Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės ir Nidos Vigelienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmės sušvelninimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 362¹ straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1991 m. rugsėjo 11 d. priėmė įsaką dėl malonės suteikimo H. S., kuriuo nutarta H. S. pakeisti mirties bausmę laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Vilniaus apygardos teisme 2019 m. liepos 24 d. buvo gautas H. S. prašymas sušvelninti bausmę remiantis BK 362¹ straipsnyje numatytais pagrindais ir tvarka. Jis prašo laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti švelnesne bausme – terminuotu laisvės atėmimu 25 metams.

Teikime nurodoma, jog 1991 m. rugsėjo 11 d. LR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas įsaku suteikė jam malonę ir pakeitė mirties bausmę laisvės atėmimu iki gyvos galvos, tokiu būdu sušvelnindamas ir skirdamas žemesnę maksimalią bausmę. 1999 m. Lietuvoje panaikinus mirties bausmę susidarė paradoksali situacija, kai iki mirties bausmės panaikinimo buvusi malonės dėka skirta švelnesnė nei maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos – staiga pagal įstatymą pati tapo maksimali, o suteikta malonė šiuo atveju tapo niekinė.

Vilniaus apygardos teismas tik formaliai perkvalifikavo inkriminuotas veikas, tačiau skirdamas galutinę bausmę laisvės atėmimą iki gyvos galvos neatsižvelgė į tai, jog H. S. buvo suteikta malonė, švelninanti maksimalią bausmę. Taigi, malonė turėtų būti taikoma ne konkrečiai bausmei, o apskritai maksimalios bausmės švelninimui. Kadangi įstatymas įtvirtino maksimalią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, pritaikius malonę ši bausmė turėtų būti sušvelninta. Pažymėtina, jog paskyrus H. S. ir vėl maksimalią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, atgaline tvarka buvo sugriežtinta malonės tvarka skirta švelnesnė (absoliutine prasme) bausmė ir taip pažeista BK 3 straipsnio 3 dalies nuostata, jog baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Malonės suteikimas reiškia, jog paskirta bausmė negali būti tokia pati prieš malonės suteikimą ir po to. Nepriklausomai nuo malonės suteikimo priežasties, motyvų ar dėl to, kad keitėsi bausmių rūšys, jų sankcijos ar įvyko kitokios teisinės permainos po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, bausmė pagal suteiktą malonę savo absoliutine prasme visada turi likti žemesnė už anksčiau buvusią bausmę. Priešingu atveju pati malonė netenka prasmės. Todėl galutinė subendrinta bausmė turėjo būti terminuotas laisvės atėmimas, o ne laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Teikimas grindžiamas nurodant analogišką situaciją nuteistojo I. A. atveju, kuris iš pat pradžių teismo buvo nuteistas mirties bausme, tačiau ji buvo pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 1999 m. Lietuvai panaikinus mirties bausmę, buvusi švelnesnė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė tapo maksimalia. I. A. kreipėsi į teismą ir jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista į terminuotą laisvės atėmimą 25 metams.

Nuteistojo H. S. teikimas netenkinamas.

BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjamu atveju nuteistasis pateiktame prašyme remiasi, ne jo padėtį švelninančiu įstatymu, o aplinkybe, jog taikyta malonė turėtų galioti absoliučiai visoms bausmėms, o ne tik konkrečiai mirties bausmei, kuri jam buvo pakeista švelnesne. Taigi H. S. nenurodė jokio konkretaus įstatymo, kuris švelnintų jo teisinę padėtį ir tuo pačiu galėtų būti taikomas atgaline tvarka. Pažymima ir tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės teikti pakartotinius prašymus dėl veikų perkvalifikavimo. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 21 d. nutartis yra įsiteisėjusi, galiojanti ir ją revizuoti teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

Teismas sutinka su nuteistojo prašyme nurodytais teiginiais, jog 1991 m., kai buvo taikyta malonė, griežčiausia bausmė 1961 m. BK sistemoje buvo mirties bausmė, o 1999 m. panaikinus šią bausmę, maksimalia tapo laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tačiau nesutiktina su teikime nurodytu argumentu, jog malonė turėtų būti taikoma bet kokiai maksimaliai bausmei sušvelninti. Iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1991 m. rugsėjo 11 d. įsako dėl malonės suteikimo H. S. matyti, jog tokia malonė suteikta ne dėl asmeninių nuteistojo savybių ar teigiamo elgesio pokyčių, o siekiant Lietuvos Respublikoje riboti ir palaipsniui atsisakyti mirties bausmės taikymo. Iš to seka išvada, jog malonė buvo taikyta konkrečiai bausmei, t. y. mirties bausmei pakeisti, o ne absoliučiai sušvelninti H. S. paskirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys, jog malonė yra individualus, skirtas konkrečiam asmeniui bei vienkartinio taikymo teisingumo aktas, todėl sušvelninus mirties bausmę, ta pati malonė negali būti dar kartą taikoma.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę galima sušvelninti Lietuvos Respublikos Seimui išleidus amnestijos aktą arba Lietuvos Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės prašymą (BK 78, 79 straipsniai), arba pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, kuri numato, jog nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Taigi H. S. gali teikti prašymą dėl bausmės sušvelninimo minėtais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelninti H. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nėra teisinio pagrindo, todėl jo prašymas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo H. S. teikimo dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo netenkinti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.