Alytaus apylinkės teismo nutartis

atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Karlonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės pareiškimą dėl skundo atsiėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. skundą (ieškinį) atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priimto sprendimo neleisti vaikams laikinai svečiuotis pas ieškovę panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-01-09 teismo posėdžio metu gauti šie šalių procesiniai dokumentai: ieškovės pareiškimas dėl skundo atsiėmimo (skundo palikimo nenagrinėtu) bei atsakovo atstovės Audronės Karlonienės sutikimas dėl ieškovės skundo atsiėmimo. Ieškovė savo pareiškime dėl skundo atsiėmimo nurodo, kad 2019 m. sausio 8 d. gautu raštu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešė, kad Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, šeima 2018-10-29 sutiko įvaikinti jos vaikaičius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 sprendimu buvo leista vaikaičius įvaikinti šeimai. Gavus šį raštą paaiškėjo, kad patenkinus jos skundą, teismo sprendimas nesukels jai teisinių pasekmių. Ieškovė pareiškė, kad jai yra žinomos procesinės skundo atsiėmimo pasekmės.

Teisme taip pat yra gauta 2019-01-08 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai (nenurodoma iš kurios proceso šalies) priteisti 156 Eur užmokesčio advokatui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl skundo (ieškinio) atsiėmimo tenkintinas, skundas (ieškinys) paliktinas nenagrinėtas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovas, po to kai teismas išsiuntė ieškinio kopiją atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį tik turint atsakovo sutikimą. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, šalys gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, tam tarpe ir atsiimti ieškinį (pareiškimą).

Šiuo atveju yra visos įstatymo nustatytos sąlygos skundo (ieškinio) atsiėmimui, kadangi ieškinys atsiimamas su atsakovės rašytiniu sutikimu. Nors nėra privaloma, tačiau ieškovė yra nurodžiusi tam tikras aplinkybes ir priežastis, dėl kurių atsiimamas ieškinys: ieškovės vaikaičiai, dėl kurių lankymosi ir svečiavimosi buvo kilęs ginčas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 sprendimu bus įvaikinti šeimoje Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės yra žinomos atsakovui ir trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą šio Kodekso 139 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.

Ieškovei išaiškintina, kad ji, iš esmės pasikeitus situacijai, nepraranda teorinės galimybės ginti savo teises, pareikšdama reikalavimus iš naujo.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, jo nėra sumokėjusi, neprašo bylinėjimosi išlaidų priteisti jos naudai (tokių nėra patyrusi), todėl nėra faktinio pagrindo spręsti žyminio mokesčio grąžinimo ar priteisimo klausimus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 87 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

Byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, byloje nė viena iš šalių neprašo jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ši situacija reiškia, kad nėra faktinio pagrindo taikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 96 straipsniuose. Nagrinėjamoje situacijoje teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti 156 Eur užmokesčio advokatui nagrinėja taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Nagrinėjamoje byloje teismas bylinėjimosi išlaidas turi paskirstyti, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Šiuo atveju byloje teisiškai nebuvo įvertintas ieškovės reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų pagrįstumas, atitinkamai šalių atžvilgiu netaikytinas bylos laimėtojo-pralaimėtojo statusas. Ieškovė pareiškė ieškinį, turėdama asmeninį interesą lankyti savo anūkus, atsakovė, vadovaudamasi teisės aktais palaikė savo priimtą sprendimą ir poziciją šią ieškovės teisę apriboti. Šio šalių procesinio elgesio (civilinės bylos inicijavimo, gynybos) teismas nelaiko kaip netinkamo, nes tai atitinka teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą. Apibendrinant pažymėtina, kad esamą ieškinio (skundo) atsiėmimą nulėmė bylos nagrinėjimo metu iš esmės objektyviai pasikeitusi situacija, kai ieškovės vaikaičius, dėl kurių lankymosi ir svečiavimosi buvo kilęs ginčas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 sprendimu leidžiama įvaikinti šeimoje Lietuvos Respublikoje (ginčas prarado aktualumą, skundo išnagrinėjimas ieškovei nesukeltų teisinių pasekmių). Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismas nepriteisia valstybei 156 Eur užmokesčio advokatui, 3,53 Eur pašto išlaidų iš šalių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139, 290, 291, 298 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl skundo atsiėmimo.

Ieškovės I. K. 2018-10-24 skundą (ieškinį) atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui palikti nenagrinėtą.

Ieškovei nėra užkertamas kelias ateityje pakartotinai reikšti reikalavimą tai pačiai atsakovei, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.