Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-03-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-170-992/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-07
Bylos Nr.
II-170-992/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00633-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Advokatai
Kazys Rakauskas
Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-170-992/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00633-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2023 m. kovo 7 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,

dalyvaujant skundą padavusio asmens (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Kaziui Rakauskui,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. vasario 3 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ROIK 07-20-9523124) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau tekste – Institucija) 2020 m. gegužės 4 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos R. S. už tai, kad jis 2020 m. kovo 26 d., apie 8.20 val., ties (duomenys neskelbtini) sankryža, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė aukštį ribojantį statinį, jį nulenkė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atlikę tyrimą pareigūnai nustatė, kad R. S. veiksmuose nėra nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės – kaltės, vairuodamas transporto priemonę asmuo negalėjo numanyti, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje jo vairuojamas automobilis kliudys aukštį ribojantį statinį, kuris nebuvo paženklintas jokiais skiriamaisiais ženklais, o įvykio vietoje nesant kelio ženklų R. S. galėjo pagrįstai tikėtis, kad jo vairuojama transporto priemonė nekliudys aukštį ribojančio statinio. Be kita ko, R. S., atvykus policijos pareigūnams, įvykio vietoje buvo ir padėjo išaiškinti visas įvykio aplinkybes. Asmuo neneigė atsitrenkęs į aukštį ribojantį statinį, nurodė, kad neįvertino aukščio, jokių kelio ženklų važiuodamas (duomenys neskelbtini) nematė. R. S. iš eismo įvykio vietos nepasišalino tyčia. Nutarimu automobilio Volkswagen Crafter valdytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija pripažinti nukentėjusiaisiais, jiems pasiūlyta žalos atlyginimo klausimą spręsti civiline tvarka (58 – 59 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. birželio 2 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) skundas dėl Institucijos 2020 m. gegužės 4 d. nutarimo panaikinimo, kuriuo buvo prašoma toje dalyje, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta nukentėjusiuoju, panaikinti 2020 m. gegužės 4 d. nutarimą, įpareigojant Instituciją 2020 m. kovo 26 d. transporto priemonių eismo įvykį įforminant administracinio nusižengimo protokolo kaltam asmeniui surašymu ir priteisti iš kalto asmens 2178 eurų turtinės žalos atlyginimą pareiškėjui (32 – 45 b. l.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Nr. II-285-859/2020 bendrijos skundas tenkintinas iš dalies – panaikinta Institucijos 2020 m. gegužės 4 d. priimto nutarimo dalis dėl automobilio Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos pripažinimo nukentėjusiaisiais. Netenkinta skundo dalis dėl įpareigojimo Instituciją 2002 m. kovo 26 d. transporto priemonių eismo įvykį įforminti administracinio nusižengimo protokolo kaltam asmeniui surašymu bei turtinės žalos priteisimo. Institucijos 2020 m. gegužės 4 d. nutarimas panaikintas visa apimtimi, o administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti. Teismas nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo priimtas skubotas Institucijos sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesiimta pakankamai priemonių nustatyti, ar aukštį ribojantis statinys buvo teisėtai įrengtas ir užregistruotas ties (duomenys neskelbtini) sankryža, (duomenys neskelbtini), ar aukštį ribojantis ženklas buvo numatytas galimo nusižengimo padarymo metu ir nustatyta tvarka registruotas būtent įvykio vietoje, byloje nebuvo duomenų, kurie pagrįstų teisėtą statinio konstrukciją (kas išdavė leidimą jį statyti, ar statinys yra registruotas) (125 – 128, 86 – 87 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Papildomą tyrimą atlikusi Institucija 2021 m. vasario 3 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ROIK 07-20-9523124) (toliau – ir skundžiamas nutarimas, nutarimas) R. S. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, nurodant įvykio metu patirtos žalos atlyginimo klausimą spręsti civiline tvarka (24 – 25 b. l.).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. kovo 16 d. gautas bendrijos skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2021 m. vasario 3 d. priimtą nutarimą ir paskirti eismo įvykio ekspertizę dėl 2020 m. kovo 26 d. autoįvykio (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi panaikino tyrėjo M. U. nutarimą ir įpareigojo Instituciją atlikti papildomą 2020 m. kovo 26 d. autoįvykio aplinkybių tyrimą. Teismo nurodymo dėl papildomų aplinkybių tyrimo Institucija faktiškai neįvykdė, nes specialistė 2021 m. vasario 3 d. nutarime pakartojo tyrėjo M. U. tekstą, pridėjusi sąmoningai išgalvotus netikslius faktus ir interpretacijas, nutraukė be įrodymų vairuotojo R. S. atžvilgiu nusižengimo teiseną (1a – 1c b. l.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi panaikino Institucijos 2021 m. vasario 3 d. nutarimą ir bylą grąžino nutarimą priėmusiai Institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti. Teismas nutartyje konstatavo, kad Institucijos 2021 m. vasario 3 d. nutarimas buvo priimtas skubotai, neįvykdžius visų įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties nurodymų reikalavimų (158 – 159 b. l.).

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį ir priėmė naują nutartį – grąžinti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. vasario 3 d. nutarimo (164 – 167 b. l.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-26-2023 bylos Nr. II-170-893/2023 nagrinėjimas perduotas teisėjai V. Šelmienei, paskirtai automatizuotu būdu.

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. vasario 27 d. teismo posėdyje, pareiškėjo atstovui sutikus, buvo pagarsinti liudytojų, apklaustų bylą nagrinėjant ankstesnės sudėties teismui, parodymai, pagarsinta bylos medžiaga.

Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 10 d., metu liudytoju apklaustas M. U. (M. U.) paaiškino, kad tyrimas buvo jo žinioje, asmeniškai buvo nuvažiavęs į įvykio vietą, pravažiavo ta gatve iš abiejų pusių, ten nebuvo jokių ženklų, nurodančių, kad bus aukštį ribojantis įrenginys. Žmogus, važiuojantis keliu, negali pats įvertinti statinio aukščio. Ženklinimas turėjo būti derinamas su Kelių policija ir savivaldybe. Kelių policijoje nėra duomenų, ar buvo derinama. Už sankryžos yra ženklas, draudžiantis krovininių transporto priemonių eismą, tačiau minėtas ženklas nedraudžia tam automobiliui važiuoti, nes jis yra kitos svorio kategorijos. Tuo metu ženklo nebuvo, nuotrauka yra 2003 metų iš „Google Maps“ (116 – 123 b. l.).

Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 10 d., metu liudytojas A. Š. paaiškino, kad automobilis buvo apgadintas aukštį ribojančio kelio statinio. Prisimena, kad ten nebuvo nei vieno ženklo. Ėjo pėsčiomis, ženklų nebuvo. Vienintelis ženklas buvo greičio ribojimo kalnelis. Jei yra statinys, ženklai turi būti. Jei būtų toks ženklas, jis būtų pažymėtas schemoje. Konstrukcija buvo pasvirusi, automobilis buvo pavažiavęs atgal. Po to pravažiavo dar keli automobiliai, kurie taip pat buvo apgadinti statinio. Vairuotojai pretenzijų nereiškė. Informavo vadovybę, nes tokiu būdu buvo naikinamas žmonių turtas. Vėliau atėjo žmonės, kurie sakė, kad statinys turėtų būti registruotas, bet jokių dokumentų niekas nepateikė. Klausė, kas galėtų būti atsakingas, nes reikėjo užpildyti deklaraciją. Kiek žino, statinys vėl pasviręs, bet ženklai jau yra, o įvykio dieną nebuvo nei vieno aukštį ribojančio ženklo. Ant žemės niekas nebuvo nukritę. Matavo statinio aukštį specialia liniuote, vėliau kažkuris Bendrijos narys nurodė, kad aukštis turi būti 2,80 m. Kai jie [pareigūnai] atvyko, Volkswagen Crafter vairuotojas buvo įvykio vietoje. Jis paaiškino, kad trumpam buvo išvykęs į degalinę, į tualetą. Vairuotojo žodžiais jam nebuvo prasmės bėgti, nes padaryta žala, automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu. Tikrina vairuotojų blaivumą tada, kai kyla įtarimas ir kai yra nukentėjęs asmuo, neprivaloma tikrinti visų vairuotojų. Pagrindo tikrinti vairuotojo blaivumo šiuo atveju nebuvo. Apgadinimai yra užfiksuoti duomenų bazėje, įvesti eismo registravimo sistemoje, įkeltos nuotraukos. Atvažiavusi priešgaisrinė tarnyba statinį patraukė, nes jis gadino ir kitus automobilius (116 – 123 b. l.).

Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 10 d., metu Bendrijos atstovas V. R. paaiškino, kad jam paskambino pareigūnė, bet į įvykio vietą atvažiavo jo pavaduotojas, nes jam nebuvo leista tuo metu išvažiuoti iš namų dėl saviizoliacijos. Nesuprato, kodėl nebuvo pildoma eismo įvykio deklaracija (116 – 123 b. l.).

Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 10 d., metu liudytojas R. S. paaiškino, kad eismo įvykis įvyko iš (duomenys neskelbtini) įvažiuojant į (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) automobiliu Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis Volkswagen Crafter 3,15 – 3,20 metrų aukščio, mikroautobusiukas su tentu. Važiavo ir sustojo, nes automobilio tentinis kėbulas užkliuvo už metalinės konstrukcijos. Konstrukcijos nepastebėjo, nes švietė saulė, nekreipė dėmesio, nes nebuvo jokių kelio ženklų. Visada stebi ženklus. Dažniausiai tokie ženklai būna prieš kliūtį arba ant kliūties. Matė, kad šonuose kažkas buvo, bet nebūtų pasakęs, kad tai buvo aukščio ribojimo konstrukcija. Iš toli būtų matęs ženklą, jis apibrėžtas raudonai. Išlipo, apsižiūrėjo. Jokio ženklo nebuvo, jo nenumetė. Konstrukcija buvo šiek tiek palenkta jo judėjimo kryptimi, apgadintas automobilio vėjo „spoileris“, stogas. Neliko įvykio vietoje, nes nuvažiavo į tualetą degalinėje ir iš karto grįžo, iškvietė pareigūnus. Grįžo po 15 - 20 min. Pastatė automobilį ta pačia kryptimi. Po įvykio niekas nebuvo atėjęs. Grįžęs į įvykio vietą paskambino pareigūnams. Pranešė, kad įvyko įvykis, užkliudė aukščio ribojimo konstrukciją. Kol laukė policijos pareigūnų, niekas nebuvo atėjęs. Kai atvažiavo policija, atvažiavo ir kažkoks vyriškis, kuris kalbėjo su pareigūnu, su juo nekalbėjo. Nebuvo sprendžiamas klausimas dėl deklaracijos pildymo, niekas nesiūlė pildyti ar pasirašyti deklaraciją. Pareigūnas tik paklausė, ar automobilis draustas „Kasko“ draudimu. Kiek žino, žala automobiliui buvo atlyginta. Greičio neviršijo, važiavo 30-31 km/h greičiu. Greitį ribojantis kalnelis buvo 100 metrų prieš konstrukciją, aukštį ribojančio ženklo nebuvo. Buvo rytas, švietė saulė. Buvo blaivus. Jo grįžimo į įvykio vietą nesąlygojo kitų liudytojų veiksmai (116 – 123 b. l.).

Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 10 d., metu liudytojas S. R. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Sulaukė skambučio iš vadybininko, kuriam paskambinusi kažkokia moteris pasakė, kad jų automobilis padarė avariją ir pasišalino. Paskambino vairuotojui R. S., paklausė, kur jis yra, kas atsitiko. R. S. pasakė, kad yra įvykio vietoje, atsitrenkė į kliūtį – aukščio ribotuvą. Paklausė, kaip viskas įvyko, R. S. papasakojo. Sakė, kad grįžęs išsikvietė policiją, nes jiems reikėjo, kad įvykis butų užfiksuotas, kad duomenis galėtų perduoti draudimui. Tai buvo vairuotojo maršrutas, jis vežė (duomenys neskelbtini). Tuo metu ženklų, pasak vairuotojo, nebuvo. Policijos pareigūnų žodžiais, tas statinys neteisėtas. Žala automobiliui buvo atlyginta „Kasko“ draudimo. Nežino, ar draudimas nustatė, kas buvo kaltas. Vairuotojas tą rytą buvo blaivus, jis retai vartoja alkoholį. Žinojo, kas ir su kokiu automobiliu išvažiavo į Vilnių ir paskambino R. S.. Policiją iškvietė R. S.. Jis nepasakė R. S. grįžti į įvykio vietą, kai jam paskambino, R. S. jau buvo įvykio vietoje (116 – 123 b. l.).

Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 10 d., metu liudytojas A. V. parodė, kad yra bendrijos valdybos narys. Įvykio nematė, buvo pakviestas į įvykio vietą, nes bendrijos pirmininkas negalėjo atvykti dėl saviizoliacijos. Įvykio vietoje jį pasitiko policijos pareigūnas, kuris neprisistatė, buvo arogantiškas, klausė, kur nuosavybės dokumentai. Jis jam pasakė netriukšmauti, nes turi patirties tokiais atvejais, pildydavo eismo įvykio deklaracijas. Jis [pareigūnas] pasakė, kad niekas neprižiūri ženklų, ženklų nebuvo, vairuotojas turėjo teisę važiuoti. Vairuotojo nematė. Aukštį ribojantis ženklas yra (duomenys neskelbtini). Rėmą pastatė 2002 m. suderinę su Kelių policija, o ženklus tvarko miesto savivaldybė. Ženklas nurodo aukštį 2,8 m, yra nuotraukos iš „Google“. Įvykio metu 2,8 m ženklas turėjo būti. Nežino, kas galėjo jį nuimti. Po įvykio ženklų tvirtinimo elementai ant konstrukcijos rėmo buvo, o ženklų nebuvo. Kai organizavo konstrukcijos remontą, dingo ir tvirtinimo elementai. Konstrukcija buvo stipriai nuvirtusi, ženklus buvo galima nuimti ranka. Nežino, kada paskutinį kartą matė ženklą. Buvo du ženklai, nežino, kas liptų ant konstrukcijos jų nuimti. Savivaldybė kabina ženklus ir kasmet prieš žiemą atnaujina. Miesto gatvėse tikrai buvo atnaujinę nemažai ženklų. Ženklai yra savivaldybės nuosavybė, jų pareiga juos pastatyti. Konstrukciją pastatė bendrija, suderinusi ir gavusi reikalingus leidimus. Kai pastatė konstrukciją, iš karto buvo priskirtas ženklas, visi aukščiai buvo derinti su savivaldybe. Konstrukciją statė VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Yra oficiali sutartis dėl konstrukcijos, buhalteriškai konstrukcija yra bendrijos balanse. Tuo metu VĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienintelis rangovas, kuris užsiiminėjo kelių ženklų statymu, keitimu, priežiūra. Leidimus gavo bendrija. Dokumentus būtų sunku surasti, nes jie saugomi tik 10 metų (116 – 123 b. l.).

Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 10 d., metu liudytojas A. L. parodė, kad yra bendrijos samdomas darbuotojas. 2003 metais buvo sudaryta sutartis su SĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl sunkaus transporto aukščio ribojimo užtvaro pastatymo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Projektas buvo suderintas su Kelių policija ir Vilniaus miesto transporto ūkio departamentu. Darbus atliko „(duomenys neskelbtini)“, pagamino „Grinda“. Reikėjo įrengti užtvarą, nes gyventojų lėšomis buvo atlikti gatvių asfaltavimo darbai, paklotas plonas asfalto sluoksnis, o tokia danga važiuojant sunkesniam nei 10 tonų transportui labai greitai suardoma. Iki šiol (duomenys neskelbtini) daug kur yra ženklai, ribojantys sunkiasvorio transporto eismą. Užtvara stovėjo 17 metų, niekam neužkliuvo. GPS yra pažymėta užtvara su 2,80 m aukščio ribojimu, teismui pateiktos nuotraukos. (duomenys neskelbtini) gyventoja paskambino ir pranešė pirmininkui, kad įvyko autoįvykis. Nuostoliai Bendrijai privalo būti atlyginti, bendrija nukentėjo. Ženklas dėl aukščio ribojimo buvo visą laiką, ant užtvaro iš abiejų pusių. Ženklą pastatė „(duomenys neskelbtini)“. Projektas ir aukštis buvo suderintas su Vilniaus miesto transporto departamentu ir policija 2003 metais, dokumentai archyvuose neišsaugoti. Gatvė yra valstybinė. Ženklas reiškia, kad transporto aukštis ribojamas 2,8 m (116 – 123 b. l.).

Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 27 d., metu Bendrijos atstovai V. R., A. L. ir jų atstovas advokatas K. Rakauskas palaikė savo skundą jame išdėstytais motyvais (187 – 191 b. l.).

Liudytojas E. G. 2022 m. birželio 27 d. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), rengto rašto poziciją patvirtina, jos nekeičia, ribotumas buvo įrengtas teisėtai. Tai nebuvo vienintelė priemonė, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra ir daugiau tokių priemonių, tai buvo kompleksiniai darbai su gatvės infrastruktūra. Kiek atsimena, buvo bendras projektas siekiant užkardyti tranzitinį eismą tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) sankryžoje, tai yra du pagrindiniai srautai susieti su Vilniaus rajonu, buvo įrengtos kompleksinės priemonės, tai buvo teisėti veiksmai, pasirašyta sutartis. Atskirai jie vykdo ženklų ir tokių priemonių techninės būklės priežiūrą. Tai buvo bendros programos sudėtinė dalis. Jeigu jie norėtų atskirai daryti kažkokį elementą Vilniaus gatvėse, turėtų būti kelio savininko ir Vilniaus savivaldybės administracijos leidimas, o kadangi šiuo atveju buvo bendra programa, leidimo nereikėjo. Gatvės buvo asfaltuojamos pagal 50/50 programą, priemonės buvo reikalingos dėl to, kad (duomenys neskelbtini) keliai yra mokami ir krovininiai automobiliai, siekdami išvengti kelio mokesčių, važiuoja per tam nepritaikytas gyvenamąsias zonas, tokiu būdu susiaurina kelią ir bando pravažiuoti nemokėdami mokesčių. Tam, kad nebūtų tranzitinio eismo ir tinkamai mokami kelių mokesčiai, buvo nustatytos kompleksinės priemonės. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad jie užfiksavo fotonuotraukose, jog kelio ženklai yra atitinkamai pažymėti, taip pat buvo pažymėtas ir aukščio ribotumas, jie buvo tinkamai įrengti ir matomi. Statinys yra kompleksinė, fizinė įranga, techninė priemonė, kuri užtikrina atitinkamo aukščio ribojimą ir atriboja atitinkamų transporto priemonių rūšių įvažiavimo galimybę, nes jeigu yra nustatytas tam tikras aukštis, ne visos transporto priemonės galės patekti į teritoriją. Techninės eismo reguliavimo priemonės, kelio ženklai yra nuolat prižiūrimi (187 – 191 b. l.).

Liudytojas A. V. 2022 m. birželio 27 d. teismo posėdžio metu parodė, kad asmeniškai pažįsta (duomenys neskelbtini) atstovus, tačiau šeimyniniais, giminystės santykiais susijęs su jais nėra. Tuo metu, kai buvo statomas aukščio kontrolės įrenginys, gyveno (duomenys neskelbtini), matė statybas, domėjosi, yra projekto autorius ir pats kartu su Vilniaus miesto savivaldybe derino šitą projektą su Kelių policija. Jo projektas buvo įgyvendintas tinkamai, nes viską suderino su policija, įrenginys buvo sugadintas po 17 metų eksploatavimo. Su minėtu projektu buvo pasiekti numatyti tikslai, išvengta sunkaus transporto eismo, kitaip būtų sugadintas kelias (duomenys neskelbtini), kurį jie didžiąja dalimi padarė iš savo pinigų. Po įvykio įrenginys buvo smarkiai paverstas ant šono ir kėlė pavojų saugumui. Šito lygio kategorijos gatvės kitokio ženklinimo nereikalauja, išankstinių ženklų nereikia, nes yra greičio mažinimas. Dėl įrenginio matomumo - toje vietoje nebuvo jokių vizualinių kliūčių, kurie trukdytų pamatyti šitą objektą, nuo tos krypties, kur atvažiavo mašina, stovi ženklas dėl greičio ribojimo (30 km/val.). Neįmanoma buvo nepamatyti tos konstrukcijos, tai yra pakankamai stabili konstrukcija, viršuje yra didžiulis ženklas dėl aukščio ribojimo (2,8 m) (187 – 191 b. l.).

Atstovas advokatas K. Rakauskas teismo posėdžio, vykusio 2023 m. vasario 27 d., metu prašė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad ekspertizės reikalavimo nebepalaiko. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir atlyginti turtinę žalą Bendrijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 26 d., 8.52 val., R. S. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad jis, vairuodamas automobilį Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje, (duomenys neskelbtini), kliudė stulpą (47 b. l.). Į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai nubraižė įvykio schemą ir užpildė eismo įvykio fiksavimo protokolą, kuriame nurodė, kad automobilis Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 26 d., apie 8.52 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), kliudė kelio statinį, kuris riboja aukštį, įvykio vietoje nėra statinio aukščio ženklų, įspėjamųjų ženklų, jog gatvės aukštis yra ribojamas, lentelės apie ribojamą aukštį. Kelio ženklų, draudžiančių važiuoti krovininiams automobiliams (duomenys neskelbtini) irgi nėra, kelio statinys, ribojantis aukštį, priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei (48 b. l.). Iš karto po įvykio R. S. pateikė paaiškinimą, kad važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįvertino vamzdžio aukščio, kliudė vamzdžius ir apgadino automobilį. Nepastebėjo jokio ženklo, kad priekyje yra aukščio ribojimas, ant vamzdžio jokio įspėjamojo ženklo nebuvo (50 b. l.). Bendrija 2020 m. kovo 28 d. pateikė raštą, kad 2020 m. kovo 26 d., tarp 9.00 val. – 10.00 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo (duomenys neskelbtini) automobilis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė transporto aukščio ribojimo metalinę užtvarą. Užtvara įrengta (duomenys neskelbtini) bendrijos lėšomis, siekiant apriboti sunkaus tranzitinio transporto eismą gyvenamame kvartale. Šio įrenginio statymas buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe ir Kelių policija, sustatyti įspėjamieji aukščio ribojimo ženklai (22 b. l.). Iš pareigūno tarnybinio pranešimo ir fotonuotraukų matyti, kad tyrėjas M. U. 2020 m. kovo 31 d., apie 15.30 val., nuvyko apžiūrėti įvykio vietos. Paaiškėjo, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir vėliau važiuojant (duomenys neskelbtini) jokių draudžiamųjų ar įspėjamųjų kelio ženklų apie ribotą aukštį nėra. Kelio ženklas Nr. 316 „ribotas aukštis“ prieš aukštį ribojantį statinį, ant aukštį ribojančio statinio įrengtas nebuvo (pastebėtas išmontuotas aukštį ribojantis statinys, kuris gulėjo šalia įvykio vietos, ant kurio ženklo taip pat nebuvo). Pareigūno vertinimu, Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas negalėjo numanyti, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, jo vairuojamas automobilis kliudys aukštį ribojantį statinį (55 – 57 b. l.). Analogiškas įvykio aplinkybes pareigūnas M. U. nurodė ir teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 10 d., metu, pasižadėję teismui sakyti tiesą (116 – 123 b. l.). Į įvykio vietą atvykęs pareigūnas A. Š., apklaustas teisme, patvirtino, kad įvykio vietoje nebuvo nei vieno ženklo, ribojančio kelio statinį. Vienintelis ženklas buvo greičio ribojimo kalnelis (116 – 123 b. l.). Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų M. U. ir A. Š. nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad jokių draudžiamųjų ar įspėjamųjų kelio ženklų apie ribotą statinio aukštį įvykio dieną nebuvo, kadangi minėti liudytojai jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, nei bendrijos atstovų, nei R. S. asmeniškai nepažįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas bendrijos skundą dėl Institucijos 2020 m. gegužės 4 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo, suabejojo aukštį ribojančio statinio, kurį kliudė automobilio Volkswagen Crafter vairuotojas, įrengimo teisėtumu ir atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, ar aukštį ribojantis ženklas buvo numatytas ir įregistruotas įvykio vietoje, todėl administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti (125 – 128, 86 – 87 b. l.).

Papildomą tyrimą atlikusi Institucija raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydama informuoti, ar (duomenys neskelbtini) gyvenamajame kvartale (duomenys neskelbtini) esantis transporto aukščio pravažiavimą ribojantis metalinis statinys buvo įrengtas teisėtai, ar buvo suderintas Vilniaus miesto savivaldybėje (23 b. l.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrius raštu patvirtino, kad aukščio ribotuvas buvo įrengtas Bendrijos iniciatyva siekiant užtikrinti, kad nesusidarytų krovininių automobilių tranzitinio eismo. 2020 m. gruodžio mėnesį, atliekant kelio ženklų priežiūros darbų priėmimo - perdavimo apžiūrą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės įrengti kelio ženklai Nr. 316 „Ribotas aukštis“ 2,8 m ant minėto aukščio ribotuvo atitinka kelio ženklų priežiūrai keliamus reikalavimus (21 b. l.). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrius pateiktos fotonuotraukos matyti minėtas kelio ribotuvas, 2020 m. gruodžio 26 d. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 316 „Ribotas aukštis“ 2,8 m būklė (22 b. l.), tačiau teismas pažymi, kad įvykis įvyko 2020 m. kovo 26 d., todėl 2020 m. gruodžio 26 d. pateikta nuotrauka nepatvirtina realios situacijos, buvusios 2020 m. kovo 26 d.

Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis rengė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrius raštą, rašte išdėstytą poziciją patvirtina, jos nekeičia ir nurodė, kad aukščio ribotuvas buvo įrengtas teisėtai. Siekiant užkardyti tranzitinį eismą tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) sankryžoje, buvo įrengtos kompleksinės priemonės, tai buvo teisėti veiksmai (187 – 191 b. l.). Byloje esanti sutartis Nr. 50 patvirtina, kad tarp VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir Bendrijos 2003 m. liepos 29 d. buvo pasirašyta sutartis dėl pravažiavimo autotransporto aukščio ribojimo įtaiso gamybos ir įrengimo (37 b. l.), ką patvirtino ir teismo posėdžio vykusio 2020 m. rugsėjo 10 d. metu apklaustas liudytojas A. V. (116 – 123 b. l.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus duomenis, konstatuoja, kad nors ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių aukštį ribojančio statinio teisėtumą, teismo posėdžio metu apklaustas E. G. patvirtino, kad ribotuvas buvo įrengtas teisėtai, bendrijai gauti leidimo nereikėjo, nes (duomenys neskelbtini) buvo įrengtos kompleksinės priemonės, siekiant sumažinti tranzitinį eismą. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nepasitikėti minėto liudytojo parodymais, kadangi nebuvo nustatyta jo suinteresuotumo bylos baigtimi.

Kita vertus, teismo vertinimu, Institucija teisingai nustatė ir įvertino, kad aukštį ribojantis metalinis statinys įvykio dieną 2020 m. kovo 26 d. nebuvo paženklintas jokiais skiriamaisiais ženklais. Pažymėtina, kad byloje esančios ir bendrijos pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina fakto, kad eismo įvykio dieną ribotuvas buvo paženklintas privalomaisiais skiriamaisiais ženklais. Bendrija teismui pateikė penkias fotonuotraukas, kurios, anot bendrijos, įrodo padarytą žalą. Nuotrauka Nr. 1 matyti, kad daryta ženkliai anksčiau nei nagrinėjamas eismo įvykis, kadangi kelias dar yra neasfaltuotas, gyvenamasis kvartalas neapstatytas (40 b. l.). Teismo posėdžio metu liudytojas M. U. patvirtino, kad minėta nuotrauka daryta dar 2003 metais (116 – 123 b. l.). Iš nuotraukų Nr. 2, 3, 4, darytų iš karto po įvykio, matyti, kad aukštį ribojantis statinys yra pasviręs, tačiau ant minėto statinio jokių skiriamųjų kelio ženklų nėra (41 – 43 b. l.). Kad jokių skiriamųjų kelio ženklų nebuvo įvykio vietoje, patvirtina ir tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad praėjus keletui dienų po įvykio, t. y., 2020 m. kovo 31 d., jis pats nuvyko apžiūrėti eismo įvykio vietos ir nuotraukomis užfiksavo, kad (duomenys neskelbtini) jokių draudžiamųjų ar įspėjamųjų kelio ženklų apie ribotą aukštį nėra (55 – 57 b. l.). Automobilio vairuotojas R. S. tiek iš karto po įvykio pateikdamas rašytinį paaiškinimą, tiek teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų apie aukščio ribojimą. Ta patį tvirtino ir į įvykio vietą atvykęs pareigūnas A. Š., ir po kurio laiko į įvykio vietą nuvykęs tyrėjas M. U.. Nors liudytojai A. V. ir A. L. teismo posėdžio metu tvirtino, kad ženklas dėl aukščio ribojimo buvo visą laiką, ant užtvaro iš abiejų pusių, teismas neturi pagrindo tikėti, kad būtent įvykio dieną – 2020 m. kovo 26 d. - skiriamieji ženklai buvo ir vairuotojas galėjo juos pastebėti, nes byloje esančios nuotraukos to nepatvirtina, o priešingai – įrodo, kad jokių skiriamųjų ar įspėjamųjų ženklų ant aukštį ribojančio statinio nebuvo.

Teismas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Institucija, priimdama 2021 m. vasario 3 d. nutarimą, teisingai įvertino tai, jog automobilio Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. S. galėjo pagrįstai manyti, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) sankryžoje jo transporto priemonė nekliudys aukštį ribojančio statinio, kadangi minėtas statinys nebuvo paženklintas jokiais skiriamaisiais ar įspėjamaisiais ženklais, ką patvirtino byloje esančių ir teismo metu ištirtų duomenų visuma.

Be kita ko, skundu buvo keliamas klausimas dėl automobilio Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. S. pasišalinimo iš įvykio vietos.

Sprendžiant, ar buvo R. S. tyčia pasišalinta iš įvykio vietos, šiuo atveju svarbus ir R. S. elgesys po eismo įvykio. Iš bylos duomenų matyti, kad pats R. S. paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie eismo įvykį. Teismo posėdžio metu R. S. paaiškino, kad buvo nuvažiavęs į degalinę norėdamas pasinaudoti tualetu ir iš karto grįžo į eismo įvykio vietą. Policijos pareigūnas A. Š. taip pat patvirtino, kad atvykus jiems į eismo įvykio vietą jų jau laukė automobilio vairuotojas R. S., kuris padėjo išaiškinti eismo įvykio aplinkybes, viso proceso metu R. S. neneigė, kad automobiliu kliudė aukštį ribojantį statinį, neįvertino aukščio, nes jokių statinį ribojančių kelio ženklų nematė.

Teismas įvertino ir G. P. pareiškime nurodytas aplinkybes apie įvykį, įvykusį 2020 m. kovo 26 d., 8.20 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kuomet automobilis viršydamas greitį, įvažiavo į aukščio apribojimą, jį nulenkė ir iš įvykio vietos pasišalino, o ji 8.35 val. paskambino ant pasišalinusio automobilio nufotografuotu telefono numeriu ir atsiliepusiam vyriškiui pasakė, kad jo vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos. Jis pažadėjo surasti vairuotoją ir iškviesti policiją. 8.45 val. vyriškis perskambino ir atsiprašė, kad jo vairuotojas pabėgo ir liepė grįžti, bus iškviesta policija (51 b. l.). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. R. patvirtino, kad 2020 m. kovo 26 d. sulaukė skambučio iš vadybininko. Vadybininkas nurodė, kad jam paskambino moteris ir pasakė, kad jų įmonei priklausantis automobilis padarė avariją ir pasišalino. Tuomet jis paskambino vairuotojui R. S. ir išsiaiškino, kas atsitiko. S. R. neliepė R. S. grįžti į įvykio vietą, kadangi kai S. R. paskambino, R. S. jau buvo įvykio vietoje (116 – 123 b. l.).

Teismas pažymi, kad pranešimas apie eismo įvykį nukentėjusiajam ir (ar) policijos pareigūnams nėra formalus įpareigojimas. Susisiekdamas su atitinkamomis institucijomis ar asmenimis transporto priemonės vairuotojas patvirtina, kad sukėlė eismo įvykį, taip lengviau išsprendžiamas eismo įvykio kaltininko klausimas (arba pranešama, kad vienas ar keli eismo įvykio dalyviai nesutinka su įvykio aplinkybių vertinimu), taip pat konstatuojamas žalos sukėlimo klausimas bei būsima atlyginimo tvarka. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, itin apsunkinantis eismo įvykio aplinkybių ištyrimą, sudarantis prielaidas neteisingai nustatyti įvykio mechanizmą, atsakingą asmenį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Administracinės atsakomybės nuostatos gali būti taikomos fiziniam asmeniui tik jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Bet kokiu atveju asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius ir asmuo yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

Byloje esančios objektyvios aplinkybės patvirtina apie tai, kad pats R. S. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, netrukus po įvykio grįžo į įvykio vietą dar neatvykus policijos pareigūnams, padėjo išaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nesiekė išvengti administracinės atsakomybės todėl teismas nenustatė R. S. veiksmuose administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės – kaltės, o nesant administracinio nusižengimo sudėties, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, ką teisingai pažymėjo Institucija tyrimo metu pateikdama atsiliepimą į Bendrijos skundą (1e b. l.).

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. vasario 3 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra pagrįstas. Institucija tinkamai įvertino tiriamo administracinio nusižengimo požymius, po papildomo tyrimo išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad R. S. veiksmuose nėra nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės – kaltės požymio, todėl naikinti priimto skundžiamo nutarimo Bendrijos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundo netenkinti, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. vasario 3 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ROIK 07-20-9523124) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė