Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-26 · Administracinė byla Nr. A-492-389-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
A-492-389-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00208-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Trečiasis asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas
Pareiškėjas
J. G.
Atsakovas
valstybės įmonei Registrų centrui
Advokatai
Liutauras Kinderis
Kategorijos
  • 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A492-389/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00208-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Liutaurui Kinderiui,atsakovo atstovui Dariui Linkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą (b. l. 1–5) prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 306 ištaisyti kiemo statinių, esančių Slėnio g. (duomenys neskelbtini), Rumšiškėse, Kaišiadorių rajono savivaldybėje, duomenis nekilnojamojo turto registre (Nr. 20/183276), panaikinant stoginės 12I1g registraciją, bei palikti galioti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. (3.1.6.)S-502.

Paaiškino, kad yra nekilnojamojo turto, esančio Slėnio g. (duomenys neskelbtini), Rumšiškėse, Kaišiadorių r., savininkas. Jam nuosavybės teise priklauso ir stoginė 12I1g (toliau – ir Stoginė), kuri nekilnojamojo turto registre įregistruota kartu su kitais statiniais, kaip gyvenamojo namo priklausinys. Nurodė, kad Stoginė buvo įgyta statybos būdu, gavus reikiamus statybos leidimus pagal suderintus projektus, atlikus statybos darbus. Statyba buvo baigta, 2006 m. kovo 30 d. surašytas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, todėl pareiškėjas nesutiko su Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos išvada, jog Stoginė nebuvo pripažinta tinkama naudoti ir todėl negalėjo būti suformuota kaip atskiras turtinis vienetas. Teigė, kad atsakovas nesivadovavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 10 straipsnio 4 dalimi. Akcentavo, kad net ir pripažinus, jog 2006 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Stoginė nebuvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, vis tiek ji turėjo būti registruota registre ne kaip atskiras objektas, o kaip priklausinys, neturintis atskiro unikalaus numerio ir registruojamas to nekilnojamojo daikto registre, kuriam Stoginė priklauso. Stoginė nekilnojamojo turto registre registruota kartu prie kitų statinių – kiemo statinių, kuriems jau anksčiau, dar iki Stoginės statybos, suteiktas bendras unikalus numeris. Pareiškėjas nurodė, kad Stoginės statyba buvo teisėta, Stoginė pastatyta remiantis 2005 m. rugsėjo 14 d. išduotu statybos leidimu Nr. 122, kuris leido statybą bei rekonstrukciją pagal P. G. projektą 05/01-TP. Pažymėjo, kad 2005 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimas Nr. 122 nenumatė statybos etapų ir galimybės etapais pripažinti atskirus pavienius statinius tinkamais naudoti. Kad statybos metu buvo laikytasi visų statybos leidimo Nr. 122 reikalavimų ir Stoginė pastatyta pagal P. G. parengtą projektą, patvirtino ir 2006 metais sausio mėnesį projekto bei statinio ekspertizę atlikę UAB „Kauno komprojektas“ ekspertai. Pareiškėjas pažymėjo, kad siaurinamai aiškinant statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto turinį, vertinant jį atskirai nuo viso nekilnojamojo daikto formavimo proceso, pažeidžiamos pareiškėjo nuosavybės teisės. Akcentavo, kad skundžiamu sprendimu nepripažįstama pareiškėjo nuosavybė, jis netenka teisės turto registruoti nekilnojamojo turto registre, netenka galimybės disponuoti jam priklausančiu daiktu. Nurodo, kad atsakovo argumentas, jog jam nesuteikiama teisė analizuoti su statyba susijusių dokumentų turinio prieštarauja gero administravimo bei protingumo principams. Pareiškėjo nuomone, įrašai nekilnojamojo turto registre negalėtų būti panaikinami ar taisomi administracine tvarka, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio bei 4 straipsnio nuostatas, nes teismų praktiką tokiu atveju numato tik nagrinėjimą ginčo tvarka. Taip pat nurodė, kad dėl registro duomenų ištaisymo gali kreiptis tik suinteresuotas asmuo, kuriam duomenų pakeitimas ar išregistravimas turėtų sukelti materialines teisines pasekmes. Teigė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (toliau – ir Inspekcijai) duomenų ištaisymas nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, nes pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnį Inspekcija atlieka statybų valstybinę priežiūrą, jai nepriskirtos funkcijos, susijusios su nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimu ir jų ginčijimu. Taip pat akcentavo, kad Inspekcija yra praleidusi terminą kreiptis į Centrinį registratorių. Aiškino, kad terminas apskųsti teritorinio registratoriaus sprendimą prasidėjo nuo pirminio kreipimosi į teritorinį registratorių ir atsakymo į šį kreipimąsi įteikimo pareiškėjui, o ne nuo paskesnio pakartotinio kreipimosi, t. y. nuo 2009 m. vasario 20 d., kai gavo VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą dėl Stoginės registravimo.