Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-338-493/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-01
Bylos Nr.
1A-338-493/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
E. R.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-338-493/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50617-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui,nuteistajam E. R. ir jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. (toliau - ir E. R.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos narei – sugyventinei 2020 m. gruodžio 19 d.), BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos narei - sugyventinei 2020 m. gruodžio 29 d.), BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos narei – sugyventinei 2021 m. sausio 17 d.), ir nuteistas:

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos narei 2020 m. gruodžio 19 d.) - laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos narei 2020 m. gruodžio 29 d.) - laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos narei 2021 m. sausio 17 d.) - laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas sudedant iš dalies ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmės visiško sudėjimo būdu subendrintos su 2021 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti įkalinimo įstaigoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2021 m. kovo 10 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas šioje byloje nuo 2020 m. gruodžio 30 d., 10.15 val. iki 2020 m. gruodžio 31 d., 10.45 val. (2 paros), nuo 2021 m. sausio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo (2021 m. kovo 10 d.), bei pagal 2021 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2020 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą su visais jame nurodytais įskaitymais: tai yra įskaitant arešto bausmę, atliktą pagal 2020 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo nuosprendį, ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 27 d., 17 val. 30 min. iki 2020 m. kovo 28 d., 13 val. 00 val. (1 para).

E. R. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Taip pat, E. R. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. gruodžio 19 d., apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė du kartus į dešinę ranką ir vieną kartą į pilvą savo šeimos narei – sugyventinei S. Š., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, pilvo srityje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.

2. Be to, E. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. gruodžio 29 d., apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į nugarą savo šeimos narei – sugyventinei S. Š., dėl ko ji nugriuvo, tada spyrė vieną kartą jai į kairę šlaunį, vieną kartą į dešinę blauzdą, du kartus kumščiu sudavė į kairę ranką ir vieną kartą į krūtinę, sugriebęs jai už plaukų tampė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai poodines kraujosruvas kairio peties srityje, kairio žasto srityje, nugaroje, juosmens srityje, krūtinėje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.

3. Taip pat, E. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. sausio 17 d., apie 04.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia savo šeimos narei - sugyventinei S. Š., spyrė vieną kartą į veidą, sudavė du kartus kumščiu į kairę ranką ir, sugriebęs už dešinės rankos, ją tempė neleisdamas pabėgti, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai poodines kraujosruvas kairiame skruoste ir abiejuose žastuose, muštines žaizdas apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimą dešiniame žaste, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.

4. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad E. R. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, taip pat, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, ankstesnius teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. R. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę.

5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, jog jis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, dėl jų padarymo gailėjosi. Nors teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia, tačiau, skirdamas bausmę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę neatsižvelgė. Skunde taip pat nurodoma, kad iš dalies tokį E. R. elgesį lėmė jam konstatuoti psichikos sutrikimai. Nurodė, kad jis bandė gydytis, tačiau gydymas neturėjo įtakos. Be to, skirdamas per griežtą bausmę, teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios poziciją – neskirti E. R. griežtos bausmės.

5.2. Taip pat, Kauno apygardos teisme 2021 m. balandžio 26 d. gautas nuteistojo E. R. prašymas perkvalifkuoti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis su nukentėjusiąja S. Š. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė.

2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. R. ir jo gynėja advokatė R. Budrytė prašė nuteistojo skundą tenkinti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistasis E. R. taip pat nurodė, kad savo 2021 m. balandžio 26 d. prašymo nepalaiko, nurodė, kad su S. Š. susitaikė. Prokuroras prašė nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmetamas.

3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nors nuteistasis pateikė papildomą prašymą dėl veikos perkvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau teismo posėdžio metu šio savo prašymo atsisakė. Tuo tarpu, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame iš esmės nesutinkama tik su E. R. paskirta laisvės atėmimo bausme, prašant ją sušvelninti.

4. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. R. paskirtos bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

5. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl E. R. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į E. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų stadiją ir pobūdį (padarytos trys tyčinės, nesunkios, baigtos nusikalstamos veikos). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje vienuolika kartų teistas, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas (4 t., b. l. 12-25), nusikalstamas veikas įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, be to, atsižvelgė į tai, kad E. R. daug kartų baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nemoka, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, buvęs registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas taip pat nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Visumos šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, kad E. R. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, todėl skyrė BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Pripažinti, kad už nusikalstamą veiką apeliantui bausmė paskirta neteisingai ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek E. R., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju E. R. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, siekiant nuteistojo elgesio korekcijos išimtinai teigiama linkme, praeityje apeliantui buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, viešieji darbai, areštas), tiek laisvės atėmimas, tačiau anksčiau nuteistajam paskirtos bausmės teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė įstatymų pažeidimus. Naujas nusikalstamas veikas E. R. padarė 2020 m. gruodžio – 2021 m. sausio mėnesiais, t. y. netrukus po to, kai 2020 m. rugpjūčio 4 d., 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiais jam buvo paskirtos bausmės – areštas. Be to, praeityje nuteistasis daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka (4 t., b. l. 83-94). Toks E. R. elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus bei leidžia pagrįstai pritarti apylinkės teismo išvadai, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant nuteistajam švelnesnio pobūdžio bausmes, vertinamu atveju negali būti pasiekti. Nors apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji prašė E. R. skirti švelnesnę bausmę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu ir paskirti bausmę gali tik teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas nėra saistomas prokuroro, nukentėjusiojo, lygiai kaip ir gynėjo, siūlomos skirti kaltinamajam bausmės, nes tai yra išskirtinė teismo diskrecijos teisė (BK 54 straipsnis).

7. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino ir gailisi, nėra. Atsižvelgiant į nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas skyrė bausmes, jų dydį parinkdamas mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, o taip pat baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, E. R. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, būtų nepagrįstas. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad jis ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina. Bendrindamas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes teismas taip pat taikė E. R. palankesnį bausmių bendrinimo būdą ir paskirtas bausmes iš dalies sudėjo, parinkdamas minimalią pridedamos bausmės dalį (3 mėnesiai). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes visiško bausmių sudėjimo būdu, nesilaikė BK 63 straipsnio reikalavimų, kurie suteikia teismui teisę rinktis vieną iš bausmių sudėjimo (visiško ar dalinio) būdų. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas visiško bausmių bendrinimo būdas atitinka tiek padarytų veikų, tiek ir nuteistojo E. R. asmenybės pavojingumą.

8. Pagrindo švelninti E. R. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nesudaro ir apeliacinio skundo teiginiai dėl jo sveikatos būklės (psichikos sutrikimai). Pažymėtina, kad E. R. buvo (duomenys neskelbtini), jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Tačiau valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje konstatuota, pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad E. R. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (4 t., b. l. 80-82). Tuo tarpu asmens nubaudimas negali būti tik simbolinis, paskirtoji bausmė turi atgrasyti asmenį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 straipsnio 3 ir 4 dalys). Minėtos įstatymo nuostatos patvirtina, kad, netgi atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam yra garantuojama ir esant reikalui suteikiama tinkama sveikatos priežiūra.

9. Įvertinus aukščiau išdėstytas nuteistojo E. R. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jo ankstesnius teistumus ir baustumus administracine tvarka, tai, kad naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. R. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį skiriant švelnesnę bausmės rūšį ar sutrumpinti paskirto laisvės atėmimo terminą, šioje byloje nenustatyta, todėl pagrindo tenkinti apelianto skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis