Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, kaltinamajam K. V., jo gynėjui advokatui A. J., nukentėjusiems R. J. (R. J.), S. G., liudytojams Š. J., R. V., D. R., G. S., V. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 8 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - 35 MGL dydžio bauda;

3) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį - 150 MGL bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. birželio 1 d. apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš R. J. ir S. G., t. y. kilusio žodinio konflikto metu su R. J. tyčia kumščiu sudavė R. J. į dantų sritį, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, o pribėgusiai S. G. ranka sudavė į dešinę veido pusę. Tokiu būdu ir veiksmais padarė nukentėjusiajam R. J. 11-to danties vainiko nuskilimą su viršutinės lūpos nubrozdinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajai S. G. padarė poodines kraujosruvas dešinės ausies srityje, bei dešinėje užausinėje srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą.

K. V. teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad buvo jo draugo E. C. gimtadienis, pats organizavo visą šventę. Pažinojo visus šventės dalyvius, gal tik N. M. nelabai pažinojo. Girdėjo, kad O. J. klausė, ar į vakarėlį gali atvažiuoti D. R.. Pradžioje D. R. pasakė, kad atvažiuos vienas, bet atvažiavo kartu su R. J., S. G. ir R. V.. Iš tos kompanijos pažinojo tik D. R.. Iš R. J. elgesio jam pasirodė, kad pastarasis apsvaigęs. Susipažino su R. V., pasiūlė jam išgerti, R. V. buvo draugiškas. Visi vartojo alkoholį. Vakaro eigoje pastebėjo, kad R. J. pykstasi su S. G.. Kai pasirodė situacija konfliktinė, pamatė O. J. ir pasakė jam, kad yra konfliktuojančių žmonių. Nuėjo į sodybos vidų, R. J. ir S. G. ginčijosi, pasakė jiems, kad negadintų šventės. R. J. pasiūlė pasikalbėti. Kai išėjo, prasidėjo grasinimai, ko jis kišasi, rankų mosikavimai. Kai R. J. jį stumtelėjo, jis trenkė R. J. į veido sritį, gavo smūgį atgal. O. J. bandė juos išskirti. Atsitraukęs pastebėjo, kad jam iš nosies bėga kraujas. Pamatė, kad S. G. apkabinusi R. J., bando pastarąjį traukti. Norėjo apsivalyti kraują, eidamas į virtuvę, išgirdo, kai V. Č. šaukia, kad R. J. turi peilį. Atsimena, kad gynėsi, neprisimena, kuriuo metu R. J. jam sudavė. V. Č. apkabimo R. J. ir nusivedė prie automobilio. Grįžo į sodybos vidų, prie kriauklės, kažkas jam pasakė, kad yra padurtas. Prie sienos nukrito be sąmonės. Kai jis išėjo pasikalbėti su R. J., tai buvo tik jie ir O. J.. Nesudavė S. G.. Neneigia, kad sudavė R. J.. Mano, kad kai R. J. veržėsi, tada R. J. galėjo suduoti S. G.. Norėjo pataikyti R. J., S. G. negalėjo trenkti. Prisimena, kad buvo tik vienas smūgis. R. J. ir S. G. matė pirmą kartą. Nematė, kad S. G. būtų nugriuvusi, tai girdėjo iš draugų. V. Č. turėjo viską matyti. Įvykio metu lauke buvo jis, O. J., R. J., V. Č. ir S. G.. O. J. ir S. G. skyrė jį ir R. J.. Nematė, kad S. G. būtų kruvina. Nusivalęs nosį, vėl ėjo aiškintis situacijos, tada išgirdo, kad R. J. turi peilį. Kai jis nuėjo į sodybą valyti kraujo, tada R. J. galėjo pastebėti, kad S. G. bėga kraujas. Jie žino, kad sekančią dieną po įvykio buvo parašytas pareiškimas, tai gera priežastis pasakyti, kad jis trenkė S. G.. Ten vyko viskas greitai, kai išėjo į lauką pasipylė grasinimai, to eigoje rankų mosikavimas, kalbėjo emociškai, įvykio eigoje R. J. jį stumtelėjo, iki 5 min. buvo kalba, kol R. J. jam trenkė. Po smūgio jis atsitraukė, užsiėmė už nosies. O. J. stojo tarp jo ir R. J.. Susiėmė už nosies, pamatė, kad konfliktas rimsta ir nuėjau į virtuvę apsivalyti. Apie 2 min. truko kol nuėjo. Buvo virtuvėje, kol nusiplovė, einant kažkas užkalbino, klausė kas ten vyksta. Išgirdo, kai V. Č. šaukė, jog R. J. turi peilį. Matė, kad R. J. bando jį pulti, S. G. bandė jį pristabdyti, tuo metu, kai pakėlė galvą S. G. stovėjo R. J. už nugaros. Kadangi jis trenkė R. J., atmeta, kad galėjo trenkti S. G. (T 3, b. l. 147-149).

