo nurodančio, kad šuo išlaikęs socializacijos testą. Tuo A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gervės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, bei Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklių 47 punktą.

2018 m. rugsėjo 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas A. A. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. SAVAD-27-ANR_N-143-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. SAVAD-27-ANR_N-143-2018 pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, skyrė 75 eurų bauda. Minėtame nutarime nurodyta, kad viešojoje vietoje buvo paleidęs šunį, kuris braidė po fontaną, jis nebuvo laikomas už pavadėlio ir nemūvėjo antsnukio, o jis nepateikė pažymėjimo, nurodančio, kad šuo išlaikęs socializacijos testą. Su nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka. 2018 m. liepos 26 d. apie 17 val. savo augintinį foksterjerą buvo paleidęs į fontaną atsivėsinti, nes tuo metu buvo apie 30 laipsnių karščio. Šuo buvo be antsnukio ir nebuvo laikomas už pavadėlio, nes fontanas, esantis Nepriklausomybės aikštėje yra su pakankamai aukštais kraštais ir pats augintinis iš jo neišlipa. Jis pats augintinį visada įkelia ir iškelia iš fontano. Ne tik, kad pačiame fontane, bet tuo metu ir visoje Nepriklausomybės aikštėje žmonių nebuvo, prie fontano irgi jų nematė. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas duoda nuorodą į kitus teisės aktus. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte taip pat yra įtvirtinta bendra norma, kad privaloma laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų. Šio įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 44 punkte numatyta, kad šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. A-643 patvirtintų Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklių 47 punkte taip pat numatyta, kad šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Visų šių reikalavimų: (a) užtikrinti, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas; (b) užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams jis pilnai laikėsi. Šuo buvo įkeltas į fontaną, kad esant labai dideliam karščiui galėtų atsivėsinti. Nei pačiame fontane, nei aplinkui nebuvo kitų žmonių ir kitų gyvūnų. Pats fontanas yra kaip uždara teritorija iš kurios jo augintinis pats neišlipa ir į kurią paprastai nepatenka nei kiti asmenys ar kiti gyvūnai. Todėl, šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad šuo nebuvo vedžiojamas, t. y. šiuo atveju negalėjo būti taikomas reikalavimas viešose vietose šunį vedžioti (vesti) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Ši faktinė situacija yra panašesnė į Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 44 punkte numatytą situaciją „jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio“. Jo šuo yra praėjęs Lietuvos kinologų draugijos bendro paklusnumo kursą ir jį išlaikęs. Tai patvirtinantį diplomą buvo pateikęs Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija su A. A. skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka, todėl prašo jo netenkinti. Nurodo, kad Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalis numato, kad Savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų ir mokesčių, taip pat savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad gyvūnų laikytojai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų. Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklės (toliau-Taisyklės) nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, gyvūnų laikymo ir priežiūros bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys (Taisyklių 5 punktas). Taisyklių 58 punktas numato, kad Savivaldybės administracija kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos Taisyklės. Taisyklės nustato šiuos reikalavimus, susijusius su šunų vedžiojimu: Taisyklių 45 punktas - rekomenduojama šunis vedžioti Savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais - laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užrašu, pvz., „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms, nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio; Taisyklių 46 punktas - pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Taisyklių 47 punktas - kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu (išskyrus atvejus, numatytus 48 punkte). Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Taisyklių 48 punktas - turint išduotą kompetentingos įstaigos ar organizacijos pažymėjimą, liudijantį apie išlaikytą šuns socializacijos testą, šuo gali būti vedžiojamas (vedamas) su pavadėliu, bet be antsnukio. Pažymėjimą, įrodantį apie testo išlaikymą, šuns savininkas privalo nešiotis kartu vedžiodamas šunį. Taisyklėse yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje visi šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus atvejus, kai: - antsnukis yra neprivalomas tik turint išduotą kompetentingos įstaigos ar organizacijos pažymėjimą, liudijantį apie išlaikytą šuns socializacijos testą, kurį šuns savininkas privalo nešiotis kartu vedžiodamas šunį (Taisyklių 48 punktas); - jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms, nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio (Taisyklių 45 punktas). Tarnybiniame pranešime buvo užfiksuota, kad 2018 m. liepos 26 d. 17.05 val. A. A. šunį vedžiojo be pavadėlio ir antsnukio. Šuo buvo vedžiojamas viešoje vietoje - fontane, kuris yra visiškai neskirtas gyvūnų, tame tarpe ir šunų, vedžiojimui ar laikymui, nes fontanas yra specialus statinys, skirtas vandens purškimui rekreacinėje teritorijoje (miesto aikštėje) ir yra priskiriamas prie mažosios architektūros elementų, kurių tikslas yra aplinkos grąžinimas, visiškai nesuderinamas su gyvūnų vedžiojimu ir tuo labiau maudymu. A. A. neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, paskirtos baudos dydžio, tačiau nesutinka jo veiksmų kvalifikavimu. A. A. skunde teigia, kad šuo fontane negalėjo niekaip išlipti ir kelti grėsmės aplinkiniams, todėl fiksuota situacija panašesnė Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. Bl-336 (toliau - Aprašas), 44 punkte numatytą atvejį - Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio.“ Aprašo 44 punkto nuostatos yra analogiškai įtvirtintos Taisyklių 45 punkte, kur pasakyta, kad jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms, nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Su šiuo A. A. teiginiu nesutinka, nes fontano niekaip negalima priskirti uždarai gyvūnų vedžiojimo aikštelei. Panevėžio miesto savivaldybė yra įrengusi aikšteles (Pvz., Taikos al., Kultūros ir poilsio parke Parko g., Skaistakalnio parke, Kniaudiškių g.) specialiai skirtas šunų vedžiojimui, kurios yra aptvertos tvora, su varteliais, ir yra specialiai pritaikytos šunų vedžiojimui, pažymėtos pagal Taisyklių 45 punkto reikalavimus. Fontanai nėra skirti šunų vedžiojimui ir jie nėra pažymėti, kaip tam tinkami. A. A. teigia, kad šuo nebuvo vedžiojamas. Su tuo nesutinka, nes šuo buvo užfiksuotas viešoje vietoje laisvai bėgiojantis po fontaną. Pažymėtina ir tai, kad pagal Taisyklių 45 punktą ir Aprašo 44 punktą, net šuns buvimas uždaroje aikštelėje yra įvardijamas kaip jo vedžiojimas. Taip pat pažymi, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1-234 yra patvirtintos Saugaus elgesio Panevėžio miesto vandens telkiniuose ir ant jų ledo taisyklės, kurių 8.16. ir 20.5. punktuose yra įtvirtintas draudimas į paplūdimius vesti šunis ir kitus gyvūnus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. SAVAD-27-ANR_N-143-2018 yra priimtas teisėtai ir nėra pagrindo jo naikinti, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais padarė ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir jam pagrįstai paskirta 75 Eur bauda.

Teismo posėdyje A. A. palaikė skundą prašė jį tenkinti nurodė, kad tą dieną lauke buvo apie 31 laipsnį karščio, o jutiminė temperatūra buvo apie 50 laipsnių. (duomenys neskelbtini) aikštėje tuo metu jokių žmonių nebuvo, o juo šuo foksterjeras mėgsta maudytis. Pagal Gyvūnų gerovės įstatymą šuo turi teisę būti atvėsintas ir atsigerti vandens. Todėl jis savo šunį įleido į fontaną. Fontane šuo išbuvo apie 10 minučių. Tuo metu priėjo žmogus, kuris parodė pažymėjimą ir prisistatė valdininku bei pareikalavo patraukti šunį iš fontano. Jis valdininkui paaiškino, kad kai šuo atsivėsins tada jį iškels iš fontano ir pririšęs pavadėliu, šunį nusives. Pats šuo iš fontano be jo pagalbos išlipti negali, todėl jis pavojaus niekam nekėlė. Valdininkas jam nepaaiškino kodėl šuo negali būti fontane. Jo nuomone kai toks karštis nedraudžiama šuniui atsivėsinti fontane, juo labiau, kad Romoje šunys gali maudytis fontane ir ten tai niekam netrukdo. Jo nuomone jis Lietuvos įstatymų nepažeidė kadangi jo šuo buvo uždaroje fontano teritorijoje ir niekam pavojaus nekėlė.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis dirba Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriuje. 2018 m. liepos 26 d. apie 17 val. Panevėžyje, eidamas (duomenys neskelbtini) aikštę, prie fontano pamatė asmenį, kurį vėliau nustatė kaip A. A., kuris vedžiojo šunį be pavadėlio, šuo buvo įšokęs į fontaną ir po jį laisvai lakstė, o šuns savininkas mėtė jam kamuoliuką. Jis tai pamatęs prisistatė ir paprašė asmens dokumentų. Pasakė, kad asmuo (A. A.) pažeidžia Gyvūnų laikymo taisykles ir paprašė nutraukti neteisėtus veiksmus. Asmuo pateikė dokumentus ir iš fontano šunį patraukė bei jį pririšo prie pavadėlio. Nori pasakyti, kad dvi dienos iki aptariamo įvykio panašiu laiku šį asmenį buvo įspėjęs dėl to paties šuns vedžiojimo Nepriklausomybės aikštėje šalia fontano be pavadėlio ir jam buvo išaiškintos šuns vedžiojimo taisyklės. Todėl kai pakartotinai šį asmenį su šunimi pamatė pažeidinėjant taisykles šį pažeidimą užfiksavo tarnybiniu pranešimu.

Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė A. R. prašė pareiškėjo skundą atmesti ir palikti institucijos nutarimą nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 346 straipsnio 1 dalis numatyto, kad už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas - užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

Teismas, patikrinęs bylos duomenis, išklausęs pareiškėją, liudytoją, Institucijos atstovę, daro išvadą, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto D. S. 2018 m. rugpjūčio 31 d. priimtas nutarimas Nr. SAVAD-27-ANR_N-143-2018 iš esmės yra teisingas. Nutarimu teisingai konstatuota, kad A. A., 2018 m. liepos 26 d., 17.05 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) aikštėje, viešoje vietoje, buvo paleidęs šunį, kuris braidė po fontaną, šuo nebuvo laikomas už pavadėlio ir nemūvėjo antsnukio. Šuns savininkas nepateikė pažymėjimo nurodančio, kad šuo išlaikęs socializacijos testą. Tuo A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gervės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklių 47 punktą ir padarė ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. pilnai patvirtino administracinio nusižengimo byloje bei nutarime išdėstytas nusižengimo aplinkybes. A. A. pats neneigia aplinkybių, kad viešoje vietoje fontane, buvo paleidęs savo šunį be pavadėlio. A. A. teismo posėdžio metu teigė, kad jis Lietuvos įstatymų nepažeidė, kadangi jo šuo buvo uždaroje fontano teritorijoje ir niekam pavojaus nekėlė. Su šiuo pareiškėjo teiginiu teismas nesutinka ir jį atmeta. Šiuo atvėju teismas iš esmės sutinka su Institucijos priėmusios nutarimą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsiliepime išdėstytu teisės aktų vertinimu ir pakartotinai jų neanalizuoja. A. A. veiksmai pilnai atitinka ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėti, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais ir jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs minėtą nusižengimą.

Nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto savivaldybės administracija, priimdama skundžiamą Nutarimą, nenustatė pažeidėjo A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir už nusižengimo numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą vidutinio dydžio baudą.

Teismas ištyręs visas bylos aplinkybes daro išvadą, kad skiriant nuobaudą buvo nepakankamai atsižvelgta į visas bylos aplinkybes. A. A. yra dirbantis, nebaustas administracine tvarka. Nėra nustatyta, kad A. A. šį nusižengimą padarė piktybiškai. Iš esmės A. A. neneigia padaręs nusižengimą, tik savaip interpretuoja įstatymo nuostatas ir nurodo aplinkybes, kurios įtakojo nusižengimo padarymą. Nors nusižengimas buvo padarytas, tačiau teismo manymu paskirta nuobauda turi būti adekvati nusižengimo pavojingumui. A. A. nusižengimo pavojingumas nėra didelis. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. A. paskirta sankcija, įvertinus pažeidėjo asmenybę, nurodytas aplinkybes, yra per griežta padarytam nusižengimui. Įvertinus visas aplinkybes, nuobaudos dydį, bylos medžiagą, darytina išvada, kad yra pagrindas mažinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos paskirtą baudą. Teismo manymu, įstatyme numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, A. A. už ANK 346 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. SAVAD-27-ANR_N-143-2018 pakeisti – A. A., padariusiam nusižengimą numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas