Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Biržuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, dirbanti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos išduotą pažymą, aukštesniojo išsilavinimo, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. 2019 m. lapkričio 21 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame bute, tyčia suduodama savo mažametei dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., ranka vieną kartą per sėdmenis, suduodama ne mažiau trijų kartų diržu E. V. per skruostą ir kojas, ją sužalojo, padarydama poodines kraujosruvas kairiame skruoste, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, taip nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - mažametei dukrai E. V. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamoji teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi. L. P. parodė, jog datos nepamena, dienos ryte sudavė diržu savo dukrai. Toks poelgis buvęs iš pasikarščiavimo, impulsyvus. Mergaitė neklausė, nenorėjo eiti į mokyklą. Tokį elgesį iššaukė užgriuvę sunkumai – tėčio, mamos ligos, dideli pergyvenimai. Gyvena atskirai nuo tėvų. Su tėvais bendrauja, juos prižiūri, tėvams reikalinga pagalba, jiems virš 70 metų. Po įvykio lankėsi pas psichologą, psichiatrą. Šiuo metu lanko tėvystės, motinystės įgūdžių kursus, jai tai naudinga. Todėl jaučiasi sustiprėjusi, į viską ramiau reaguoja, tuo metu dėl šeimą ištikusių sunkumų pratrūko. Labai nori susigrąžinti dukrytę, jai 9 metai. Iki šio įvykio puikiai bendravo, dukra mokosi labai gerai, ją mokykloje giria. Realiai dukrą auklėja, augina ir išlaiko viena. Šiek tiek padeda seneliai, pagal galimybes vaiko tėvas. Dirba pagal patentą. Darbas susijęs su floristika. Jos gaunamos pajamos svyruoja nuo 250 iki 270 Eur per mėnesį. Jokių skolų neturi, gyvena bute, pati už jį moka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji patvirtino šiuos teismo pagarsintus jos ikiteisminiame duotus parodymus (b.l. 77, 79). Ji psichikos ligomis neserga ir nesirgusi, pas psichiatrus nesilanko, įskaitoje neįrašyta. Kaltę pripažįsta pilnai. Jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), apie 7 val., ruošė savo dukrą E. V. į mokyklą. Dukra neklausė, nenorėjo eiti. L. P. pakėlusi toną pasakė, kad greičiau ruoštųsi, tačiau dukra neklausė. Tada L. P. ranka vieną kartą sudavė jai per užpakalį, po to pasiėmusi diržą dar E. V. sudavė į įvairias kūno vietas, kiek kartų sudavė - nepamena. Kai mušė, dukra ją prašė nebemušti, sakė klausys ir rengsis drabužius, kad galėtų eiti į mokyklą. Dukrai apsirengus, įtariamoji ją nuvedė į mokyklą ir ten ją paliko. Kai dukrą mušė, pašalinių asmenų namuose nebuvo, niekas nematė. Dukrą mušė pirmą kartą, anksčiau jos mušusi nebuvo. Dėl to, kad mušė savo dukrą, labai gailisi.

L. P. visiškai prisipažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką ir davus išsamius parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui, kaltinamajai ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Įrodymų vertinimas

Mažametė nukentėjusioji E. V. apklausta Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad pamena įvykį, kuris įvyko tarp jos ir mamytės. Nepamena kada įvyko šis įvykis. E. V. tuo metu buvo namuose, buvo rytas. Mama pakėlė E. V., ji atsisėdo ant puoduko, o mama liepė greitai valytis užpakalį. E. V. nesivalė. Mama paėmė diržą ir E. V. kliuvo per žandą ir per abi kojyčių šlauneles. Mama supyko, kad nesivalė užpakalio. Mama trenkė su diržo sagtimi. E. V. tuo metu sėdėjo. Iš pradžių mama trenkė į dešinę šlaunį, tada į kairę šlaunį, o po to į žanduką. E. V. verkė. Nuo diržo liko žymės -apskritimas ir įbrėžta. Po to E. V. greitai ruošėsi į mokyklą. Nuėjus į mokyklą, klasiokas E. V. klausė, kas nutiko. Ji sakė, kad mama mušė. Po to dar pasakė mokytojai ir dar vienai tetai. Mama taip trenkė pirmą kartą. Būdavo, kad anksčiau suduodavo ranka, tačiau nestipriai, švelniai, truputį skaudėdavo (b.l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. R.parodė, kad 2019-11-21, apie 15 val., būnant darbovietėje, paskambino (duomenys neskelbtini) mokyklos soc. pedagogė A. V., kuri pranešė, kad (duomenys neskelbtini) klasės mokinė E. V., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, yra primušta, žymė matosi ant veido, pakalbinus mergaitę ji pasakė, jog ją mušė mama. A. V. paklausė, ką daryti, V. R. nurodė kviesti policiją. Dėl šio įvykio iš Vaiko teisių skyriaus aplinkybių išvyko aiškintis G. G. ir D. P.. Apie 18 val. paskambino G. G., kuri pasakė, kad buvo pas medikus su E. V., medikai jai nustatė daugybines kraujosruvas visame kūne, nurodė, kad mergaitė galimai sumušta. G. G. nurodė, kad E. V. mama pasiėmusi savo dukra pabėgo į namus ir juose užsirakino. V. R., apie 18 val. 30 min., išsikvietė policijos pareigūnus ir nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) , laiptinėje susitiko E. V. ir jos mamą L. P. (b.l. 31-33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. F. parodė, kad 2019-11-20, apie 22 val., jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), jis pabudo išgirdęs kažkokį trenksmą. Išgirdo, kaip kaimynė, gyvenanti apačioje jo, rėkė ant savo dukros. Jis pastoviai girdi, kaip ji šaukia ant savo dukros, galima sakyti - kiekvieną darbo dieną. Iš kalbos galima suprasti, kad ji šaukia ant savo dukros, kai ji ruošia namų darbus. 2019-11-21 grįžęs namo iš darbo nieko negirdėjo, kad būtų kažkoks triukšmas ar šaukimas, kaip kitomis dienomis (b.l. 36-38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P.parodė, kad dirba pradinių klasių mokytoja. Į mokomą klasę eina E. V.. 2019-11-21, ryte E. atėjo į klasę, ir A. P. matė ant jos veido, ant skruosto raudoną žymę. Paklausė jos po pamokų, kas jai nutiko. E. atsakė, kad jai diržu trenkė mama, taip pat mergaitė pasakė, kad mama diržu trenkė į kojytes. A. P. nusivedė E. į tualetą ir numovusi pėdkelnes pamatė ant abiejų kojų, ant šlaunų mėlynes, kraujosruvas. A. P. informavo socialinę darbuotoją. Mergaitė tada mokykloje nuėjo į šachmatų būrelį, o po būrelio mergaitė išėjo iš mokyklos ir ją pasiėmė su savimi mama. Mama buvo kviesta pokalbiui, tačiau mokykloje nepasirodė (b.l. 46-47).

Iš 2019-11-21 atliktos įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros matyti, kad pėdsakų, tinkamų nusikalstamos veikos identifikavimui, negauta. Įvykio vietoje fotografuota (b.l. 12-17).

Iš specialisto išvados Nr. G 1408/2019 (05) matyti, jog E. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 55).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamosios kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 str. 3 d. padarymo. Tai, kad kaltinime nurodytu laiku kaltinamoji, mušdama savo mažametę dukrą, ją nežymiai sužalojo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei kaltinamosios kaltės pripažinimas. Šių duomenų pakanka jos kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamsios veiksmai kvalifikuoti tinkamai pagal BK 140 str. 3d..

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas aplinkybes – vietą ir trukmę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje neteista. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, padarė išvadas, lankosi pas psichologą, psichiatrą, lanko motinystės kursus, gauna pajamas mažesnes nei minimalus mėnesinis atlyginimas, viena išlaiko mažametę dukrą, prižiūri ligos ištiktus tėvus. Įvertinęs visas šias kaltinamosios atsakomybės individualizavimui svarbias aplinkybes, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju net ir BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos švelniausios bausmės – baudos, paskyrimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytose ribose būtų neadekvatus kaltinamosios padėčiai, tokia bausmė nebūtų teisinga. Todėl šiuo konkrečiu atveju, teismas nors ir itin griežtai vertindamas nusikalstamas veikas, susijusias smurtu prieš mažametį vaiką, šiuo konkrečiu atveju mato pareigą išlikti humanišku ir išreikšti pasitikėjimą kaltinamąja, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus ir skiriant jai baudą, švelnesnę už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą minimalią baudą. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajai skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji dėl to, jog kaltinamosios materialinė padėtis nėra gera, paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminas jai nustatomas 10 mėnesių.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką prieš savo dukrą, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ji įpareigotina dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str.).

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikintinos, pradėjus bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d. ir, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, nubausti 6 MGL (300 Eur) bauda. BK 64¹ str. 1 d. pagrindu, L. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 MGL (200 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti L. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

L. P. 4 MGL (200 Eur) baudą įpareigojama sumokėti savanoriškai 10 mėnesių laikotarpyje nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. P. paskirtas kardomąsiais priemones - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.