- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- N-261-1590-09
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Virgilijus Valančius
- Pažeidėjas
- R. Č.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutarties R. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Prienų rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistas 2008 m. balandžio 30 d. surašė R. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog ji 2007 m. lapkričio 9 d., apie 17:00 val. Birutės gatvėje, Prienuose, vairuodama automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir, pravažiuodama pro grupę nepilnamečių, kliudė mažamečio nukentėjusiojo E. V. kairės kojos pėdą, tuo padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sąmoningai eismo įvykio vietoje nesustojo, nepranešė apie tai policijos pareigūnams, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, o iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiais veiksmais R. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 269.1 ir 269.2 punktų reikalavimus.
Prienų rajono policijos komisariato 2008 m. gegužės 7 d. nutarimu R. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį už KET 53 ir 269.1 punktų pažeidimą, paskyrė 3500 litų baudą.
II.
R. Č. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Pareiškėja paaiškino, kad 2007 m. lapkričio 9 d. apie 17 val. Prienų mieste automobiliu Renault Espace važiavo Birutės gatve. Prasilenkdama su grupę vaikų, ji pajuto, kad dešinės pusės šoninio vaizdo veidrodėliu ji galėjo kliudyti E. V.. Iš karto po to pareiškėja išgirdo nukentėjusiojo šauksmą ir pastebėjo, kad jis truputį priklupęs. Pareiškėja paklausė nukentėjusiojo ar jam nieko neatsitiko ir nukentėjęs atsakė jai, kad viskas gerai. Pareiškėja nuvažiavo tolyn ir, nuvažiuodama pastebėjo, kad nukentėjęs ėjo savarankiškai. Pareiškėja mano, kad ji negalėjo sužaloti nukentėjusiajam kojos, todėl jai administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Prienų rajono apylinkės prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje pareiškėja nei aukštesniam prokurorui, nei ikiteisminio tyrimo teisėjui neapskundė.
III.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 25 d. nutartimi R. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad tai, jog R. Č. padarė minėtą administracinį teisės pažeidimą, be jos dalinio prisipažinimo (buvimas įvykio vietoje, pripažinimas aplinkybės, jog automobiliu kliudė nukentėjusįjį ir sąmoningai nuvažiavo iš eismo įvykio vietos), patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų duomenys (b.l. 16-23), taip pat prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 79-1-00526/2007 procesinio dokumentų duomenys. Iš šių dokumentų duomenų visumos matyti, kad R. Č. 2007 m. lapkričio 9 d. apie 17 val. Prienų mieste, Birutės gatvėje, vairuodama automobilį Renault Espace v/n (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir, pravažiuodama pro grupę nepilnamečių bei juos aiškiai matydama, automobilio dešiniu ratu kliudė nukentėjusiojo E. V. kairės kojos pėdą, tuo padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl pėdos sužalojimo, be to, eismo įvykio vietoje nesustojo, nepranešė policijos pareigūnams, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos nors matė, jog mažametis nukentėjęs suklupo, o iš eismo įvykio vietos pasitraukė.
Teismas padarė išvadą, kad pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir skyręs administracinę nuobaudą, pagrįstai nusprendė, kad R. Č. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtis, ir švelnesnę iš sankcijoje numatytų administracinę nuobaudą paskyrė sankcijos vidurkio ribose. Atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės nenustatytos. Teismas su tokia išvada sutinka. Taigi, negalima daryti išvados, kad paskirtoji administracinė nuobauda nepagrįsta ar neteisėta. Sankcijos rūšis ir dydis pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį parinkta atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos skyrimą įtakojančias aplinkybes ir nepažeidžiant ATPK 20, 27, 30, 30¹, 30² straipsnių ir 130 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai pagrįstai parinkta administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Pareiškėjos padarytas KET punktų pažeidimai laikomi labai grubiais ir pavojingais. Dėl šių priežasčių naikinti arba pakeisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR ATPK 297 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde teigia, kad šio įvykio pasekoje jos automobilis nebuvo apgadintas, žmonės nenukentėjo, todėl jokio eismo įvykio nebuvo ir, tuo pačiu, ji negalėjo pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Prijungtos baudžiamosios bylos duomenys duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėja automobiliu kliudė nukentėjusiojo koją, o teismo medicinos ekspertai konstatavo nežymaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio pasekoje padarymą nukentėjusiajam. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymai. Taigi, bylos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėja, matydama mažamečių vaikų grupę, nesiėmė visų saugumo priemonių, toliau tęsė judėjimą ir to pasekoje sužalojo nukentėjusį. Pareiškėja vairavo padidinto pavojaus šaltinį (automobilį), suprato, jog automobiliu kliudė nukentėjusį, todėl privalėjo sustoti, pasilikti įvykio vietoje, iškviesti greitąją medicinos pagalbą bei policijos pareigūnus. Byloje nėra jokių duomenų išvadai, kad nukentėjusiojo veiksmai, pareiškėjos manymu prieštaraujantys KET 53, 81 ir 86 punktų reikalavimams, būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu bei atsiradusiomis pasekmėmis. Be to, šiuo metu yra įsiteisėjęs nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kuriame taip pat aiškiai konstatuota administracinio teisės pažeidimo sudėtis pareiškėjos veiksmuose (pareiškėja šio procesinio dokumento įstatymų nustatyta tvarka nepaskundė). Pareiškėja betarpiškai dalyvavo administracinės bylos nagrinėjime policijos įstaigoje, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jai buvo išaiškintos procesinės teisės, administracinio teisės pažeisimo protokolas, nutarimas skirti administracinę nuobaudą bei bylos nagrinėjimo procesas iš esmės atitinka ATPK 35, 248, 272 ir 286 straipsnių reikalavimus. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme, leidžia pašalinti visas galimas klaidas, kurios, pareiškėjos manymu, buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadijoje. Dėl šių aplinkybių visi galimai anksčiau padaryti procesiniai pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtu, nes visi galimai padaryti pažeidimai buvo pašalinti nagrinėjant bylą teisme. Pareiškėja padarė labai grubų KET pažeidimą, nebuvo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ji savo kaltę dėl akivaizdaus pažeidimo nemotyvuotai neigia, todėl ATPK 30¹ straipsnio pagrindu mažinti paskirtos nuobaudos dydį nėra pagrindo.
Nutarime skirti administracinę nuobaudą neindividualizuotas administracinės nuobaudos skyrimas pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas to nepripažino esminiu pažeidimu, duodančiu pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą. ATPK 33 straipsnio prasme, galutinė administracinė nuobauda teisingai paskirta sankcijos už sunkesnį pažeidimą ribose.
IV.
Apeliaciniu skundu R. Č. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį ir pareiškėjos skundą patenkinti.
1. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai nevertino visų byloje esančių įrodymų, bei neatsižvelgė į bylos aplinkybes, visiškai netyrė skunde nurodytų motyvų.
2. Teismas buvo šališkas ir neobjektyvus.
3. Apeliantė apskųsti Prienų rajono apylinkės prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje neturėjo jokio teisinio pagrindo, kadangi nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta spręsti klausimą dėl R. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn, o ne įsakmiai nurodyta ją nubausti.
Šalies argumentai
4. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu apeliantė išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes.
5. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešėją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). R. Č. jokio kalto veikimo nepadarė, todėl administracinė nuobauda paskirta be pagrindo.
6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykio net nebuvo. Pagal KET 12 punktą eismo įvykis tai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykęs įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nagrinėjamu atveju, automobilis nebuvo apgadintas, žmonės nenukentėjo.
7. Tik po kelėtos dienų apeliantė sužinojo, kad minėtą dieną E. V. buvo nustatytas kojos sumušimas. Apeliantė neatmeta galimybės, kad pralenkdama E. V. galėjo kliudyti jį automobilio veidrodėliu, tačiau užvažiuoti ant jo tikrai negalėjo. Apeliantės vairuojamas automobilis neužvažiavo ant kliūties, todėl ji E. V. kojos tikrai nepervažiavo. Jai vairuojamo automobilio ratas būtų kliudęs pėstįjį E. V., tai sumuštajam būtų dešinė koja, bet ne kairė. Apeliantė jį aplenkė einantį jos automobilio važiavimo kryptimi iš dešinės pusės, o ne priešingai, todėl užvažiavimo atveju būtų kliudžiusi dešinę koją. Specialisto išvadoje Nr. G-1425/07(06) konstatuota, kad E. V. padarytas kairės pėdos sumušimas. Minėtoje išvadoje nuodyta, kad „ sužalojimo padarymo galimybė, pervažiuojant pėdą automobilio ratu, neatmetama“. Tačiau tą vakarą E. V. ėjo iš krepšinio treniruotės, todėl neatmetama galimybė, kad koją susimušti jis galėjo ir treniruotės metu. Be to, į medikus nukentėjusysis kreipėsi praėjus daugiau kaip dviem valandom po tariamo eismo įvykio. Todėl nėra paneigta ta prielaida, kad nukentėjusysis galėjo patirti kojos traumą jau po įvykio.
8. Teismas neanalizavo skundo motyvų, kad nukentėjusysis pažeidė KET reikalavimus, yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio.
9. KET 53 punkte numatytas bendrąsias eismo dalyvių pareigas pažeidė ne apeliantė, o pats E. V., kuris savo elgesiu trukdė eismą. Jis kartu su kitais trimis vaikas ėjo važiuojamosios dalies viduriu, pasitraukė iš kelio vidurio tik įjungus garsinį signalą. KET 81 punkte numatyta, kad pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten kur jų nėra - kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. Birutės gatvėje yra kelkraščiai, tačiau vaikų grupė ėjo važiuojamosios dalies viduriu. Be to, vaikai ėjo ne prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, tuo pažeisdami KET 82 punkto reikalavimus. Nors buvo tamsus paros metas, gatvė neapšviesta, tačiau vaikai, tame tarpe ir E. V. prie savo drabužių nebuvo prisisegę šviesą atspindinčių atšvaitų, tuo pažeisdami KET 86 punktą.
10. Konstatuojant pažeidimus turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimų fakto ir pažeidimus padariusio asmens kaltės. Tačiau teismas apsiribojo tik R. Č. apklausa, į teismo posėdį nekvietė įvykį mačiusių liudytojų, nukentėjusiojo ir t.t. Nors įstatymas numato, kad prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ATBĮ 57 str.). Teismas neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjo skundą, nesiėmė jokių priemonių objektyviai tiesai nustatyti.
11. Iš įvykio vietos R. Č. nepasišalino, buvo sustojusi, ir iš įvykio vietos pasitraukė tik tuomet, kaip buvo visiškai įsitikinusi, kad pėsčiajam nieko neatsitiko, ir kad jis pats eina iš įvykio vietos.
12. Nebuvo įvertinti paties pėsčiojo veiksmai, nors būtent jis kelyje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei trukdė eismui.
13. Skundžiamame nutarime yra užfiksuotas tik teisės pažeidimo faktas, tačiau nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos jokios faktinės aplinkybės, ir tuo yra pažeisti ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimai.
14. Nagrinėjant bylą jokių procesinių veiksmų, išskyrus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausą atlikta nebuvo.
15. Iš teismo nutarties liko neaišku ar skiriant administracinę nuobaudą buvo padaryti pažeidimai ir kokie, kadangi skundžiamoje teismo nutartyje yra nurodyta, kad „visi galimai padaryti pažeidimai buvo pašalinti nagrinėjant bylą teisme“. Neaišku kokie pažeidimai buvo padaryti skiriant administracinę nuobaudą, ar iš viso buvo padaryti pažeidimai, ir kokiu būdu t. y. kokiais procesiniais veiksmais šie pažeidimai buvo pašalinti.
16. Apeliantė yra bedarbė. Darbą prarado dėl etatų mažinimo. Jos vyras J. Č. yra neįgalus, ir dėl silpnos sveikatos dirbti negali. Taip pat kartu gyvena dukra J. Č., kuri yra vieniša mama, augina mažametę dukrą M. A., todėl niekur nedirba, ir jos pajamos per mėnesį yra tik 90 Lt. pašalpa. Apaliantė jokia kita komercine veikla neužsiima, neturi papildomo pajamų šaltinio, neturi santaupų banke, todėl sumokėti baudą neturi galimybės.
Atsiliepimas
Nukentėjusiojo E. V. atstovė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantė ne kartą yra patvirtinus, jog važiuojant pro vaikus, jai pasirodė, kad automobilio veidrodėliu kažką lietė. Tai ir patvirtina jos kaltę. E. V. dar yra mažametis vaikas. Todėl pareiškėjos poelgis, kad pamačius per veidrodėlį suklupusį vaiką, sustojo ir tik paklausė ar jam viskas gerai, tačiau ji net neišlipo iš automobilio ir pati neįsitikino, kad vaikui viskas yra gerai. Pareiškėja tikrai nebuvo sustojusi ir nesiteiravo, tai patvirtina ne tik E. V. apklausa, bet ir kartu buvusių draugų. Net jei darant prielaidą, kad pareiškėja buvo sustojusi ir teiravosi, tai E. V., būdamas šoko būsenoje, tikrai negalėjo pasakyti, kas jam yra negerai. Visos pareiškėjos prielaidos, kad nukentėjusysis buvo tik po krepšinio treniruotės, kur galėjo susižaloti, ar tai, kad tik po dviejų valandų po įvykio kreipėmės į medikus ir per tą laiką galėjo patirti traumą kitur, yra niekuo nepagrįstos. E. V. lanko ne krepšinio, o futbolo treniruotes. Treniruotės metu susižalojus visada dėl to yra informuojamas treneris. Pareiškėjai sužinojus, kad E. V. buvo konstatuoti lūžiai, kad jį reikėjo net kelis kartus vežti į Kauno MUK, apeliantė nepasiteiravo kokia žala padaryta. Pareiškėja neatsiprašė, o tik kaltina E. V. ir jo motiną. Pareiškėja pristatė pažymą, kad šiuo metu ji nedirba, tačiau E. V. motina taip pat nedirba, yra registruota darbo biržoje, yra išsituokusi ir viena rūpinasi vaikais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
R. Č. 2008 m. balandžio 30 d. protokolas surašytas dėl KET 53, 269.1 ir 269.2 punktų pažeidimų, t. y. dėl to, kad ji, vairuodama transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pravažiuodama grupę vaikų vieną iš jų kliudė nežymiai, sutrikdydama sveikatą. Iš įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė. Policijos pareigūnai R. Č. veiką kvalifikavo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Prienų rajono policijos komisariato 2008 m. gegužės 7 d. nutarimu R. Č. pripažinta kalta padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už tai kad pažeidė KET 53 ir 269.1 punktų reikalavimus.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad Institucija pagrįstai pripažino R. Č. pažeidus KET 53 ir 269.1 dalį. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors institucija neindividualizavo nuobaudos pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, tačiau ATPK 33 straipsnio prasme galutinė nuobauda paskirta teisingai. Iš to galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pripažino R. Č. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. Č. pažeidė KET 53 punktą, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas R. Č. pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį surašytas nebuvo.
Teisingumo interesai reikalauja, kad teismas tinkamai taikytų įstatymus nustatančius administracinę atsakomybę ir priimtų teisingus sprendimus, atitinkamai iš ATPK normų seka, jog galutinis padarytos veikos teisinis įvertinimas atliekamas tik nutarimu ir išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 286 str. 2 d.), todėl vien tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai nurodytas pažeistas ATPK straipsnis, nereiškia, jog pažeidimų esmė neatskleista ar administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga turi esminių trūkumų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ATPK 284 straipsnio 2 dalis leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius to nesiejant su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva, tačiau siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas apie veikos perkvalifikavimo galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams (žr. nutartį byloje Nr. N575-2303-08). Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo esmė protokole atskleista – R. Č. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pravažiuodama vaikų grupę vieną iš jų kliudė, nežymiai sutrikdydama jam sveikatą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė. Iš teismo nutarties matyti, kad teismas R. Č. veiką kvalifikavo ir pagal 127 straipsnio 1 dalį, tačiau teismo nutartyje neatskleistas padaryto pažeidimo turinys, nenustatyta ar R. Č. kalta dėl ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
R. Č. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį ir grąžinti R. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti išneujo.
Nutartis neskundžiama.