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 41–43) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad nekilnojamieji daiktai gali būti registruojami nekilnojamojo turto registre tik tada, jeigu pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad jie pastatyti teisėtai, t. y. suformuoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostata nereiškia, kad, nekilnojamojo turto registre registruojant priklausinius (ar jų dalis), jiems yra netaikomi Statybos įstatymo ar Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) reikalavimai. Spręsti klausimą dėl Stoginės įregistravimo nekilnojamojo turto registre net ir tuo pačiu unikaliu numeriu, kuriuo įregistruoti ir kiti kiemo statiniai, būtų galima, jeigu būtų pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad Stoginė pastatyta teisėtai, t. y. ji būtų įvardinta 2006 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte. Teigė, kad Stoginė pastatyta 2005 metais, todėl nei jos projektas, nei leidimas ją statyti, net jeigu jis ir buvo išduotas, negali patvirtinti statybos teisėtumo, kadangi tik statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas gali patvirtinti, kad realiai pastatytas statinys atitinka leidime ir projekte nurodytus statinio parametrus bei kitas sąlygas. Aiškino, jog šią Centrinio registratoriaus poziciją patvirtina tai, kad nekilnojamojo turto registre kaip priklausinys nuo 2003 m. birželio 26 d. iki 2006 m. balandžio 6 d. tuo pačiu kiemo statinių unikaliu numeriu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruota kita stoginė – pastogė 111, kuri įvardinta 2003 m. gegužės 5 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nuosavybės teisės atsiradimas (ar pasibaigimas) nėra siejamas su šios teisės įregistravimu (ar išregistravimu) nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisė CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu atsiranda tik daikto teisėto pagaminimo atveju. Kadangi pareiškėjui nuosavybės teisė nepagrįstai įregistruota administracine tvarka, o ši registracija nuosavybės teisių nesukuria, todėl ji gali būti panaikinta administracine tvarka. Pareiškėjo teiginys, jog Stoginė yra sukurta teisėtai, neatitinka ir faktinių bylos aplinkybių, kadangi 2008 m. sausio 17 d. savavališkos statybos aktas Nr. 2-SSA-08-01 patvirtina, jog Stoginė pastatyta savavališkai, be statybos leidimo.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 34–38) taip pat prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5-548/2010 pagal Inspekcijos 2008 m. vasario 26 d. ieškinį atsakovui J. G. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kuriame teismo prašoma įpareigoti J. G. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Pažymėjo, kad 2006 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte Stoginė nėra minima, todėl mano, kad ji nebuvo pripažinta tinkama naudoti. Pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko administracija J. G. 2008 m. sausio 17 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. 2-SSA-08-01, kuriame nurodyta, kad J. G. savavališkai vykdo statybos darbus Slėnio g. (duomenys neskelbtini), Rumšiškės, Kaišiadorių r. sav. (senasis adresas), t. y. pastatė statinį, kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 12I1g (stoginę), be Statybos įstatyme numatyta tvarka gauto statybos leidimo. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-312-423/2009 pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nustatė, kad pareiškėjas savavališkai vykdo statybos darbus. Teismas nustatė, kad Stoginė neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikiniai) statiniai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (toliau – ir STR „Nesudėtingi (tarp jų laikiniai) statiniai“), 6.11 punkte apibrėžtos stoginės ir nesudėtingo statinio, kuriam nereikalingas leidimas statyti sąvokų, todėl šio statinio statybai buvo būtinas leidimas statybai, o jį pastačius – pripažinimas tinkamu naudoti. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje A662-796/2010 Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Inspekcijos vertinimu, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako ir už tai, kad nekilnojamojo turto registro įraše nebūtų įrašyta daugiau duomenų, nei registro tvarkytojui pateiktame oficialiame dokumente. Teigė, kad VĮ Registrų centras ir jo filialai neatlieka techninių projektų statybos leidimų analizės, nevykdo statybų kontrolės ir nesprendžia savavališkos statybos įteisinimo klausimų. Aiškino, kad Stoginės statyba yra savavališka, todėl J. G. negalėjo įgyti nuosavybės teisių ir kadangi iš neteisėtų statybos veiksmų asmeniui negali atsirasti nuosavybės teisės, tad jos ir negalėjo būti pažeistos. Todėl mano, kad neteisingi įrašai nekilnojamojo turto registre galėjo būti taisomi administracine tvarka. Paaiškina, jog paaiškėjus, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumento ir yra pradėta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, Inspekcija laikytina suinteresuotu asmeniu, kadangi nuo to, ar savavališkai pastatytos Stoginės teisinė registracija bus ar nebus palikta galioti, priklausys, ar Inspekcija galės toliau vykdyti Statybos įstatymo numatytą pareigą šalinti savavališkos statybos padarinius.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu (b. l. 153–157) pareiškėjo skundą tenkino – panaikino VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 306.

Teismas rėmėsi teismų praktika dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio taikymo – jog klaidos taisymo veiksmas yra galimas tik tada, kai tai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisėtų interesų. Teismas pažymėjo, kad neabejotinai daikto išregistravimas iš registro keičia asmens, kurio vardu daiktas buvo įregistruotas, teisių apimtį. Nurodė, jog nors pagal CK 4.47 straipsnį turto įregistravimas nekilnojamojo turto registre neįtakoja nuosavybės teisės į turtą, tačiau apriboja asmens teises nuosavybės teisę įrodyti tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad registro duomenys apskritai nekeičia asmens teisių apimties, nes registras skirtas juridinių faktų registravimui, o ne kūrimui. Todėl vertino, jog vien teisės įrodinėti nuosavybės teises praradimas yra ženklus teisių sumažėjimas. Todėl teismas padarė išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalį tokiu būdu, kokį taikė atsakovas, nebuvo galimas. Teismas pažymėjo, kad registro duomenų pakeitimas galimas juos nuginčijus teisme Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio pagrindu. Teismas akcentavo, jog tai, kad pareiškėjas galimai neturėjo pakankamai dokumentų registro įrašo atlikimui nėra neginčytinas faktas, nes teritorinis ir centrinis registratorius minėtą faktą vertina skirtingai. Teismas nurodė, kad taisant technines klaidas registratoriui nėra suteikta teisė spręsti dėl asmens turimų teisių apimties, todėl argumentas, kad pareiškėjo teisės nepaliestos, nes jis vis tiek neturi nuosavybės teisių į stoginę nelaikomas pagrįstu. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis numato, kad Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Toks paskirties apibrėžimas rodo, kad registro tvarkytojas gali priimti sprendimus tik dėl registravimui pateiktų dokumentų tinkamumo, o ne dėl teisių apimties vertinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalis teisę kreiptis dėl duomenų ištaisymo suteikia suinteresuotiems asmenims, tačiau įstatymas neapibrėžia suinteresuotumo apimties. Teismas akcentavo, jog Infolex duomenų bazėje nėra duomenų apie tai, kad Inspekcija būtų ginčo šalimi byloje, susijusioje su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalies taikymu. Nurodė, kad pagal Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, 1-1 punktą Inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, o 6 punkte apibrėžti Inspekcijos tikslai yra užtikrinti, kad teritorijų planavimas būtų vykdomas teisėtai; užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai; užtikrinti, kad administracinės paslaugos statybos srityje būtų teikiamos skaidriai, 7 punkte detaliai išdėstyta kokias funkcijas Inspekcija atliek įgyvendindama savo veiklos tikslus, tačiau čia nenurodoma, kad Inspekcija turi pareigą tikrinti kaip Nekilnojamojo turto registre įregistruojami statybų metu sudaromi dokumentai. Todėl Teismas padarė išvadą, kad teisės aktų numatyta Inspekcijos kompetencija yra nepakankama jos suinteresuotumui pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalį pagrįsti.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija padavė apeliacinį skundą (b. l. 160–164), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-949/2011 padarytomis išvadomis, kad vadovaujantis minėtomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Inspekcija mano, kad pirmosios instancijos teismas šiuos du skirtingus įstatymo numatytus atvejus ir šiais dviem skirtingais atvejais taikomas skirtingas procedūras, neteisingai aiškindamas minėtas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas, priskyrė klaidos ištaisymo procedūrai. Inspekcijos nuomone pagrindo įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį nebuvimas, negali būti laikomas technine klaida ir ginčo atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo ginčą spręsti vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes ginčas kilo ne dėl to.

2. Paaiškina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis techninės klaidos ištaisymo procedūros nenumato. Teigia, kad iš aptariamo straipsnio analizės darytina išvada, kad nustačius, jog nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, šie duomenis turi būti ištaisyti, nepriklausomai nuo to, galimas suinteresuotu asmenų teisių pažeidimas ar ne. Ir visiškai kitu atveju taikomas pirmosios instancijos teismo nurodyta Nekilnojamojo registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalis. Aiškina, kad susiklosčius situacijai, kai daiktas ir teisės į jį yra įregistruotos nesant kompetentingos institucijos išduoto dokumento, kuriuo pagrindu Nekilnojamojo turto registratoriui atsirastų teisė ir pareiga įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį, ištaisyti yra nustatyta kita procedūra, bet ne techninės klaidos ištaisymo procedūra. Ginčo atveju, Inspekcijos nuomone, nereikėjo nustatinėti, ar klaidos taisymas yra galimas ir ar nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisėtų interesų.

3. Inspekcija teigia, kad net ir vertinant, jog turėjo būti taisoma techninė klaida, klaidos ištaisymo veiksmas turėtų nepažeisti suinteresuotų asmenų teisėtų interesų, t. y. šie interesai turėtų būti atsiradę teisėtu pagrindu. Inspekcija pažymi, kad statinys, dėl kurio teisinės registracijos vyksta ginčas yra pastatytas savavališkai. Paaiškina, kad tai konstatuota Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-312-423/2009, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje A662-796/2010.

4. Inspekcija rėmėsi Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis ir padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus. Pažymėjo, kad tam, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėtų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, turi būti abi įstatymu nustatytos sąlygos: a) nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.) ir b) turi būti pateikiami teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Akcentavo, kad Stoginė Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu nebuvo nustatyta tvarka pripažinta tinkama naudoti, dėl jos statybos yra surašytas savavališkos statybos aktas, ir dėl šios savavališkos statybos padarinių šalinimo Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5-548/2010 pagal Inspekcijos ieškinį atsakovui J. G.. Todėl Inspekcija daro išvadą, kad ginčijamu teismo sprendimu panaikintas Centrinio registratoriaus sprendimas buvo priimtas teisėtai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

5. Mano, kad Inspekcijos suinteresuotumas yra pakankamas. Pakartotinai akcentuoja, kad Stoginė, dėl kurios teisinės registracijos kreipėsi Inspekcija, yra pastatyta savavališkai. Nurodo, kad Inspekcija neturi pareigos tikrinti Nekilnojamo turto registre registruojamų faktų, tačiau ginčo atveju savavališkai pastatytos stoginės teisinė registracija, užkerta Inspekcijai kelią įpareigoti pareiškėją pašalinti savavališkos statybos padarinius (Nekilnojamojo registro įstatymo 4 str.). Šios aplinkybės, Inspekcijos nuomone, patvirtina Inspekcijos suinteresuotumą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio prasme.

Atsiliepimas

Pareiškėjas J. G. atsiliepime į Inspekcijos apeliacinį skundą (b. l. 169–173) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, pagrįstai taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalį. Taip pat sutinka su teismo padaryta išvada, jog tuo atveju, kai duomenų ištaisymas negali būti laikomas techninės klaidos ištaisymu, o vertintinas kaip pateiktų dokumentų pervertinimas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros taikymas nėra galimas.

2. Mano, kad ginčijamas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas pakeitė jo teisių apimtį. Pažymi, kad daikto teisinės registracijos nekilnojamojo turto registre panaikinimas apriboja pareiškėjo galimybę įrodyti nuosavybės teises tretiesiems asmenims. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nekilnojamojo registro duomenų taisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, t. y. tokiu būdu, kaip jį taikė atsakovas nėra galimas. Šiuo ginčo atveju registro duomenys galėtų būti ginčijami tik Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Teigia, kad apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-312-423/2009, jį cituoja bei nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimą paliko galioti. Pareiškėjas mano, kad apelianto nurodytų aplinkybių negalima vertinti kaip teismo nustatytų, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir aplinkybės aukštesnio teismo nutartimi buvo panaikinti ir liko neanalizuoti. Taip pat akcentuoja, kad dėl šių aplinkybių šiuo metu vyksta ginčas bendrosios kompetencijos teisme ir sprendimas iki šiol nėra priimtas.

4. Akcentuoja, kad Inspekcijos veiklą reglamentuojančiose teisės aktuose nėra nurodyta, jog ji gali ginčyti nekilnojamojo registro duomenis. Teigia, kad duomenų registre ištaisymas nesukelia apeliantui jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės, susijusios su nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimu ir jų ginčijimu nėra priskirtos prie Inspekcijos funkcijų.

5. Pareiškėjas papildomai akcentuoja, kad Stoginė registruota kaip pagrindinio pastato priklausinys kartu su kitais priklausiniais. Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi ir pažymi, kad jeigu būtų laikoma, jog 2006 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu stoginė nebuvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, aiškinant, jog ji tiesiogiai nepaminėta šiame akte, tai ji vis tiek turėjo būti registruota registre ne kaip atskiras objektas, o šiuo atveju, kaip priklausinys.

6. Nesutinka su Inspekcijos argumentu, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nesuteikiama teisė analizuoti techninių projektų ir statybos leidimų. Teigia, kad toks aiškinimas prieštarauja gero administravimo bei protingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalyku yra nekilnojamojo turto registre įrašytų, dokumentų neatitinkančių, duomenų ištaisymo administracine tvarka teisėtumas.

VĮ Registrų centro Kauno filialas 2010 m. spalio 13 d. raštu Nr. (3.1.6)-S-5021, atsisakydamas tenkinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. prašymą Nr. 2D-11669 dėl nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų ištaisymo, nurodė, kad stoginės 12I1g, esančios (duomenys neskelbtini), Rumšiškių mst., Kaišiadorių r., juridinis įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindas yra 2006 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Nurodė, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas surašytas statiniui, rekonstruotam pagal 2005 m. rugsėjo 14 d. išduotą leidimą Nr. 122. Šiame leidime nurodytas rekonstrukcijos projektas – 2002 m. Nr. 05/01-TP. Šio projekto brėžiniuose bei eksplikacijoje yra įvardintas statinys – dengtas kiemas, kuris kadastro duomenų lentelėje pavadintas stogine 12I1g (b. l. 62, 63).

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 306 panaikino teritorinio registratoriaus sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo tenkino prašymą ištaisyti duomenis Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 20/183276, bei panaikino stoginės 12I1g registraciją. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas apie tai, kad stoginė 12I1g, esanti (duomenys neskelbtini) Rumšiškių mst., Kaišiadorių r., suformuota 2006 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu yra klaidingas ir neatitinka dokumento, kurio pagrindu šis įrašas yra padarytas, t. y. 2006 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto. Nurodė, kad stoginė minėtame akte nėra įvardyta, o Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas nenumato galimybės kadastro tvarkytojui analizuoti ir vertinti statinio statybos leidimą ir projektą bei plečiamai aiškinti pripažinimo tinkamu naudoti akto turinį (b. l. 44–45).

