Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-01-20 · Byla Nr. ATP-24-185/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-20
Bylos Nr.
ATP-24-185/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Pažeidėjas
V. P.
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-24-185/2016
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02646-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu V. P. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda už tai, kad 2015-09-20 apie 13.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., Karsakiškio sen., nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, juos įžeidinėjo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. P. ginčija šį teismo nutarimą. Nurodo, kad tariamų pareigūnų, kurie jam nepateikė tarnybinių pažymėjimų, jis neįžeidinėjo nei žodžiu, nei gestais. Pati J. Z. sukėlė konfliktą, jį apkaltindama vagimi, internetiniame tinklalapyje pavadindama jį asocialiu asmeniu ir taip įžeisdama jo, kaip piliečio, garbę ir orumą bei viršydama savo, kaip pareigūnės, įgaliojimus, melagingai iškvietė pareigūnus, taip savo veiksmais pažeidė įstatymą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad su V. P. apeliaciniu skundu nesutinka, nes apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. P. padarytą administracinį teisės pažeidimą, o jam skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas ginčija jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo faktą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl šio pažeidimo ir išvadomis dėl jo kaltės.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to akivaizdu, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. P. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas V. P. kaltu padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tuo tarpu pažeidėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, todėl aukštesnės instancijos teismas, neturėdamas pagrindo kitaip vertinti byloje esančių įrodymų ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, visiškai pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams.

Apeliaciniame skunde V. P. neigia padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, policijos pareigūno A. L. teisme duoti parodymai, J. Z. prašymas bei kita bylos medžiaga šiuo atveju neginčijamai patvirtina faktą, jog V. P. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir vietoje nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams atidaryti namo duris – jų neatidarė bei pavartodamas įvairius necenzūrinius žodžius ir rodydamas nepadorius gestus įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, t. y. padarė ATPK 187 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tas, jog V. P. nesuprato, jog bendrauja su policijos pareigūnais, nes jie jam nepateikė tarnybinių pažymėjimų. Tačiau vien V. P. veiksmai, kuomet jis pamatęs į jo kiemą ateinančius uniforma vilkinčius du policijos pareigūnus, iš karto įbėgo į namus ir užsirakino, o policijos pareigūnams nurodžius, kad jie atvyko dėl triukšmo ir nori dėl to su V. P. pasikalbėti bei paprašius atidaryti namo duris, apeliantas pasakė, kad „gaidžiams“ namo durų neatidarys ir kad jie dingtų iš jo kiemo, išvadino juos „ožiais“ bei rodė jiems nepadorius gestus (atlenktą vidurinį pirštą), rodo, jog jis suprato, kad bendrauja su policijos pareigūnais. Be to, V. P. savo pirminiame paaiškinime aiškiai nurodė, jog pas jį į namus buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau jis jiems durų nedarė ir jų į vidų neįsileido, nes tuo metu blogai jautėsi, skaudėjo galvą, buvo padidėjęs kraujo spaudimas. Taigi iš pirminio paaiškinimo matyti, kad V. P. nebuvo kilę jokių abejonių dėl to, kad pas jį į namus buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Jis tik teisme ėmė teigti, jog nesuprato, kad bendrauja su policijos pareigūnais. Todėl atsižvelgus į tai, V. P. skundo argumentai, jog jis nesuprato, kad bendrauja su policijos pareigūnais, atmetami kaip nepagrįsti ir vertinami kaip jo bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliantas taip pat neigia įvykio metu vartojęs necenzūrinius žodžius ar rodęs nepadorius gestus. Tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti teisme apklausto policijos pareigūno A. L. parodymais, kur jis tvirtino, kad jam su kolega M. G. gavus pranešimą apie triukšmą sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo namelyje ir nuvykus nurodytu adresu, namelyje užsirakinęs V. P. ne tik nepakluso teisėtiems jų, kaip policijos pareigūnų, reikalavimams atidaryti namo duris, bet ir jų atžvilgiu vartojo įvairius necenzūrinius žodžius bei rodė nepadorius gestus (atlenktą vidurinį pirštą), taip įžeisdamas jų, kaip pareigūnų, garbę ir orumą, nes analogiškas įvykio aplinkybes minėtas policijos pareigūnas nurodė ir savo tarnybiniame pranešime. A. L. parodymai bei jo tarnybiniame pranešime išdėstytos įvykio aplinkybės sutampa ir su kita bylos medžiaga – policijos pareigūno M. G. tarnybinio pranešimo duomenimis, J. Z. prašymu, kuriame ji tvirtino, jog matė, kaip atvykus policijos pareigūnams, V. P. su kitais asmenimis užsirakino name ir policijos pareigūnų į vidų neįsileido bei pro langą jiems rodė nepadorius gestus (atlenktą vidurinį pirštą), taip juos įžeidinėdamas. Duomenų, kad policijos pareigūnai turėtų pagrindą apkalbėti apeliantą, byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir pats apeliantas. Todėl, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgęs į minėto policijos pareigūno teisme duotus parodymus bei kitus tarpusavyje sutampančius bylos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog V. P. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, neatidarė policijos pareigūnams namo durų bei įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, vadindamas juos necenzūriniais žodžiais ir rodydamas jiems nepadorius gestus. Taigi darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje apelianto kaltė įrodyta neabejotinai, o jo veiksmai visiškai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 187 str. 2 d.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad pats V. P. buvo įžeistas, J. Z. apkaltintas vagyste, kad tokiais veiksmais J. Z. pati viršijo savo, kaip pareigūnės, įgaliojimus, o melagingai iškviesdama policiją, pažeidė įstatymą, nenagrinėtini, nes nėra šio skundo dalykas.

Taigi remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl V. P. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

n u t ar i a:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus