- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-104-212/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Savickas (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimutė Sankausakitė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- A. S., P. S.
- Kategorijos
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-104-212-/2009
teisėja Birutė Mėlinauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 29.4; 121.21
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Rimanto Savicko, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1292-223/2008 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams A. S., P. S. dėl daikto valdymo pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą pašalinti daikto valdymo pažeidimus – asmeninėmis lėšomis nugriauti nuomojamo valstybinės žemės sklypo, pagal 2000-12-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 27/00-0126, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4965 ha, plane pažymėtas Nr. l, šiaurinėje dalyje esančią 18,01 metrų ilgio tvoros atkarpą, kuri yra prieš 0,0594 ha jo sklypo Nr. 3A, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietinę dalį ir užtikrinti netrukdomą privažiavimą prie minėtos teritorijos bei sandėlio Nr.10, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietinės pusės. Nurodė, kad jis yra pastato (duomenys neskelbtini) savininkas ir nuomoja valstybinės žemės sklypą prie šio pastato. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi 2007-12-27 įsigijo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 4,9616 ha, 594/4916 dalį, tai yra 0,0594 ha sklypą. Naudojimasis sandėliu bei žemės sklypu yra apsunkintas, nes atsakovai šiaurinę dalį savo teritorijos atsitvėrė tvora, trukdančia privažiuoti prie sandėlio ir žemės sklypo iš pietinės pusės. Privažiuoti prie savo sklypo gali tik iš pietinės pusės per atsakovų nuomojamą žemės sklypą, o iš rytinės ir vakarinės pusės negali privažiuoti, kadangi tektų kirsti kelis sklypus, kurie aptverti tvoromis. Dėl atsakovų tvoros jis negali laisvai privažiuoti prie savo žemės sklypo, o vienintelis privažiavimas prie jo sklypo yra per atsakovų nuomojamą teritoriją.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 594/49616 dalis 4,9616 ha žemės sklypo, o atsakovai – 0,4965 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą-sandėlį, esantį tuo pačiu adresu. Atsakovai nuosavybės teise valdo patalpas-sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). CK 4.98 str. nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ši įstatymo norma yra bendroji, nes nustato savininko teisių gynimą nuo bet kokių pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog jo teisės buvo pažeistos ir nėra pagrindo ieškinį tenkinti, o patenkinus ieškovo ieškinį, būtų pažeistos ne tik atsakovų, kaip savininkų, teisės, bet ir būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Ieškovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (plane 3a) yra išsidėstęs abiejose jo nuosavybės teise valdomo pastato pusėse, tačiau privažiavimas (priėjimas) prie ieškovo nuosavybės dalies valdomo pastato (ir prie žemės sklypo) yra numatytas iš šiaurinės pastato pusės ir tam yra suformuotas privažiavimas, plane pažymėtas 2, 3, 3a, b, c, d, e. Minėtas privažiavimas pažymėtas ir indeksu 3a, o ši aplinkybė rodo, kad ieškovui, kaip ir kitiems pastato bendrasavininkiams, yra numatytas privažiavimas prie savo nuosavybės teise valdomų objektų, kuriuo jie gali naudotis. Šios aplinkybės neneigia ir ieškovas. Atsakovų žemės sklypas yra šiaurinėje ieškovo pastato dalyje. Sudarant planus, minėtas žemės sklypas buvo skirtas tik atsakovams ir ieškovui nebuvo numatyta teisė juo naudotis. Planas yra suderintas su visais bendrasavininkiais, jis yra pasirašytas ir ieškovo. Tai rodo, kad jis sutiko su tokiu žemės sklypo pasidalinimu ir naudojimo tvarka ir ja naudojosi. Ieškovo prie ieškinio pateiktas naujas planas nėra suderintas su atsakovais, todėl jis nėra privalomas kitiems asmenims. Iš pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad ieškovo žemės sklypas, kuriuo jis negali naudotis, yra ne fasadinėje pusėje, o namo galinėje dalyje. Paties ieškovo pastatyta medinė tvora atitveria jo nuosavybės teise turimą žemės sklypą nuo gretimų žemės sklypų, taip pat ir nuo atsakovų žemės sklypų. Nustatė, kad ieškovas apsitvėrė savo žemės sklypą iš trijų pusių, o ketvirtoje pusėje yra pastatas. Į ieškovo pastatą įėjimas yra iš fasadinės pastato pusės, tai yra kitoje pastato pusėje nei atsakovų teritorija. Ieškovas, aptverdamas tvora savo žemės sklypą, pats suvaržė savo priėjimą prie sklypo, nes iki tol galėdavo į jį patekti ne tik pro fasadinę pastato dalį, bet ir, neprieštaraujant kitiems pastato bendrasavininkiams, pro jų šalia esančius žemės sklypus. Ieškovas iš savo pastato galinės dalies įsirengė papildomas duris, pro kurias patenka į savo žemės sklypą. Tai įrodo, kad ne atsakovai, o ieškovas pats apsisunkino sau priėjimą prie turimo žemės sklypo. Įsigydamas pastatą ir žemės sklypą, ieškovas buvo supažindintas su jų naudojimo sąlygomis, su numatytais priėjimais, su planais, jokių pretenzijų nereiškė ir šiuo metu naudojasi savo žemės sklypu prieidamas tiek iš šiaurinės, tiek iš pietinės pastato pusės. Atsakovai niekuo neapsunkina naudojimosi ieškovui priklausančiu žemės sklypu. Be to, ieškovas savo pastato galinėje pusėje įsirengė papildomas duris, pro kurias iš savo pastato gali patekti tiesiai į savo žemės sklypą. Liudytojas D. Š., buvęs pastato savininkas, patvirtino, kad jis naudojosi pastatu privažiuodamas iš šiaurės pusės, nes pietinėje pusėje įvažiavimo nėra. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. ir CK 4.93 str. garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą, tačiau įstatymas gina tik pažeistą teisę. Atsakovai užsitvėrė tvorą ant savo žemės sklypo ribos ir ieškovo bei savo žemės sklypų ribų nepažeidė. Atsakovai turi teisę savo nuožiūra disponuoti turimu žemės sklypu. Ieškovui nėra būtinybės važinėti per atsakovų žemės sklypą. To daryti jis neturi įstatyminio pagrindo, o servituto naudotis atsakovams priklausančiu žemės sklypu nėra nustatyta.
Šalies argumentai
Apeliacinu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 4.35 str. 1 d., numatantį, kad valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį arba trukdant valdyti daiktą. Teismas neįvertino, kad atsakovai jam trukdo naudotis priklausančiu sklypu, kad į savo sklypą jis gali patekti tik iš atsakovų teritorijos. Vienintelis privažiavimas į jo sklypą yra per atsakovų sklypą. CK 4.98 str. numato nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ši įstatymo norma yra bendroji, nes nustato savininko teisių gynimą nuo bet kokių pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Atsakovų tvora trukdo jam privažiuoti prie priklausančio sandėlio bei žemės sklypo. Ji neatlieka apsauginės funkcijos, kadangi įvažiavimas į atsakovų nuomojamą sklypą neribojamas. Atsakovai nedraudžia ir jam privažiuoti per jų teritoriją iki savo sklypo, tačiau patekti į jį užkerta kelią jų užtverta tvora. Nors teismas sprendime argumentavo, kad atsakovų tvora nepažeidžia jo teisių ir netrukdo valdyti priklausantį daiktą, tačiau tai netenkina jo poreikių. Jo žemės sklypas yra abiejose jam priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) pusėse. Privažiuoti prie savo sklypo gali tik iš pietinės pusės, per atsakovų nuomojamą sklypą, nes važiuojant iš rytinės ir vakarinės pusių, tektų kirsti kelis sklypus, kurie aptverti tvoromis. Be to, sklypai, pažymėti plane 2, 3, 3e, 3b, ir jo naudojamas 3a sklypas miesto detaliajame plane numatyti kaip apželdinimui skirtas plotas ir jie apsodinti žaliąja veja. Nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo argumentu, kad apsitverdamas tvorą pats apsunkino priėjimą prie turimo žemės sklypo. Patekti į savo sklypą jis gali tik iš pietinės dalies, nes iš kitų pusių yra žalioji veja, o minėtoje pusėje jis yra įsirengęs ir vartus. Pradėdamas naudotis sklypu jokių pretenzijų nereiškė, kadangi pradžioje nebuvo apsunkintas naudojimasis, atsakovai netrukdė naudotis žemės sklypu. Dėl servituto nustatymo taip pat nesikreipė, kadangi atsakovai netrukdomai leidžia įvažiuoti į jiems priklausantį sklypą. Atsakovų argumentas, kad jų teritorijoje yra bokštinis kranas ir dėl to negalima važinėti po teritoriją, taip pat yra atmestinas, nes šis kranas nenaudojamas. Tai įrodo byloje esantis antstolio aplinkybių konstatavimo protokolas. Šiuo metu į savo sklypą jis gali patekti tik pro jam priklausančio pastato duris, tačiau tai neužtikrina jo poreikių, kadangi tiek žemės sklypas, tiek pastatas yra naudojami verslo tikslais. Prie šiaurinėje pusėje esančio sklypo yra reikalinga privažiuoti su sunkvežimiais, todėl durys tikrai neužtikrina visų poreikių. Išdėstyti argumentai yra pakankami, tam, kad įrodytų, jog yra pasunkintas naudojimasis jam priklausančiu daiktu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jie, vadovaujantis valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimis, įregistruotomis Nekilnojamojo turto registre ir nurodytomis Nekilnojamojo turto registro išraše Nr. 27/6688, valdo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 1. Šiame sklype yra jiems nuosavybės teise priklausantys pastatai ir kiti statiniai, įskaitant ožinį kraną. Pastatuose ir žemės sklype veiklą vykdo A. Spalveters įmonė „Transmeka“, kurios pagrindinė veikla yra krovinių pervežimas. Šie pastatai buvo įsigyti iš valstybės ir žemės sklypas išnuomotas tikslu vykdyti krovinių pervežimo veiklą, turėti krovinių perkrovimo aikštelę, naudotis ožiniu kranu. Sklype, kuriuo apeliantas be pagrindo siekia naudotis, įrengtas ožinis kranas. Sklypas yra suformuotas ir infrastruktūra jame įrengta taip, kad būtų užtikrintas tinkamas naudojimasis ožiniu kranu, pakraunant–iškraunant krovinius, taip pat užtikrinama pakrovimo įrenginio apsaugos zona bei netrukdomas transporto priemonės privažiavimas prie kėlimo įrenginio. Nurodytoje vietoje yra suplanuota ir įrengta transporto priemonių stovėjimo aikštelė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-28 įsakymo Nr. 352 „Dėl Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT8-00 tvirtinimo 117.1 punktu, „asmenims, tiesiogiai nedirbantiems krovinių kėlimo bei perkėlimo darbų, neleidžiama būti šių darbų vykdymo vietose ir kranuose“. Siekiant užtikrinti tinkamą darbo su kranu tvarką, saugaus darbo su kranu taisyklių laikymąsi bei siekiant apsaugoti A. Spalveters įmonei „Transmeka“ priklausantį turtą, esantį sklype, ir buvo pastatyta apsauginė tvora, užtikrinanti pašalinių asmenų nepatekimą į teritoriją, siekiant apsaugoti jų gyvybę ir sveikatą bei užtikrinti ir įgyvendinti saugaus darbo su kranais reikalavimus. Tvora pastatyta teisėtai atsakovų valdomo žemės sklypo dalyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.1.1, 1.1.3, 1.1.11 punktais patvirtinto statybos techninio reglamento Nr. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, ištisinės mūrinės, gelžbetoninės ir metalinės sklypų tvoros, ne aukštesnės kaip 1,8 m gali būti statomos nesant kaimynų sutikimo. Nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų buvo įrengta vielinė 1.8 m aukščio tvora. Teritoriją nuolat saugo bei prižiūri A. Spalveters įmonės „Transmeka“ samdomi sargai. Apeliantas neteisingai bei savanaudiškai vertina susidariusią situaciją, nesąžiningai ir nuolat siekia naudotis nebaigtomis tverti atsakovų valdomo sklypo dalimis. Ožinis kranas atsakovams priklauso nuosavybės teise. Vadovaujantis CK 4.37 straipsniu, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti. Nepažeisdami trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, jie patys pasirenka ir priklausomai nuo jų poreikių bei galimybių sprendžia, kada ir kiek ožiniu kranu naudotis. Apeliantas, nuomodamasis sklypą, pažymėtą indeksu 3a ir esantį pietinėje jam priklausančio pastato dalies pusėje, jį įsigydamas nuosavybės teise žinojo apie sklypų ribų ir teisių į juos nustatymą, patvirtintą 2004-09-14, kurį kartu su kitais savininkais pasirašė ir apeliantas patvirtinant žemės sklypo planą. Nuo šios datos sklypų ribos nepakito, sklypų savininkų teisės naudotis sklypais liko tos pačios. Atsakovai nevykdo jokių veiksmų, kurie galėtų riboti apelianto galimybę tinkamai naudotis turimu turtu, privažiuojant prie jam priklausančio pastato dalies iš šiaurinės pusės, naudojantis bendrojo naudojimo keliu. Sklype, pažymėtame indeksu Nr. 1, nėra nustatytas joks bendrojo naudojimo kelias, nesuteikta galimybė bet kokiems kitiems žemės sklypo savininkams naudotis nurodytu sklypu, taip pat kaip ir nesuteikta teisė apeliantui naudotis kitais jo apeliaciniame skunde nurodytais sklypais, besiribojančiais rytinėje ar vakarinėje dalyje su jo sklypu pažymėtu indeksu 3a ir esančiu pietinėje apeliantui priklausančio pastato dalies pusėje. Formuojant žemės sklypą ir tvirtinant žemės sklypo planą, kuriam apeliantas neprieštaravo, nebuvo numatyta teisė apeliantui privažiuoti prie jam priklausančio pastato dalies iš pietinės pusės, todėl jo reiškiami reikalavimai dėl daikto valdymo pažeidimo yra visiškai nepagrįsti. CK 4.34 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis turi teisę valdyti jam priklausantį žemės sklypą privažiuojant prie jo iš pietinės sklypo pusės per atsakovų valdomą žemės sklypą bei įrodymų, patvirtinančių bet kokias valdymo teises į atsakovų valdomą sklypo dalį, kuria apeliantas siekia naudotis. Bet kokia teisė į atsakovų sklypą apeliantui nenustatyta, todėl jis neturi teisės reikalauti valdymo pažeidimo panaikinimo, jei jo nurodoma valdymo teisė ir pats valdymas nebuvo atsiradęs. Teismas teisingai nustatė, kad apeliantas turi galimybę patekti į sklypą, pažymėtą indeksu 3a ir esantį pietinėje jam priklausančio pastato dalies pusėje, per apeliantui priklausančio pastato dalies pietinį išėjimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes apelianto reikalavimas pašalinti daikto valdymo pažeidimus yra nepagrįstas, nes nesant valdymo, kurį apeliantas siekia apginti, negalimas jo pažeidimas, taip pat neįmanomas ir jo pašalinimas. Apelianto reikalavimai, kad patekimas į sklypą iš pietinės jam priklausančio pastato pusės netenkina bei neužtikrina jo poreikių prieštrauja CK 4.37 str. 1 d. nuostatoms, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, nes kitaip būtų pažeisti atsakovų teisėti interesai, susiję su jiems priklausančių pastatų, statinių, žemės sklypo įsigijimu ir tinkamu jų eksploatavimu. Apeliantas kartu su atsakovais ir kitais savininkais ir naudotojais yra pasirašęs 2004-09-14 Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 35 ir jo pagrindu yra parengtas tos kadastrinės vietovės žemės sklypo planas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, todėl šis žemės sklypo planas yra teisėtas ir bylos šalims yra vienodai privalomas.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 594/49616 dalis 4,9616 ha žemės sklypo, o atsakovai – 0,4965 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (b.1. 6–11). Ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-sandėlis, esantis ten pat (b. l. l2). Atsakovai nuosavybės teise valdo patalpas-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantas kartu su atsakovais ir kitais savininkais ir naudotojais 2004-09-14 yra pasirašęs Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 35 (b. l. 32–34) ir jo pagrindu yra parengtas tos kadatrinės vietovės žemės sklypo planas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus (b. l. 24, 35), todėl šis žemės sklypo planas yra teisėtas ir bylos šalims yra vienodai privalomas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog jo teisės buvo pažeistos ir nėra pagrindo ieškinį tenkinti. CK 4.98 str. nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ši įstatymo norma yra bendroji, nes nustato savininko teisių gynimą nuo bet kokių pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovai pažeidė jo teises, užtverdami 18,01 metrų ilgio tvorą, kuri yra prieš jam priklausančio sklypo dalį ir taip užkirto netrukdomą privažiavimą prie minėtos teritorijos bei sandėlio Nr. 10. Iš byloje esančio žemės sklypo plano (b. l. 35) akivaizdu, kad pravažiavimas atsakovų žemės sklype nenumatytas. Iš fotonuotraukų (b. l. 13) matyti, kad šalių sklypai ribojasi ir ieškovas įvažiavimo į savo žemės sklypą per atsakovų sklypą neturi. Be to, šiai ieškovo sklypo daliai yra nustatytos specialiosios naudojimosi sąlygos, pažymėtos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo plano 10 punkte, t. y. šiai sklypo daliai taikomos specialiosios naudojimo sąlygos, nes per jį nutiestos įvairios komunikacijos prie kurių turi būti paliktas priėjimas (b. l. 33–34). Patikimų ir pagrįstų įrodymų, kad ieškovui buvo suteikta teisė naudotis svetimu žemės sklypu, jis nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo valdymas buvo pažeistas (CK 4. 34, 4. 35 str.). Pirmosios instancijos teismas byloje surinktais įrodymais nustatė, kad ieškovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu 3a, yra iš abiejų jo nuosavybės teise valdomo pastato pusių. Privažiavimas prie šio pastato, o tuo pačiu ir prie žemės sklypo, yra numatytas iš šiaurinės pastato pusės ir tam yra suformuotas privažiavimas, plane pažymėtas indeksais 2, 3, 3a, b, c, d, e. Minėtas privažiavimas pažymėtas ir indeksu 3a, o tai neabejotinai įrodo, kad ieškovui ir kitiems pastato bendrasavininkiams yra numatytas privažiavimas prie jų nuosavybės teise valdomų objektų. Aplinkybės, kad minėtu privažiavimu galima naudotis neneigia ir ieškovas. Atsakovų žemės sklypas (teritorija) yra šiaurinėje ieškovo pastato dalyje, plane pažymėtas indeksu l. Pirmosios insatncijos teismas nustatė, kad, sudarant planus, minėtas žemės sklypas buvo skirtas tik atsakovams ir ieškovui nebuvo numatyta teisė juo naudotis. Planas yra pasirašytas ir ieškovo, o tai reiškia, kad jis sutiko su esama padėtimi, žemės sklypų ribomis ir naudojimo tvarka. Įsigydamas pastato dalį ir žemės sklypą, ieškovas buvo supažindintas su numatytais prie pastato priėjimais-privažiavimais, planais, kurių ir privalo laikytis. Ieškovo prie ieškinio pateiktas naujas planas (b. l. 14) nėra suderintas su atsakovais, todėl jis neturi teisinės galios ir nėra privalomas kitiems asmenims. Šiuo metu ieškovas naudojasi savo žemės sklypu, prieidamas tiek iš šiaurinės (fasadinės), tiek iš pietinės (galinės) pastato pusės, o atsakovai niekuo neapsunkina naudojimosi ieškovui priklausančiu daiktu – žemės sklypu.
Pirmosios insatncijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. ir CK 4.93 str.garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą, o įstatymas gina pažeistas teises. Ieškovas neįrodė, kad jo valdymo teisės pažeistos, todėl ir ginti jų nėra pagrindo. Ieškovas netrukdomai gali naudotis savo žemės sklypu per priėjimą iš savo pastato pietinės pusės ir jis neturi įstatyminio pagrindo važinėti per atsakovų žemės sklypą jiems nesutinkant. Servitutai šiuose žemės sklypuose nenustatyti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkami jas ištyrė, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl naikinti 2008-12-17 sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Atmetus apeliacinį skubdą, iš apelainto priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 92, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m.gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš P. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.