Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei ir L. J., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka bausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 16 d., 16.30 val., Kaune, V. Putvinskio g. 14, A. K. vairavo automobilį Mercedes-Benz V220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbuline eiga, buvo neatidi ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį bei jį apgadino. Po susidūrimo sustojo, išlipusi apžiūrėjo automobilius, nepranešusi policijai ar nukentėjusiam asmeniui iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. nurodė, kad jei ir apgadino stovėjusią transporto priemonę, tačiau to nepastebėjo ir nuvažiavo nesuprasdama, kad įvyko eismo įvykis. Nurodė, kad tą dieną lijo, jau buvo prietema. Važiuojant atbuline eiga, suveikė parkavimo sistema, signalizuodama, kad automobilis priartėjo prie kažkokio objekto, todėl išlipo iš automobilio pažiūrėti, ar jos automobiliui nepadaryta kokia nors žala. Jokių apgadinimų nematė, taip pat nepastebėjo, kad būtų įvažiavusi į kitą automobilį, nors buvo labai mažas atstumas tarp jų. Tuo tarpu pastebėjo, kad stovėjusio automobilio bamperis apgadintas, tačiau jokių stiklų nematė, juo labiau, kad automobilis nebuvo naujas. Su policijos pareigūnais tikrino bei nustatė, kad parkavimo sistema suveikia iki artimiausio objekto likus 30 cm. Teigė, kad išgirdusi suveikiant parkavimo sistemos signalą, išlipo įsitikinti ar nekliudė kokio medžio ar dar ko nors. Taip pat pripažino, kad ilgai automobilio netyrinėjo, nes ji buvo užtvėrusi kelią, o kitiems automobiliams laukiant kada šie galės pravažiuoti, skubėjo atlaisvinti jiems kelią, neneigdama, kad buvo susijaudinusi, nes manė, jog galėjo kažką kliudyti.

Liudytojas E. I. parodė, kad surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą atsižvelgdamas į bylos medžiagą. Jo manymu, vairuotoja suprato, kad sukėlė eismo įvykį, ir tokią išvadą jis padarė remdamasis tuo, kad vairuotoja išlipo iš automobilio ir nuėjo jo apžiūrėti. Įprastai vairuotojai to nedaro pavažiavę atbuline eiga, o važiuoja toliau. Taip pat kontakto garsą girdėjo liudytoja, kuri matė kaip į automobilį buvo atsitrenkta, tuo tarpu vairuotoja tvirtino nemačiusi ir negirdėjusi. Taip pat prie automobilio gulėjo nukritęs žibinto stiklas. Nurodė, kad ne kartą yra tyręs eismo įvykius, kai vieno automobilio apgadinimai yra minimalūs, o kito – pakankamai dideli. Šiuo atveju apžiūrėjęs A. K. automobilį MERCEDES BENZ ant galinio bamperio nustatė kontakto žymę ir padarė išvadą, kad įspaudus stovėjusio automobilio priekinį bamperį, įskilo ir iškrito priekinio žibinto stiklas.

Liudytoja J. Š. parodė, kad pastatė automobilį Putvinskio g. apie 16 val. Automobilis buvo tvarkingas be jokių akivaizdžių defektų ar įbrėžimų, nors tarpas tarp bamperio ir kitų detalių galėjo būti kiek didesnis. Grįžusi po pusvalandžio pastebėjo ant žemės gulintį jos automobilio žibinto stiklą, taip pat pamatė apgadintą bamperį. Tuo metu priėjusi moteris jai pasakė, kad į jos automobilį atsitrenkė kita transporto priemonė, kurios vairuotoja buvo išlipusi iš jos, tačiau po to iš karto nuvažiavo. Patvirtino, kad draudimo bendrovė padarytą žalą atlygino ir jokių pretenzijų ji neturi.

Liudytoja I. G. parodė, kad eismo įvykio dieną apie 16.30 val. stovėjo Putvinskio g. ir laukė atvažiuojančio vyro. Žiūrėjo link Putvinskio g., nes iš ten turėjo jis privažiuoti. Tuo metu jau buvo prieblanda. Belaukdama matė, kaip už maždaug 20-30 metrų atbuline eiga tieia trajektorija važiavęs automobilis atsitrenkė į stovėjusią kitą transporto priemonę, nes pasigirdo trenksmas. Pamatė, kaip iš automobilio išlipo moteris su aukštakulniais, nuėjo iki automobilio galo, paskui grįžo, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Kadangi automobilis pravažiavo pro pat ją, ji užsirašė valstybinius numerius. Jai kilo įtarimas, kodėl automobilis nuvažiavo, todėl nuėjo prie stovėjusios transporto priemonės, norėdama jį apžiūrėti ir palikti raštelį su užrašytais valstybiniais numeriais jos savininkui. Matė akivaizdžius transporto priemonės apgadinimus. Jai priėjus prie automobilio, iš karto atėjo jo vairuotoja su vaiku ir ši jai papasakojusi, kas ką tik įvyko.

Vertinant liudytojų J. Š., I. G. ir policijos pareigūno bei iš dalies A. K. parodymus, taip pat kitus byloje esančius duomenis, t.y. eismo įvykio vietos schemą (b. l. 3), policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 5), nuotraukas (b. l. 16, 17, CD b. l. 18), liudytojos nubraižytą įvykio vietos schemą (b. l. 22, 53), transporto priemonių techninės apžiūros aktus (b. l. 23, 24), teismui nekyla jokių abejonių, kad A. K., važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino, tokiu būdu, ji pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 101 p. reikalavimus, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

ATPK 130 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 222 punktas reikalauja, kad tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.4-06-3-04958-2013-5). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pasišalinimo iš eismo įvykio vietos motyvai, veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Kaip matyti, A. K. teigė, jog nepajuto kontakto, nemanė, kad apgadino kitą transporto priemonę, todėl ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Tačiau teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, daro priešingą išvadą, t.y., kad A. K. suprato atsitrenkusi į kitą transporto priemonę ir ją apgadinusi, tačiau ignoruodama pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti nukentėjusiajam ar policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas, visų pirma, į pačios A. K. paaiškinimus, kurie iš dalies yra prieštaringi. Nors ji atkakliai tvirtino nejutusi kontakto, tačiau jos elgesys patvirtina priešingai. Byloje nustatyta, kad po kontakto A. K. buvo išlipusi iš savo automobilio ir nuėjo link automobilio galo jo apžiūrėti, kas patvirtina, kad ji suprato, jog įvyko kontaktas. Nors ji teigė, kad iš automobilio išlipo suveikus garsiniam parkavimo sistemos signalui, tačiau jos nurodytos priežastys rodo, kad ji siekė įsitikinti ar nėra padaryti kokie nors apgadinimai. Ji pati patvirtino, kad automobilio nepertraukiamas garsinis signalas pradeda skambėti iki artimiausio objekto likus 30 cm, t.y. pakankamam atstumui, todėl akivaizdu, kad vien dėl paties signalo ji nebūtų išlipusi apžiūrinėti automobilio, nes tikėtina, kad ji ne kartą yra buvusi situacijoje, kurioje garsinis signalas ją įspėdavęs apie šalia esančius objektus. Ji neneigė, kad buvo susijaudinusi, kas rodo, ir ką ji pati patvirtino, kad tai buvo neįprasta situacija. Be to ji nurodė maniusi, kad galėjo kliudyti medį, nors toks paaiškinimas kelia pagrįstų abejonių jau vien todėl, kad ji judėjo nuo vieno kelio krašto link kito manevruodama kelyje ir iki šaligatvio dar buvo pakankamai didelis atstumas, todėl tokios kliūties kaip medis net negalėjo būti. Taip pat ji nurodė, kad išlipo ir apžiūrėjo tik savo automobilį, norėdama įsitikinti, kad jis nėra apgadintas, o tai savo ruožtu taip pat patvirtina, kad ji suprato įvykus kontaktą ir išlipo turėdama tikslą nustatyti apgadinimų mąstą ir pobūdį, o ne tik įsitikinti, koks atstumas iki kitos transporto priemonės. Pažymėtina ir tai, kad stovėjusios transporto priemonės apgadinimai buvo akivaizdūs, t.y. ne tik nukritęs žibinto stiklas, ko A. K. teigė nepastebėjusi, tačiau įskeltas ir pakritęs žemyn priekinis bamperis, kuris atkreipė jos dėmesį. Taigi, ji neturėjo akivaizdaus ir pagrįsto pagrindo manyti, kad neapgadino kitos transporto priemonės, nors ant jos automobilio bamperio akivaizdžių kontakto žymių nebuvo. Galiausiai paminėtina ir tai, kad kontakto garsą girdėjo už 20-30 metrų nuo eismo įvykio vietos buvusi liudytoja I. G., todėl darytina išvada, kad kontakto garsą turėjo girdėti ir A. K.. Tokiu būdu, teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog ji suprato kliudžiusi stovėjusią transporto priemonę, suvokė, kad ją apgadino bei savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir pranešti apie jį nukentėjusiajam ar policijai, tačiau to nepadarė ir iš jos nuvažiavo, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per vienerius metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. vairavo transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama atbuline eiga kliudė kitą stovėjusį automobilį, taip pat pažeisdama Kelių eismo taisyklėse nustatytą tvarką, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kita vertus, transporto priemonių apgadinimai itin nedideli, nukentėjusiajai žala atlyginta ir ji pretenzijų nereiškianti. Praeityje A. K. bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau per paskutiniuosius 10 metų, ji vos 2 kartus pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o tie pažeidimai savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs, paskirtas baudas yra sumokėjusi, todėl teismas daro išvadą, kad jos padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinis. Be to, kaip pakartotinai padarytą tos pačios rūšies pažeidimą, o tuo pačiu ir jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe galima pripažinti tik dėl to, kad dėl paskutinio pažeidimo, kuris buvo padarytas dar 2014 m. spalio 15 d., 50 Lt bauda buvo paskirta 2014 m gruodžio 30 d. nutarimu, kurią ji sumokėjo 2014 m. gruodžio 31 d.

Taigi, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas mano, kad net ir minimali ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę baudą be specialios teisės atėmimo nuobaudos, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., - 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., - 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.