Liudytojas D. R. teisme parodė, kad apie 23:00-23:30 atvažiavo į gimtadienio šventę kartu su R. J., S. G. ir R. V.. Kai atvažiavo gimtadienis buvo įpusėjęs, ten buvę asmenys buvo apsvaigę nuo alkoholio. Neturėjo kvietimo į gimtadienio šventę, tačiau susirašė su E. C. ir paklausė, ar gali atvažiuoti jo pasveikinti su gimtadieniu. E. C. pažinojo visi. Išgėrė gal po viena stikliuką, tada kilo visa sumaištis. K. V. priėjo prie R. J. ir susiginčijo, viskas vyko lauke. R. J. pasakė K. V.: „ko čia lendi, aš pykstuosi su S., ko tu kišiesi“. Teismui pagarsinus liudytojo D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 2, b. l. 38), liudytojas juos patvirtino ir parodė, kad matė kaip K. V. sudavė R. J.. Po to, R. J. atsidarė savo automobilio bagažinę, paėmė peilį. Pačio peilio nematė. R. J. grįždamas nuo automobilio įdūrė K. V.. Matė, kad sudavė kažkokiu daiktu K. V. ir jis nukrito. S. G. stovėjo šalia, bet kai prasidėjo sumaištis, jos nematė. Matė, kad S. G. buvo kruvina nosimi, tačiau nieko jos neklausė. Jam niekas nieko neaiškino, visi buvo susirūpinę K. V.. Apie įvykį su niekuo nebendravo. Matė, kad R. J. automobilis išvažiavo, tačiau nematė kas sėdėjo automobilyje. Planavo iš šventės grįžti tuo pačiu automobiliu, su kuriuo atvažiavo. Konfliktą tarp K. V. ir R. J. matė nuo pat pradžių. Po įvykio neklausė R. J., kodėl jis dūrė K. V.. Iki konflikto S. G. stovėjo šalia, R. J. labiau supyko, kai pamatė S. G. kruviną. Nematė konflikto tarp S. G., R. J. ir K. V., jie tiesiog kalbėjosi. Išėjo parūkyti, kai pamatė išeinančius K. V. ir R. J., kurie ginčijosi. Tarp K. V. su R. J. ir jo buvo apie 3 metrų atstumas. Buvo tamsu, šviesa sklido per langus. Gal apsistumdė R. J. ir K. V., ir po to K. V. trenkė R. J.. Atsistojo per vidurį tarp K. V. ir R. J., kai R. J. atėjo nuo automobilio. Negali pasakyti kiek smūgių buvo ir kiek trenkė, tik pamena, kad K. V. pirmas sudavė R. J.. Nematė, kas sužalojo S. G.. Ten viskas vyko labai greitai. Nepamena, ar O. J. buvo lauke, kai prasidėjo žodinis konfliktas. G. K. V. pasikvietė O. J. (T 3, b. l. 169-170).

Liudytojas D. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jo draugas E. C. pakvietė jį į savo gimtadienį, kuris vyko sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje už Pilaitės, tikslaus adreso nežino. Jis į gimtadienio šventę atvyko apie 00.00 val. kartu su R. V., R. J. ir šio mergina S. G.. Tuo metu šventėje buvo apie 15 žmonių. Šiuos žmones jis pažinojo iš matymo, bet duomenų nežino. Iš pradžių viskas buvo gerai. Maždaug apie pirmą valandą jis išėjo į lauką. Lauke prie jo priėjo girtas K. V., vėliau – R. J.. Abu pradėjo ginčytis. Ginčo priežasties nežino, nesiklausė. Netrukus pamatė, kaip K. V. ranka (kumščiu ar delnu – jis neįsidėmėjo) sudavė R. J. į veidą ir šie abu iš karto susikabino. Visi pradėjo šiuos skirti. Jis stovėjo toliau ir nesikišo. Kai K. V. ir R. J. buvo išskirti, jis pamatė, kad S. G. veidas kruvinas. Jis nuėjo už namo, o po maždaug 5-10 minučių išgirdo, kad kažkas rėkia, kad gazuoja mašiną. Išėjęs iš už namo jis pamatė žibintų šviesas ir nuvažiuojantį automobilį. Nežino, kas daužė S. G. automobilį, nematė. Nematė kaip buvo sužalotas K. V. (T 2, b. l. 38).

Liudytojas V. Č. teisme parodė, kad šventėje dalyvavo apie 20 žmonių. K. V. trenkė R. J., po to, R. J. peiliu dūrė K. V.. Viskas įvyko lauke, buvo keli metrai nuo jų. Tarp R. J. ir pastarojo merginos S. G. vyko konfliktas, K. V. tiesiog norėjo užstoti merginą. Nematė konflikto tarp K. V. ir R. J. sodybos viduje. R. J. buvo lauke, K. V. išėjo iš pirties. Visą vakarą matė kaip R. J. ir S. G. pykosi, trankėsi durimis. Nepamena, kuriuo momentu K. V. pasakė pastabą R. J.. Tuo metu buvo 5-6 žmonės, tarp jų buvo: O. J., R. J., K. V.. S. G. lauke nebuvo. Paskui K. V. sudavė smūgį R. J., kur pataikė nematė. Visi skyrė K. V. ir R. J.. Tada R. J. nuėjo iki automobilio bagažinės peilio. K. V. nuėjo į pirtį, R. J. nuėjo paskui jį. Pačio sužalojimo nematė, nes stovėjo toliau, išgirdo riksmus. Tuo metu nematė S. G.. Įbėgo į vidų, pamatė daug kraujo, skambino greitajai. K. V. gulėjo netoli tualeto. R. J. bandė išvažiuoti savo automobiliu. R. J. buvo priėjęs prie jo ir jam grasino, buvo pridėjęs peilį jam prie gerklės. Matė, kad S. G. buvo kruvina, pasiūlė jai servetėlę. Teismui pagarsinus liudytojo V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 2, b. l. 34), jis juos patvirtino. K. V. ir R. J. skyrė O. J. ir dar kažkas. Moters ten nebuvo, tik vyrai (T 3, b. l. 170-171).

Liudytojas V. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. apie 20.00 val., su draugais V., T., M., G., M., A., L., Š., O., D. ir kitais asmenimis, su kuriais susipažino vėliau, susirinko draugo E. C. gimtadienio proga „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 1 d. po 00.25 val., jis pamatė, kad lauke konfliktavo R. J. ir K. V.. K. V. pirmas sudavė vieną smūgį kumščiu R. J. į veidą, po ko R. J. nubėgo prie kieme stovinčio sidabrinės spalvos automobilio – trečios klasės ,,BMW GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidaręs bagažinę, kažką iš ten paėmė ir kelis kartus ranka pamosikavo, tačiau tuo metu jis dar nematė, kad šis padūrė K. V.. Jis prišoko prie R. J. ir K. V. ir iš priekio apkabino R. J.. Jis pamatė, kad šis dešinėje rankoje laiko nedidelį, apie 15 cm ilgio, galimai keramikinį spalvotą peilį. Jis nuvedė R. J. atgal prie automobilio ,,BMW“ ir liepė mesti peilį į bagažinę, tačiau šis peilio neišmetė ir neatidavė. Tuo metu kruvinu veidu ir marškinėliais prie jų priėjo S. G.. R. J. pasakė, kad kažkas sudavė pastarojo merginai, dėl to šis toks agresyvus. Jiems stovint prie bagažinės jis išgirdo, kad iš sodybos vidaus kiti šventės dalyviai šaukia, jog K. V. be sąmonės ir yra sužeistas. Tada jis irgi nuėjo į sodybos vidų. Įėjęs pamatė, kad K. V. kraujuotas guli ant grindų prie įėjimo į tualetą. Kiti dalyviai skambino ir kvietė policiją. Būdamas sodyboje, jis išgirdo triukšmą lauke. Išėjęs pamatė, kad kiti šventės dalyviai daužo kumščiais automobilį ,,BMW“, kuris jau buvo užvestas ir stovėjo kitoje kiemo pusėje, arti išvažiavimo iš kiemo. Suprato, kad minėti dalyviai mėgina sulaikyti automobilio vairuotoją. R. J. sėdėjo už vairo, o S. G. sėdėjo keleivio vietoje. Automobilį spardė ir daužė kumščiais, kiek matė, 4-5 vaikinai, tačiau kurie – negali pasakyti. Jis viską stebėjo iš toli, prie automobilio nėjo. Netrukus automobilis pradėjo judėti, buksuoti ir parbloškęs kelis šventės dalyvius ant žemės, išvažiavo iš kiemo. Jis matė kaip parbloškė V., ir galimai dar vieną vaikiną. Jis ir kiti šventėje dalyvavę žmonės liko laukti sodyboje atvykstančios policijos (T 2, b. l. 34).

Akistatos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, tarp nukentėjusiosios S. G. ir įtariamojo K. V., S. G. parodė, kad, kai pamatė, jog K. V. sudavė R. J., ji pribėgo prie jų ir paklausė, kodėl mušasi. Tuo metu K. V. ranka sudavė jai smūgį į ausies sritį. K. V. parodė, kad, kai vyko konfliktas tarp jo ir R. J., S. G. šalia nematė. S. G. nurodė, kad R. J. jokiu būdu negalėjo jai suduoti smūgio, nes jį stipriai laikė. Negali pasakyti, kuria ranka K. V. jai sudavė. Smūgis buvo iš priekio jai į dešinę veido pusę (T 1, b. l. 103-106).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole su fotolentele užfiksuota, kad S. G. parodė vietą nuo įėjimo į sodybą, 3 m atstumu, kur tarp K. V. ir R. J. kilo konfliktas. Ji parodė, kaip K. V. sudavė R. J. į veidą. Ji pribėgo prie K. V. ir R. J., K. V. ranka sudavė jai į dešinę veido pusę. Nuo suduoto smūgio ji pritūpė ir užsidengė veidą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji pamatė kaip R. J. susikibo su K. V., bet šiuos iš karto išskyrė gimtadienyje buvę žmonės. Po to, ji nubėgo į sodybos vidų susirinkti daiktų. Išėjusi pamatė suklupusį K. V., ant kurio nugaros pamatė kraujo dėmę (T 1, b. l. 150-164).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1822/2019 (01) nurodoma, kad S. G. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės ausies srityje, bei dešinėje užausinėje srityje, paveikus kietu, buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. birželio 1 d. Sužalojimai, tiek visumoje, tiek atskirai, kiekvienas, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai, padaryti S. G., galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Šie sužalojimai visumoje, nėra būdingi griuvimui. Sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiosios ranka. Individualūs žalojančių daiktų požymiai, sužalojimuose neužsifiksavo (T 2, b. l. 178).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kaimo turizmo sodyba „(duomenys neskelbtini)“. Įvažiavus į sodybos teritoriją matoma automobilių stovėjimo aikštelė bei medinis dviejų aukštų namas. Sodybos vidiniame kieme matoma pavėsinė, baseinas bei kubilas, prie kurio stovi du suolai ir stalas. Įėjus į namo vidų, dešinėje pusėje matomi laiptai, tualetas bei virtuvė. Tiesiai matoma salė, kurioje stovi stalai ir kėdės. Apžiūrimoje sodyboje vaizdo kamerų nėra. Sodybos teritorija yra aptverta medine tvora. Apžiūrėjus sodybos teritoriją jokių reikšmingų tyrimo objektų nebuvo rasta ir nebuvo paimta (T 1, b. l. 39-49).

2021 m. birželio 6 d. S. G. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. birželio 1 d. apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje ,, (duomenys neskelbtini)“ K. V. jai sudavė. Smūgis buvo stiprus į ausį, smilkinį ir nosį, po smūgio pajuto stiprų fizinį skausmą ir pritūpė, visai netrukus pastebėjo, kad yra visa kraujuota ir iš nosies stipriai bėga kraujas. Buvo su baltos spalvos marškinėliais, kurie buvo visi kraujuoti, tą gali patvirtinti visi sodyboje buvę asmenys. Prieš smūgio sudavimą K. V. lauke aiškinosi santykius su R. J.. Kai pastebėjo, kad K. V. sudavė smūgį R. J., ji sušuko ,,kodėl mušatės?“ ir gavo smūgį. Vėliau R. J., siekdamas apginti ją, pasiėmė peilį ir dūrė K. V.. S. G. ir R. J. atsisėdus į automobilį, šis buvo sudaužytas (T 1. 37-38).

Iš protokolo- pareiškimo matyti, kad 2019 m. birželio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24532-19 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad buvo 2019 m. birželio 12 d. gautas S. G. pareiškimas, kad 2019 m. birželio 1 d. apie 01.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), sodyboje ,, (duomenys neskelbtini)“ kilusio konflikto metu tarp K. V. ir jos draugo R. J., bandant juos išskirti, K. V. ranka vieną kartą trenkė jai į dešinę veido pusę, po ko pajuto skausmą ausyje, skruoste, smilkinyje, o po smūgio jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Taip pat, po konflikto bandant išvažiuoti iš sodybos ir atsisėdus į jai priklausantį automobilį ,,BMW 320D GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) penki asmenys, kurių ji nepažįsta, tačiau galėtų atpažinti, pradėjo spardyti ir gadinti jos automobilį, tam kad sutrukdyti jai ir R. J. išvažiuoti iš sodybos. Dėl automobilio apgadinimų patyrė 4526,37 eurų turtinę žalą, prideda turto vertintojo išvadą bei remonto darbų sąmatos kopiją (T 1, b. l. 1-3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate gautas R. J. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimas dėl 2019 m. birželio 1 d. jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (T 1, b. l. 5).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1821/2019 (01) nurodoma, kad R. J., nustatyta 11 danties vainiko nuskilimas su viršutinės lūpos nubrozdinimu. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-06-01). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai. Sužalojimai yra vietoje, pasiekiamojo nukentėjusiojo ranka. Sužalojimuose nėra požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą. ( II tomas, b. l. 182)

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia, t. y. kai kaltininkas supranta, kad savo veiksmais gali nukentėjusiajam sukelti nežymų sveikatos sutrikdymą ar sukelti fizinį skausmą ir nori taip veikti.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje K. V. kaltinamas tuo, kad jis kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku panaudojo fizinį smurtą prieš R. J. ir S. G., t. y. kilusio žodinio konflikto metu su R. J. tyčia kumščiu sudavė R. J. į dantų sritį, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, o pribėgusiai S. G. ranka sudavė į dešinę veido pusę. Tokiu būdu ir veiksmais padarė nukentėjusiajam R. J. 11-to danties vainiko nuskilimą su viršutinės lūpos nubrozdinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajai S. G. padarė poodines kraujosruvas dešinės ausies srityje, bei dešinėje užausinėje srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą.

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1821/2019 (01) matyti, kad R. J., nustatyta 11 danties vainiko nuskilimas su viršutinės lūpos nubrozdinimu, kas vertintina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-06-01). Nukentėjusysis R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė iš esmės analogiškas jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. kad tarp jo ir K. V. prasidėjo žodinis konfliktas dėl pastarojo išsakytų žodžių apie jo merginą. Jam nepatiko, kad šis lenda ne į savo reikalus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to kiti vakarėlio dalyviai prašė jų nustoti konfliktuoti. Jų konfliktas aprimo. Staiga K. V. kumščiu (kuriuo – tiksliai pasakyti negali) sudavė vieną smūgį jam tiesiai į dantis, vėliau jis pastebėjo, kad jam nuskilo priekinio danties gabaliukas. Smūgis sukėlė jam fizinį skausmą.

Šias nukentėjusiojo R. J. nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir pačio kaltinamojo K. V. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat nukentėjusios S. G. ir liudytojų D. R. ir V. Č. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Kaltinamasis K. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad R. J. ir S. G. ginčijosi, pasakė jiems, kad negadintų šventės. R. J. pasiūlė pasikalbėti. Kai išėjo, prasidėjo grasinimai, ko jis kišasi, rankų mosikavimai. Kai R. J. jį stumtelėjo, jis trenkė R. J. į veido sritį, gavo smūgį atgal. O. J. bandė juos išskirti. Atsitraukęs pastebėjo, kad jam iš nosies bėga kraujas. Pamatė, kad S. G. apkabinusi R. J., bando pastarąjį traukti. Norėjo apsivalyti kraują, eidamas į virtuvę, išgirdo, kai V. Č. šaukia, kad R. J. turi peilį. Atsimena, kad gynėsi, neprisimena, kuriuo metu R. J. jam sudavė. V. Č. apkabimo R. J. ir nusivedė prie automobilio.

Nukentėjusioji S. G. apklausiama teisme dėl R. J. sužalojimo parodė, jog išgirdo, kad R. J. ir K. V. konfliktuoja, garsiai kalba. Po to visi išsiskirstė, R. J. liepė jai surinkti daiktus, nes važiuos namo. Kai grįžo, vėl prasidėjo konfliktas. Iš toliau pastebėjo, kad K. V. smogė R. J., pradėjo sakyti K. V. „ką tu darai“. R. J. nuo smūgio suklupo ir tiek. S. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie 00.00 val. jai kažkas iš sodyboje buvusių asmenų pasakė, kad R. J. ir K. V. aiškinasi santykius. Eidama prie pastarųjų, kurie tuo metu buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, prie jos automobilio, ji pamatė, kad K. V. ranka (tiksliai kuria, pasakyti negali) trenkė R. J. į veido sritį. Liudytojas D. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad K. V. priėjo prie R. J. ir susiginčijo, viskas vyko lauke. R. J. pasakė K. V.: „ko čia lendi, aš pykstuosi su S., ko tu kišiesi“. Matė kaip K. V. sudavė R. J.. Liudytojas V. Č. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. kad matė kaip K. V. trenkė R. J., po to, R. J. peiliu dūrė K. V.. Viskas įvyko lauke, buvo keli metrai nuo jų.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia kumščiu sudavė R. J. į dantų sritį, t. y. tokiu būdu ir veiksmais padarė nukentėjusiajam R. J. 11-to danties vainiko nuskilimą su viršutinės lūpos nubrozdinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikiusi prokurorė laikėsi pozicijos, kad kaltinimo dalį dėl nukentėjusios S. G. sužalojimo patvirtina nuoseklūs pačios nukentėjusios parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kurie yra analogiški, nuoseklūs ir sutampantys, taip pat liudytojų parodymai, specialisto išvada. Prokurorės vertinimu kaltinamojo K. V. kaltė įrodyta, jis suvokė, kad savo veiksmais galėjo sutrikdyti kitų asmenų sveikatą. Teismas, susipažinęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, teisme ištirtus įrodymus, nesutinka su tokia prokurorės pozicija.

Teismas, pripažįsta, kad nukentėjusiajai S. G. 2019 m. birželio 1 d. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės ausies srityje, bei dešinėje užausinėje srityje, kas vertinama nežymius sveikatos sutrikdymu, paveikus kietu, buku daiktu. Tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1822/2019 (01), tačiau byloje nėra duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad būtent kaltinamasis K. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ranka sudavė S. G. į dešinę veido pusę, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės ausies srityje, bei dešinėje užausinėje srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė fizinį skausmą. Nors prokurorė teigia, kad nukentėjusiosios S. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme analogiški, nuoseklūs, sutampantys, tačiau teismas su tuo nesutinka. Iš nukentėjusios S. G. 2019 m. birželio 19 d. pareiškimo -protokolo matyti, kad 2019 m. birželio 1 d. apie 01.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), sodyboje ,, (duomenys neskelbtini)“ kilusio konflikto metu tarp K. V. ir jos draugo R. J., bandant juos išskirti, K. V. ranka vieną kartą trenkė jai į dešinę veido pusę, po ko pajuto skausmą ausyje, skruoste, smilkinyje, o po smūgio jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad apie 00.00 val. jai kažkas iš sodyboje buvusių asmenų pasakė, kad R. J. ir K. V. aiškinasi santykius. Eidama prie pastarųjų, kurie tuo metu buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, prie jos automobilio, ji pamatė, kad K. V. ranka (tiksliai kuria, pasakyti negali) trenkė R. J. į veido sritį. Tuo metu prie šių pribėgo daugiau žmonių, buvusių sodyboje, kurių ji nepažįsta, ir pastaruosius išskyrė. Ji paklausė šių apie muštynių priežastį, tačiau tuo metu K. V. trenkė jai ranka (tiksliai kuria, pasakyti negali) į dešinę veido pusę. Ji pajuto skausmą ausyje, smilkinyje. Po smūgio ji pritūpė, nes jai labai skaudėjo. Ji atsitraukė nuo susibūrusios žmonių kompanijos ir pastebėjo, kad iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tuo tarpu apklausiama teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji S. G. nurodė, kad išgirdo, kad R. J. ir K. V. konfliktuoja, garsiai kalba. Visi išsiskirstė, R. J. liepė jai surinkti daiktus, nes važiuos namo. Kai grįžo, vėl prasidėjo konfliktas. Iš toliau pastebėjo, kad K. V. smogė R. J., pradėjo sakyti K. V. „ką tu darai“. R. J. nuo smūgio suklupo ir tiek. Tada K. V. bandė vėl trenkti R. J., bet pataikė jai. Negali sakyti, kad K. V. jai trenkė tyčia, bet pataikė jai į ausį ir smilkinį. R. J. ir K. V. buvo labai arti. Buvo vienas smūgis. Nuo smūgio susmuko, jautė skausmą. Vieni laikė K. V., kiti R. J.. K. V. išsilaisvino ir smūgiavo, pateikė jai. R. J. buvo šalia jos tuo momentu. Mano, kad jai tikrai trenkė K. V.. Kai R. J. po smūgio atsistojo, bandė smūgiuoti K. V.. Ji buvo prie R. J.. Iš to kas pasakyta seka, kad nukentėjusioji S. G. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigusi, kad jai sudavė būtent K. V., teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji mano, jog jai trenkė K. V., bet tai padarė netyčia.

Prokurorė teigia, kad kaltinimo dalį dėl S. G. sužalojimo patvirtina nukentėjusių ir liudytojų parodymai, tačiau, teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamasis K. V. sudavė nukentėjusiajai S. G.. Nukentėjusysis R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad pamatė kruviną S. G., tačiau pats nematė kas sužalojo S. G., pastaroji jam pasakė, kad ją sužalojo K. V.. Taip pat, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai G. S., Š. J., D. R. V. Č., R. V. nurodė, kad nematė kas trenkė S. G.. Pažymėtina, kad tik liudytojai D. R. ir V. Č. nurodė, kad matė nagrinėjamą įvykį. Liudytojas D. R. parodė, kad matė kaip K. V. sudarė R. J.. Po to, R. J. atsidarė savo automobilio bagažinę, paėmė peilį. S. G. stovėjo šalia, bet kai prasidėjo sumaištis, jos nematė. Matė, kad S. G. buvo kruvina nosimi, tačiau nieko jos neklausė. Nematė, kas sužalojo S. G.. Liudytojas V. Č. teisme parodė, kad tarp R. J. ir pastarojo merginos S. G. vyko konfliktas, K. V. tiesiog norėjo užstoti merginą. R. J. buvo lauke, K. V. išėjo iš pirties. Tuo metu buvo 5-6 žmonės, tarp jų buvo: O. J., R. J., K. V.. S. G. lauke nebuvo. Paskui K. V. sudavė smūgį R. J.. Visi skyrė K. V. ir R. J.. Tada R. J. nuėjo iki automobilio bagažinės peilio. K. V. nuėjo į pirtį, R. J. nuėjo paskui jį. Tuo metu nematė S. G.. Matė, kad S. G. buvo kruvina, pasiūlė jai servetėlę. K. V. ir R. J. skyrė O. J. ir dar kažkas. Moters ten nebuvo, buvo tik vyrai. Minėtas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po 00.25 val., jis pamatė, kad lauke konfliktavo R. J. ir K. V.. K. V. pirmas sudavė vieną smūgį kumščiu R. J. į veidą, po ko R. J. nubėgo prie kieme stovinčio sidabrinės spalvos automobilio – trečios klasės ,,BMW GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidaręs bagažinę, kažką iš ten paėmė ir kelis kartus ranka pamosikavo, tačiau tuo metu jis dar nematė, kad šis padūrė K. V.. Jis prišoko prie R. J. ir K. V. ir iš priekio apkabino R. J., nuvedė R. J. atgal prie automobilio ,,BMW“ ir liepė mesti peilį į bagažinę, tačiau šis peilio neišmetė ir neatidavė. Tuo metu kruvinu veidu ir marškinėliais prie jų priėjo S. G.. R. J. pasakė, kad kažkas sudavė pastarojo merginai, dėl to šis toks agresyvus.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti neginčytiną išvadą, kad būtent K. V. ranka sudavė S. G. į dešinę veido pusę, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp kaltinamojo K. V. ir nukentėjusiojo R. J. vyko muštynės, o S. G. bandė juos išskirti, išsiaiškinti konflikto priežastį, bandė tarp jų įsiterpti, kad aplink kaltinamąjį ir nukentėjusįjį R. J. buvo daug žmonių, kurie bandė juos išskirti, todėl bet kuris iš šių asmenų galėjo suduoti S. G.. Esant aptartoms aplinkybėms, kaltinimas tikslintinas, pašalinant kaltinimo dalį dėl S. G. sužalojimo.

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pripažįsta, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis K. V. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – panaudojo fizinį smurtą prieš R. J. t. y. kilusio žodinio konflikto metu su R. J. tyčia kumščiu sudavė R. J. į dantų sritį, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės. Tokiu būdu ir veiksmais padarė nukentėjusiajam R. J. 11-to danties vainiko nuskilimą su viršutinės lūpos nubrozdinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą, t. y. jo veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę: teistas (T 3, b. l. 7-9), 5 metų laikotarpiu vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirta bauda nesumokėta (T 3, b. l. 35), dirbantis, į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl nukentėjusiojo R. J. nežymaus sveikatos sukrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. V. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), teismas, mano, kad būtų sudėtinga užtikrinti viešųjų darbų, laisvės apribojimo ar arešto bausmės vykdymą, todėl teismo manymu šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą terminuotą laisvės atėmimą, parenkant minimalų jos terminą.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl nukentėjusiojo R. J. nežymaus sveikatos sukrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo pripažino visiškai, į tai, kad jis dirba, vieną kartą baustas administracine tvarka, teistas už nusikalstamas veikas, nesusijusias su sveikatos sutrikdymu, manytina, kad bausmės tikslai, numatyti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, dėl to bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str.).

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL <...> dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo manymu, atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, tikslinga K. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi teismas,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi, K. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- 20 MGL (1000 (vieno tūkstančio) eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka turi būti sumokėta per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332, juridinio asmens kodas: 188604955, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.