Nekilnojamo turto registro įstatymo 33 straipsnyje yra numatyti du savarankiški netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, ir suinteresuoti asmenys gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų ar neišsamius papildytų; 2 dalyje numatyta techninių klaidų ištaisymo galimybė.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 306 teisėtumą ir pagrįstumą turėjo vertinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu, nes suinteresuotasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius tiek į teritorinį, tiek į Centrinio registratoriaus ginčų komisiją kreipėsi ne dėl techninių klaidų ištaisymo (Nekilnojamo turto registro įstatymo 33 str. 2 d.), bet dėl netikslių ir klaidingų duomenų ištaisymo, kai į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti (Nekilnojamo turto registro įstatymo 33 str. 2 d.) – t. y. stoginė 12I1g, esanti (duomenys neskelbtini) Rumšiškių mst., Kaišiadorių r., negalėjo būti įregistruota 2006 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, nes nėra nurodyta minėtame akte.

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5-548/2010 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. G., trečiajam asmeniui E. V. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo adresu (duomenys neskelbtini), Rumšiškių mstl., Kaišiadorių r. sav. Šioje civilinėje byloje, sprendžiant, ar pagrįstai reikalaujama šalinti savavališkos statybos padarinius, turės būti įvertinta, ar Savavališkos statybos akte Nr. 2-SSA-08-01 pagrįstai konstatuota aplinkybė, kad statinys, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas 12I1g (stoginė), pastatytas be Statybos įstatyme numatyta tvarka gauto statybos leidimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-796/2010 nebuvo sprendžiama dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, šioje byloje buvo konstatuota, kad Savavališkos statybos aktu Nr. 2-SSA-08-01 yra tik fiksuojami vieni ar kiti reikšmingi faktai, tačiau juo nėra nustatyti privalomi nurodymai ar taikytinos atsakomybės priemonės, todėl jis nesukelia pasekmių asmens subjektinėms teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tik įrodžius ginčijamą savavališkos statybos faktą apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje atsiras teisinis pagrindas šalinti savavališkos statybos padarinius ir atitinkamai keisti nekilnojamojo turto registro įrašus. Kai tarp suinteresuotųjų asmenų dėl teisės vyksta ginčas teisme, Nekilnojamojo turto registro įrašai Nekilnojamo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu administracine tvarka negali būti taisomi. Nepaisant aplinkybės, kad įrašas nesukuria asmeniui daiktinės teisės, tačiau jis, paviešindamas tokią teisę, kartu patvirtina prezumpciją apie jos teisėto atsiradimo faktą. Tik nuginčijus tokios teisės teisėto atsiradimo faktą, kuris nagrinėjamo ginčo atveju grindžiamas 2006 m. kovo 30 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktu, projektu ir statybos leidimu, gali būti sprendžiama dėl įrašų nekilnojamojo turto registre ištaisymo.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisės aktuose numatyta inspekcijos kompetencija nagrinėjamu atveju yra nepakankama pagrįsti jos suinteresuotumui kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą dėl netikslių ir klaidingų duomenų ištaisymo, kai į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Inspekcija dokumentu, kurio duomenų neatitinka nekilnojamojo turto registro įrašai, nurodo 2006 m. kovo 30 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą.

Pagal Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, 1-1 punktą Inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, o 6 punkte apibrėžti Inspekcijos tikslai yra užtikrinti, kad teritorijų planavimas būtų vykdomas teisėtai; užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai; užtikrinti, kad administracinės paslaugos statybos srityje būtų teikiamos skaidriai, 7 punkte detaliai išdėstyta kokias funkcijas Inspekcija atlieka įgyvendindama savo veiklos tikslus, tame tarpe 7.2.4. numatyta, ji atlieka savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą. Į Nekilnojamojo turto registrą dėl netikslių ir klaidingų duomenų ištaisymo Inspekcija kreipėsi įgyvendindama savo funkcijas, susijusias su savavališkos statybos padarinių šalinimu, ši teisės aktais institucijai priskirta kompetencija pagrindžia jos suinteresuotumą kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Nors teisėjų kolegija nesutinka su dalimi pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, tačiau iš esmės Inspekcijos reikalavimas byloje nėra tenkintas pagrįstai, remiantis aukščiau aptartais motyvais, tenkinti jos apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė