- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- II-79-850/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00333-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. U.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui U. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo R. U. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija ir AAD) vyriausiojo specialisto U. R. 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2353-2022 (toliau – nutarimas) R. U. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje ir nubaustas 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemonėmis – teisės medžioti atėmimu 3 metams ir administracinio nusižengimo įrankių, tai yra vienų spąstų laukiniams gyvūnams gaudyti, polietileninio maišo, bebro (gaišenos) – konfiskavimu už tai, kad 2022 balandžio 13 d. 14 val., būdamas medžiotoju, medžioklės klubo „G“ medžioklės plotu vienete, (duomenys neskelbtini), išėmė pastatytus spąstus iš Vilkos upės, kuriuose buvo įkliuvęs bebras. Bebrą nunešė prie savo automobilio. Nutarime pažymėta, kad R. U. paaiškino, jog pastatytus spąstus pamatė prieš kelias dienas, tačiau jų nelietė. Jis, kaip girininkas, vykdė miško priežiūros darbus (duomenys neskelbtini) miško 44 kvartale. Balandžio 13 d. pastebėjo, kad spąstuose yra įkliuvęs bebras, jis skleidė nemalonų kvapą, todėl spąstus išėmė, bebrą nunešė ir numetė prie savo automobilio. R. U., būdamas medžiotoju, privalėjo žinoti, kad neturėdamas galiojančio medžioklės lapo, kuriame jis nebuvo įrašytas kaip medžiotojas, neturėjo teisės vykdyti medžioklės svetimuose medžioklės plotuose, t. y. negalėjo išimti spąstuose pagauto bebro ir jo pasisavinti. R. U. pažymėjo, kad, išėmęs bebrą, spąstus numetė toliau upėje, tačiau nustatyta, kad spąstai buvo užtaisyti iš naujo ir tikslingai pastatyti ant bebrų tako kitoje Vilkos upelio vietoje. R. U. neteisėtai (neturėdamas galiojančio medžioklės lapo) sumedžiojęs bebrą, pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 58.2 punkto 58.2.1 papunktį, kuriame nurodyta, kad „draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, <...> medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės" ir Taisyklių 58.2.2 papunktį, kuriame nurodoma, kad „draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės“. R. U., neteisėtos medžioklės metu sumedžiojęs bebrą, padarė 383,38 Eur žalą gyvūnijos ištekliams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. U. pateikė skundą teismui, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2022 m. gegužės 13 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde nurodoma, kad nuobauda jam paskirta neteisėtai, Institucija visiškai nevertino arba netinkamai vertino byloje esančius duomenis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai aiškinant faktines aplinkybes ir taikant įstatymą. Nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje turi būti naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Be to, Institucijos nutarime nesuprantama pareikšto kaltinimo esmė – pateiktas pačio R. U. paaiškinimo epizodas, kad jis prieš keletą dienų Vilkos upelyje surado kažkieno paliktus spąstus su įkliuvusiu bebru, tačiau iš pradžių bebro neėmė, o balandžio 13 d. jis tik bebrą iš spąstų išėmė, nes pūvantis gyvūnas teršė aplinką, – dėl ko tik sunkiau pasinaudoti teise apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų. R. U. nepastatė spąstų, kuriais buvo sugautas bebras ir nevykdė medžioklės. Jis yra valstybinės įmonės (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkas, buvo nuvykęs apžiūrėti miško 44 kvartalą dėl galimo kirtimo. P. V. upėje spąstuose jau kelias dienas sugautą bebrą, atlikdamas pagal pareigybės aprašymą jam pavestas funkcijas organizuoti ir vykdyti apsaugą nuo miško teršimo, stebėti miškų sanitarinę būklę, kad nebūtų teršiama aplinka ir daroma žala gamtai, pūvantį gyvūną išėmė iš spąstų, nuvilko prie duobės, kur būtų užkasęs. Tam, kad išimtų gyvūną iš spąstų, reikalinga juos iš naujo užstatyti. Atlaisvintus spąstus numetė ant kito bebrų tako, esančio šalia, tuo medžiotojams parodydamas (pademonstruodamas), kad jie medžioja neatsakingai, t. y. palieka spąstuose pūvantį gyvūną, kuris teršia mišką ir gamtą. Atvykęs medžiotojas N. P., su kuriuo bandė pasisveikinti, nuo jo atsitraukė ir išsitraukęs mobiliuoju telefonu pradėjo filmuoti, skambinėti ir nurodinėjo koordinates kur privažiuoti. Supratęs, kad medžiotojai tarpusavyje derinasi veiksmus, išvažiavo. Bebras spąstais buvo sumedžiotas medžiotojų klubo „G.“ medžioklės plotuose, jų paskutinėmis medžiojimo dienomis. Yra medžiotojas, bet ne „G.“ klubo narys. Tariamą dieną nebuvo medžiotoju, nes bebrą spąstuose rado eidamas miškininko pareigas ir jį iš spąstų išėmė netoleruodamas daromos žalos gamtai. Bebro prie savo automobilio nenešė, jį pavilko takeliu, kur yra dauba ir būtų užkasęs. Nutarime minimą celofaninį maišą turėjo pasiėmęs tam, kad į jį sudėtų darbo funkcijoms atlikti skirtu kardu nukirstus medžių kuolelius pomidorams parišti. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad tarp jo ir (duomenys neskelbtini) girininkijos miškuose medžiojančio medžiotojų klubo „G.“ narių jau eilę metų vyrauja konfliktiški santykiai, nes girininkas dėl savo principingumo medžiotojams yra neparankus, neatlyždamas reikalauja medžiotojų valdyti bebrų populiacijos augimą ir įspėja apie medžiotojų klubui gresiančius ieškinius už jų medžioklei naudojamuose miškų plotuose bebrų padarytą žalą miškui. Tai patvirtina 2016 m. lapkričio 4 d., 2017 m. spalio 6 d., 2021 m. rugsėjo 20 d. siųsti girininkijos pranešimai medžiotojų būreliui „G.“. 2019 m. taip pat įvyko incidentas, kai po susitarto reikalavimo vykdyti bendrai su medžiotojų klubu „G.“ bebrynių ardymą, klubo nariui susilaužius pirštą ir išvykus, o jam sumedžiojus bebrą, vykstant rado užverstą medį. Tada iš krūmų iššoko aukšto rango policijos pareigūnas, atvyko kitas ekipažas su filmavimo kameromis, pradėjo kaltinti brakonieriavimu. Kitą dieną dar paskambino iš televizijos laidos korespondentas, kuris prašė pakomentuoti šį įvykį. Vėliau paaiškėjo, kad sustabdęs pareigūnas buvo medžiotojų klubo narių draugas. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad ir pastarasis įvykis dėl tariamos neteisėtos medžioklės, dėl kurios priimtas skundžiamas Institucijos nutarimas, yra tiesiog iš anksto surežisuota situacija, bandant nepagrįstai apkaltinti girininką tariamai neteisėta veikla, turint vilties, kad tokiu atveju bus nušalintas nuo pareigų.
Teismo posėdyje R. U. paaiškino, kad girininku dirba 30 metų, medžiotojas yra 32 metus. Už panašius administracinius nusižengimus nėra baustas, turi nuobaudą už tai, kad medžioklės metu nedėvėjo liemenės, gavo įspėjimą. Spąstai ne jo, jų nestatė, tik bebrą išėmė, nes sunervino, kad bebras per ilgai ten buvo, apsinešė dumbliais ir žolėmis, jau turėjo kvapą. Spąstus išmetė į vandenį, bebro nepasisavino, numetė prie daubos, toliau ėjo vykdyti girininko pareigas, grįžęs būtų užkasęs. Stengėsi dėl Lietuvos miškų. Pats nemedžiojo, dirbo darbą. Atėjęs prie mašinos norėjo pasisveikinti su atvykusiu medžiotoju N. P.. Jis kalbėjo telefonu, filmavo ir su juo nėjo į kontaktą, todėl sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nebuvo jokio pabėgimo. Problema buvo su būrelio pirmininku P. A., kuris turi širdies ligą ir mobilaus telefono nesinešioja. Jam skambindavo po 4-5 kartus, kad pataisytų bokštelį, šėryklą ar bebrines ardytų. Jis neatsiliepdavo, gal dėl to, kad reikės kažką dirbti. Vieną kartą jo dukra yra atsiliepusi ir pasakė, kad tėvas paliko mobilų telefoną, kai grįš perskambins. Būtų pranešęs jam, kad išėmė bebrą ir jis yra užkastas, ir, kad susitvarkytų spąstus. Viskas vyko greitai, paskambinti ir pranešti tuo momentu neturėjo galimybės. Jei D. M. pamatė spąstus ir pagalvojo, kad yra brakonieriaujama, turėjo pranešti gamtos apsaugai. Mano, čia buvo jų pačių medžioklė. Kad spąstai statomi ir seniau matė. Pats medžioja Š. rajone, gal jau dešimt metų spąstų nestato. Konfliktai kyla dar ir dėl politinių dalykų, kad yra ne partinis. Yra medžiotojų iš būrelio, su kuriais nekonfliktuoja. Kai būdavo užsemiami spąstai, yra skambinęs būrelio pirmininkui R. U.. Konfliktai vyksta, kad jis įpareigojo reguliuoti bebrų populiaciją - jie buvo nuvažiavę pas jo padalinio vadovą ir aiškino, kaip prie jų kabinėjasi. Komisija pasakė, kad reikalaujama teisingai. Jo (vadovaujamoje girininkijoje) yra ūkiniai miškai, jei jie užtvindyti, apsemti, negali vykdyti ūkinės veiklos. K. N. užtvinsta, ta populiacija iš Nemuno pasiskleidžia po mišką ir ji yra pakankamai didelė. Miške būna rudeninės revizijos, tada važiuoja komisija ir žiūri ar girininkas nepadarė kokių darbų, kad miškas užaugtų, ar yra priežastis dėl ko girininkas negalėjo ko padaryti. (duomenys neskelbtini) miško 44 kvartale ištraukė šakas, išvalė biržę. Gal balandžio 9-10 d., buvo biržė iškirsta ir dar po to įvykio vežamos iš tos biržės šakos. Radus spąstuose bebrą, kuris ilgą laiką neišimamas, pagal įstatymą gal turėjo praeiti, tačiau kaip girininkas pro tai negalėjo praeiti. Netoli paviršiaus, vandenyje, matėsi, kad yra bebras. Dar prie spąstų buvo pririšta geležinė grandinė. Atvykęs balandžio 13 d., apie 14 val. matė, kad bebras neišimtas, nuėjo į tarnybinį automobilį, apsirengė, pasiėmė kardą (kirsti spindėm ir t.t.) ir ėjo į biržę paruošti ją traukimui. Maišą pasiėmė, nes norėjo žmonai prikirsti gluosnio kuoliukų pomidorams parišti. Nuo automobilio iki tos vietos, kur buvo bebras, buvo apie 120-130 metrų (vėliau teigė, kad atstumas apie 100 metrų). Grįžęs išėmė bebrą ir panešė jį prie daubos gal 50 metrų, gal 30 metrų nuo tos vietos, nes šalia yra senvagė. Iki mašinos dar buvo apie 40 metrų. Į tą daubą būtų jį įmetęs ir užvertęs. Kastuvas buvo mašinoje. Jį būtų pasiėmęs vėliau, po biržės sutvarkymo, bet pamatė, kad atvažiavo N. P. mašina. Neišeina bebro išimti neužtaisius spąstų, juos numetė į vandenį ant kito tako užrakintus, kad nepavogtų jiems jų. Spąstai buvo neparuošti medžioklei. Gyvūną išimdamas dar padėjo (medžiotojams) kad jie atsakingiau žiūrėtų į savo pareigas, vadovavosi jo pareigybės instrukcijos 11.8 ir 11.9 punktais. Parvažiavus į girininkiją po pusvalandžio atvažiavo gamtos apsauga. Buvo tokia būsena, kai galvojo kas čia įvyko ir kaip elgtis. Vadovavosi miškininko principais, gal emocijos „per viršų perlipo“.
Šalies argumentai
L. N. P. paaiškino, kad gavo skambutį iš kolegos D. M., jog neteisėtai medžiojama jų plotuose. Nuvažiavęs į nurodytą vietą rado stovinčią miškų urėdijos mašiną, o priėjus prie upelio apie 30-50 metrų nuo mašinos ir apie 10 metrų nuo upelio buvo bebras. Dar buvo ir žalias maišas. Ant bebro matėsi spąstų žymės. Jis buvo šlapias. Prie automobilio grįžo miškininkas. Pats kalbėjo telefonu su pareigūnais, jiems nurodė koordinates kaip ir kur atvykti, todėl su R. U. nebendravo. Kai būtų baigęs kalbėti, būtų su juo pasikalbėjęs. R. U. apsisuko, kažką pasakė, sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Jo nefilmavo ir nefotografavo. Atvažiavo pareigūnai, jiems parodė bebrą, maišą, praėjo pakrante ir atsitiktinai užėjo spąstus, jie buvo nuleisti. Dar toje vietoje kabėjo lenciūgo galas. Spąstai buvo užtaisyti ir nuleisti į vandenį, gal 20-30 m. atstumu nuo bebro išėmimo vietos. Nežino, ar spąstai tikslingai buvo pastatyti, ar atsitiktinai numesti, juos metant jie gali savaime iššauti, tas mechanizmas būna jautrus. Jie nebuvo iššauti. Pats medžioja nuo 2003 metų, bebrų medžioklės specifika jam žinoma. Bebras į spąstus pakliuvęs buvo jau kelios dienos. Kad jis pašvinkęs, požymių nebuvo. Kvapas nuo jo nesklido, buvo priėjęs šalia. Nebuvo dumblių, šakų. Pareigūnai pasiėmė spąstus, bebrą ir išvažiavo. Nežinojo, kad buvo vaizdo kamera. R. U. pirmą kartą buvo susitikęs. Vėliau atvykę į namus pareigūnai apklausė. Sakė pareigūnams, kad automobilis išvažiuoja iš įvykio vietos, nesakė, kad bėgo, nors jam susidarė įspūdis, kad R. U. šalinasi iš įvykio vietos.
L. V. G. paaiškino, kad 2022 m. balandžio 13 d. su kolega vykdė aplinkos apsaugos reidą Š. rajone. Paskambino viršininkas ir pasakė, kad gavo medžiotojų pranešimą apie medžioklės plotuose vykdomą neteisėtą bebrų medžioklę. Susiskambino su D. M., apibūdino situaciją, nurodė kur reikia vykti. Nuvykus pasitiko N. P., jis paaiškino, kad rado upėje pastatytus spąstus bebrams gaudyti. Išsiaiškinęs, kad „G.“ būrelio medžiotojai ten nemedžiojo, sugalvojo pastatyti slaptą kamerą. Balandžio 13 d. kamera užfiksavo, kad R. U. ištraukė spąstus. Prieš tai N. P. sakė, kad atvažiavęs į įvykio vietą pamatė miškų urėdijos mašiną, išėjo R. U., jie lyg apsižodžiavo. R. U. įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Nuvykus į girininkiją, R. U. sakė, kad bebrą matė, bet tą dieną nemedžiojo, spąstų nekilnojo. Paėmė jo paaiškinimą, išrašė šaukimą. Apsiklausė N. P., D. M., kuris atvykęs pateikė vaizdo medžiagą, kurioje buvo matyti kaip R. U. ištraukė spąstus. Matyti, kaip ištraukęs spąstus, juos užtaisė ir paleido vėl į upę - R. U. savo paaiškinime taip nurodė, tik nepažymėjo, kad jis spąstus užtaisęs buvo. Apklausė medžiotojų būrelio vadovą, kuris patvirtino, kad niekas iš būrelio bebrų ten nemedžiojo. R. U. bebrą sumedžiojo neturėdamas teisės, nes nėra būrelio narys, neturi medžioklės lapo. Pagal N. P. parodymus, bebras gulėjo prie jo automobilio, jeigu tai ne jo medžioklės įrankiai, jis neturėjo teisės jų paimti. Išėmimas yra medžioklės veiksmas. Byloje įrodymų, kad R. U. pastatė spąstus nėra, bet jis juos išėmė ir pastatė kitoje vietoje - žino, kad spąstus pastatė kitoje vietoje, nes ten jie rado. Įvykio vietoje spąstus ištraukė iš vandens, jie buvo užtaisyti, užspausti, kad bebras būtų pagautas. Jie buvo vandenyje ant bebrų tako. Negali pasakyti dėl spąstų užtaisymo, nėra medžiotojas. Būdami kartu su P. ir N. P. padarė bendrą išvadą, kad spąstai buvo užtaisyti, juos metant galima pataikyti ant bebrų tako tik tikslingai Jei kažkas kitas pastatė spąstus, kam R. U. juos ėmė. Jis, būdamas medžiotoju, ėmimo tvarką žino. Jis neturėjo į vandenį spąstų įmesti vėl į kitą vietą. Medžiotojai, pastatę kamerą laukė ir nepranešė apie brakonieriavimo atvejį, nes norėjo įsitikinti, kas brakonieriauja, jie nerinko įrodymų administracinei bylai. Formaliai gal turėjo pranešti (AAS). Taip ir pats būtų pasielgęs pastatęs savo kamerą. Vilkos upelyje yra daug bebrų. Blogo kvapo nuo rasto bebro nesklido, parazitų ant kailio nesimatė, žolėmis, dumbliais nebuvo apsinešęs. Jo šviežumas buvo pakankamai geras. Nemano, kad vandenyje būdamas bebras galėtų skleisti kvapą.
L. P. A. paaiškino, kad daugiau nei pusę metų buvo „G.“ medžiotojų būrelio pirmininku ir medžioklės vadovu. Pats medžioja nuo 1992 metų. Reikšmingiausia tai, kad iš jo medžiotojų būrelio toje vietoje spąstų niekas nestatė. Prašė, kad statytų ten spąstus, bet kažkas vis nunešdavo spąstus ir daugiau ten nebestatė. Kas iš medžiotojų rado spąstus sužinojo tik tada, kai iškvietė aplinkos apsaugą. Kamerą statė D. M. jo neinformavęs, jis ir neturėjo informuoti. Kameros naudojamos dėl brakonierių ir dėl žvėries judesio. Tai leistinas medžioklės įrankis. D. M. iškvietė gamtos apsaugą, nes paprastas medžiotojas neturi teisių atimti ginklą. Kameras stato, nes aplinkos apsauga viena nepajėgi suvaldyti brakonierių. Tai ne pirmas toks R. U. atvejis dėl medžioklės. R. U. davė žodžiu leidimą medžioti su paskirtu iš klubo medžiotoju A. M., nes R. U. nepasitikėjo ir jis nėra klubo narys. Su medžiotoju galėjo statyti spąstus, kai jie įsirašo į kelionės lapą. Ar jie medžiojo, nežino, lapuose jo pavardės nematė. R. U. reiškė pretenzijas būreliui, kad mišką bebrai griaužia, skambino dėl žalos darymo. Pretenzija pasitvirtino. Su R. U. nebuvo įtemptų santykių, jie nekonfliktavo. Į R. U. skambučius atsiliepdavo visada. Jis neskambino, kad rado bebrą. Jeigu būtų radęs praleistą skambutį, būtų perskambinęs.
Liudytojas D. M. paaiškino, kad 2022 m. balandžio 6 d. rado svetimus spąstus. Spąstai buvo išnirę virš vandens, jie matėsi kai ėjo krantu. Aiškinosi, kas juos pastatė, klausė medžiotojų M., G., G.. Būtų iškart informavęs gamtos apsaugą, bet per 20 metų nėra radęs veikiančių spąstų, su tokiais procesais taip pat nėra susidūręs. Nepranešė (gamtos apsaugai), nes nebuvo įsitikinęs, kad tai ne jų medžiotojo spąstai. Kitas medžiotojas pasiūlė pastatyti kamerą. Susiskambinęs su medžiotojais balandžio 10 d. pastatė E. J. asmeninę kamerą, ji buvo paslėpta, padėta ant žemės. B. K. parėjo filmuota medžiaga iš kameros, kai girininkas R. U. traukia bebrą iš upės. Tada paskambino trumpuoju numeriu. N. P. nuvyko į įvykio vietą, nes jis arčiausiai tos vietos gyvena. Visus kameros failus perdavė aplinkos apsaugai. Kameroje dar buvo užfiksuotas pačios kameros pastatymas. Kiek kamera suveikė, tiek kadrų ir pateikė. Jeigu būtų daugiau ten R. U. lankęsis, daugiau kadrų būtų. Spąstuose yra saugikliai, kai išimi bebrą, jie užsitaiso automatiškai. Yra tokie kabliukai, jeigu kabliukai užkabinti jie neužtaisyti. Išėmus bebrą, kad spąstai neveiktų, su kokiu pagaliuku reikia dėti per vietą, sulankstyti ir tada vežti. Nematė, ar spąstai buvo užtaisyti.
Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu prašo netenkinti skundo. Nurodė, kad skunde teigiama, jog nutarime nepagristai pritaikytas Taisyklių 58.2.1 papunktis, nes pareiškėjas medžioklės plotuose neturėjo ginklo, kuris būtų neįdėtas į dėklą, tačiau neužsimenama apie antrąją papunkčio reikalavimo dalį, kurioje nurodyta, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, „medžioti teritorijose, kuriose jis neturi teisės medžioti”. Šiuo atveju pareiškėjas, išėmęs bebrą iš spąstų, vykdė neteisėtą medžioklę ir Taisyklių minėtas papunktis taikytas pagrįstai. Pareiškėjas paaiškinime teigė, kad pastatytus spąstus matė kelias dienas, o įkliuvusį į spąstus bebrą išėmė po kelių dienų, pasklidus nemaloniam kvapui. Departamento nuomone, pareiškėjas būdamas atsakingu miško priežiūros darbuotoju – girininku, privalėjo informuoti savo vadovybę ar medžioklės plotų naudotojus – medžioklės klubo „G.“ vadovybę ar kitus klubo narius apie pastebėtą galimą pažeidimą ir įsitikinti, ar šioje vietoje nevyksta teisėta medžioklė, tačiau jis to nepadarė. Savavališkai išimdamas bebrą iš neva svetimų spąstų pareiškėjas, būdamas specialiuoju subjektu – medžiotoju, privalėjo suprasti, kad tokie veiksmai traktuotini kaip neteisėta medžioklė. Pareiškėjas skunde teigė, kad išėmęs iš spąstų bebrą, spąstus specialiai numetė matomoje vietoje, kad parodytų medžioklės plotų naudotojų neatsakingumą, tačiau nustatyta, kad spąstai buvo pastatyti užtaisyti ir kitoje vietoje tiksliai ant bebrų išvaikščiotos vietos. Departamento nuomone, ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad spąstai buvo pastatyti su tikslu sumedžioti bebrą, t. y. buvo vykdoma neteisėta medžioklė. Departamento nuomone, surinkta pakankamai įrodymų, kad pagrįsti pareiškėjo nusižengimą, skunde pateikta teismų praktika, neva patvirtinanti jo nekaltumą, visiškai neatitinka šiame nusižengime nustatytų faktinių aplinkybių, o argumentai, kuriais remiamasi skunde, vertintini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą ir žalos atlyginimo.
Teismo posėdyje institucijos, priėmusios nutarimą atstovas U. R. paaiškino, kad mano, jog buvo vykdoma tikslinė bebrų medžioklė. R. U. suprato, kokius veiksmus atlieka išimdamas spąstus ir juos perstatydamas ant kito bebrų tako. Jis nenumanė, kad buvo filmuojama, ta filmavimo medžiaga yra įrodymas apie neteisėtos medžioklės vykdymą. Pareiškėjas yra patyręs medžiotojas ir žino, kad svetimų įrankių negalima liesti. Jei jie būtų svetimi, tikrai jų nebūtų lietęs arba būtų pranešęs medžioklės plotų naudotojams, savo vadovybei arba aplinkos apsaugai. Aplinkybę, kad R. U. pastatė spąstus, jie grindžia tik prielaidomis, bet medžioklė buvo vykdoma. Pagal teisinius aktus vaizdo kameros pastatymas turėtų būti suderintas su aplinkosaugos institucijomis, bet vaizdo įrašas yra leistinas, nes jie yra medžioklės plotų naudotojai ir galimai neteisėta medžioklė vyko jų plotuose. Nustačius, jog buvo išimti spąstai ir pastatyti kitoje vietoje, šie veiksmai traktuotini kaip medžioklė - liesdamas svetimus spąstus asmuo atlieka medžioklės veiksmus. Neturi pagrindo tikėti, kad (R. U.) tai darė iš miškininko supratimo apie savo darbą. R. U. anksčiau vieną kartą yra baustas už administracinį nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu ir nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš pareiškėjo R. U. skundo turinio matyti, kad jis neigia pastatęs spąstus, kuriais buvo sugautas bebras, tai yra, nesutinka su nutarimo nuostatomis, kad jis sumedžiojo bebrą teritorijoje, kurioje medžioti teisės neturėjo, pasisavino sugautą bebrą ir vėl pastatė spąstus bebrams gaudyti. Teigia, kad spąstai ne jo, spąstų bebrams gaudyti nestatė, bebrą iš spąstų išėmė vykdydamas girininko pareigas, nes pūvantis gyvūnas teršė aplinką, bebrą numetė prie daubos, jo nepasisavino, būtų užkasęs.
ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, nes tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskirta administracinė nuobauda bei skirtos administracinio poveikio priemonės Institucijai konstatavus, kad jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau –Taisyklės) 58.; 58.2.; 58.2.1.; 58.2.2. papunkčius ir 74.1. punktą, tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtą sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Iš straipsnio dispozicijos galima spręsti, kad nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir nori taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Taisyklių 58.2. punkte nustatyti draudimai asmeniui, turinčiam teisę medžioti: pagal 58.2.1. papunktį draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, jei nėra įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės; Taisyklių 58.2.2. papunktyje numatytas draudimas sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. A. T. 74.1 papunktyje nustatyta, kad šiurkščiais Taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Taisyklių 58.1–58.5, 58.35 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai.
Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2022 m. balandžio 6 d., medžioklės klubo „G.“ narys D. M., vaikščiodamas medžioklės klubo „G.“ medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) sav., Vilkos upėje, rado pastatytus spąstus bebrams gaudyti. Išsiaiškinęs, kad medžiotojų klubo „G.“ medžiotojai šioje vietoje bebrų spąstais nemedžioja, 2022 m. balandžio 10 d., upės pakrantėje pastatė E. J. priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą. 2022 m. balandžio 13 d. į telefoną gavo vaizdo žinutę, kurioje užfiksuotas prie spąstų atėjęs (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkas R. U., kuris į krantą ištraukė spąstus su juose esančiu negyvu bebru. D. M. apie pažeidimą nedelsiant pranešė į Bendrąjį pagalbos centrą. Kadangi buvo išvykęs, paskambinęs arčiausiai gyvenančiam klubo nariui N. P., paprašė nuvykti į pažeidimo vietą ir palaukti atvykstančių aplinkos apsaugos pareigūnų. Pastarieji, atlikę administracinio nusižengimo tyrimą, galiausiai kaltu dėl bebro sumedžiojimo pripažino R. U.. Pastarojo kaltę Institucija grindžia medžiotojo D. M. pateikto vaizdo įrašo duomenimis, iš kurių matyti, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje R. U. iš upės ištraukia spąstus su negyvu bebru.
Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme medžiojimas apibrėžiamas kaip laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant (2 straipsnio 9 dalis). Taigi, kad asmenį būtų galima pripažinti kaip medžiojusį, reikia įrodyti, jog jis atliko bent vieną alternatyvų veiksmą, apibūdinantį medžiojimą. Nagrinėjamu atveju Institucija konstatavo, kad pareiškėjas sumedžiojo bebrą jį sugaudamas spąstais.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. U. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad spąstų nestatė ir bebro nesumedžiojo. Jis teigia, kad vykdydamas darbines funkcijas, lankydamasis (duomenys neskelbtini) girininkijos 44 kvartale, kurio vienoje biržėje atliekamas plynas kirtimas, tai patvirtina jo pateiktas brėžinys ir kirtimo apskaitos dokumentai (b. l. 103-106), Vilkos upelyje surado kažkieno paliktus spąstus su įkliuvusiu bebru, tačiau iš pradžių bebro neėmė, o jį išėmė tik balandžio 13 d., nes jis teršė aplinką. Liudytojas D. M. paaiškino, kad svetimus spąstus rado 2022 m. balandžio 6 d., kamerą pastatė balandžio 10 d. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo balandžio 10 d. iki 13 d. joks asmuo prie pastatytų spąstų nesilankė. Nustatyti, kada bebras pateko į spąstus, galimybės nėra. Byloje apklausti medžioklės klubo „G.“ nariai medžiotojai D. M., N. P., tuo metu klubo vadovo pareigas ėjęs P. A. patvirtino, kad apklausė kitus klubo narius ir išsiaiškino, kad niekas iš klubo narių spąstų nestatė. Niekas neįtarė ir netvirtino, kad spąstus galėjo pastatyti R. U.. P. A. patvirtino, kad kameras medžiotojai stato, nes aplinkos apsauga vieni nepajėgūs suvaldyti brakonierių. Liudytojas D. M. taip pat parodė, kad kameras dažniausiai deda apsaugai nuo brakonierių. Neabejotina, kad R. U. apie medžiotojų pastatytą kamerą nežinojo. Įvertinant aplinkybę, kad mažiausiai tris dienas iki rasto bebro išėmimo jis nesilankė prie spąstų, leidžia daryti išvadą, kad jis neturėjo tikslo sumedžioti bebro, nes vertingoji šio gyvūno dalis yra mėsa, kuri, gyvūnui ilgai išbuvus negyvam vandenyje, maistui nebetinka. Tokiu būdu, byloje nėra jokių įrodymų, kad R. U. būtų atlikęs bent vieną Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje numatytą veiksmą, konkrečiai – sugavęs bebrą. Teismas nesutinka su aplinkos apsaugos pareigūno liudytojo V. G. teigimu, kad spąstų ištraukimas su negyvu bebru yra medžioklės veiksmas – šiuo atveju medžiojimu laikytini tik veiksmai, kuriais siekiama, kad laukinis gyvūnas, šiuo atveju bebras, būtų sugautas, tai yra spąstų jiems pastatymas, jų pritvirtinimas ir kiti veiksmai, kurių pagalba jis būtų sugautas. Negyvo rasto bebro ištraukimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip medžiojimo veiksmas. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju Institucija nepateikė jokių įrodymų, jog būtent R. U. sumedžiojo 2022 m. balandžio 13 d. Vilkos upelyje rastą bebrą, todėl Institucijos nutarimas, kuriuo R. U. pripažintas kaltu padaręs ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bei jam skirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas 3 metams, pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu.
R. U. skunde teigia, kad jam nebuvo aiški kaltinimo esmė. Teismas sprendžia, kad šis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas yra pagrįstas. Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo ribos buvo apibrėžtos protokole suformuojant kaltinimą, jog R. U. (nors tikroji pareiškėjo pavardė U.) medžioklės klubo „G.“ medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) ribose, nebūdamas medžioklės klubo „G.“ narys, neturėdamas medžioklės lapo, suteikiančio teisę medžioti medžioklės klubo „G.“ plotų vienete, Vilkos upėje vykdė neteisėtą medžioklę naudodamas spąstus – 1 vnt. gyvūnams gaudyti. Neteisėtos medžioklės metu sumedžiojo 1 bebrą. Nutarime administracinio nusižengimo byloje jau nebėra kaltinimo, kad R. U. neteisėtai sumedžiojo bebrą, nurodoma, kad jis išėmė pastatytus spąstus iš Vilkos upės, kuriuose buvo įkliuvęs bebras. Nutarime konstatuojama, kad spąstai buvo užtaisyti iš naujo ir tikslingai pastatyti ant bebrų tako kitoje Vilkos upelio pusėje. Institucijos atstovas teisme patvirtino, kad būtent ši aplinkybė ir įrodo R. U. neteisėtos medžioklės faktą. Tokiu būdu, R. U. kaltu dėl neteisėtos medžioklės pripažintas dėl kaltinimo, dėl kurio jis nebuvo kaltinamas administracinio nusižengimo protokole, o tai yra esminis procesinis pažeidimas, dėl kurio nutarimas negali būti laikomas teisėtu.
R. U. paaiškinime administracinio nusižengimo protokole paaiškino, kad išėmęs iš spąstų bebrą, juos numetė ant kito bebro tako į Vilkos upės vandenį su mintim, kad bebrai neliptų tuo taku ir nedarytų žalos miškui. Skunde teismui jis nurodė, kad atlaisvintus spąstus jis numetė ant kito bebrų tako, esančio šalia, tuo medžiotojams parodydamas (pademonstruodamas), kad jie medžioja neatsakingai, t. y. palieka spąstuose pūvantį gyvūną, kuris teršia aplinką. Teismo posėdžio metu jis parodė, kad spąstus numetė į vandenį ant kito tako užrakintus, kad jų jiems nepavogtų. Spąstai buvo neparuošti medžioklei. L. N. P. paaiškino, kad spąstus rado už 20-30 metrų nuo bebro išėmimo vietos, jie buvo nuleisti, kabėjo tik lenciūgas, jie buvo užtaisyti. Tvirtina, kad buvo tie patys spąstai, tačiau nurodė, kad visi jie yra vienodi, tik tvirtinimo mechanizmai specifiniai. Jis nežino, ar spąstai buvo tikslingai pastatyti ar atsitiktinai numesti. L. V. G. parodė, kad atvykęs, su N. P. ir P. ieškojo spąstų, juos įvykio vietoje ištraukė iš vandens. Negali pasakyti dėl jų užtaisymo, nėra medžiotojas. Byloje nėra duomenų, kad R. U. rastų spąstų vieta būtų buvusi parodyta, jų išėmimo faktas ir būklė (užtaisyti ar ne) niekaip neužfiksuota ir neįforminta. Tokiu būdu, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad pareigūnai rado tuos pačius spąstus, kuriais ir buvo išimtas bebras, kad jie tikslingai buvo pastatyti tikslu sugauti bebrą – grandinė (liudytojų vadinama „lenciūgu“) nebuvo pritvirtinta prie kokio tai stabilaus objekto, o tik numesta, nors medžiotojai ją visuomet pritvirtina.
Byloje nustatyta ir įrodyta, kad 2022 m. balandžio 13 d. 14 val., R. U., būdamas medžiotoju, medžioklės klubo „G.“ medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) sav., nebūdamas medžioklės klubo „G.“ narys, Vilkos upėje, išėmė spąstuose rastą nugaišusį bebrą. Taisyklių 58.25. punkte numatytas draudimas asmeniui, turinčiam teisę medžioti, paimti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, susidūrus su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis iš radimo vietos prieš tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir AAD ir negavus leidimo paimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas ar jo dalys paimami apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas ar jo dalys paimti neteisėtai. Nors R. U. teigia, kad ratą bebrą iš spąstų jis išėmė vykdydamas jo, kaip girininko, pareigybės aprašymo 11.8. (savo kompetencijos ribose organizuoja ir vykdo visas priemones neteisėtos veiklos sustabdymui ir pažeidimą padariusių asmenų nustatymui) ir 11.9. (stebi girininkijos miškų sanitarinę būklę, informuoja Darbdavį, Tiesioginį vadovą ar kitą atsakingą asmenį apie kenkėjų ir ligų židinius), punktuose nustatytas funkcijas, teismas sprendžia, kad aptarti pareiškėjo pareigybės aprašymo punktai jam nesuteikia teisės paimti spąstuose rasto negyvo bebro, nors jis rastas ir jo vadovaujamos girininkijos ribose.
Teisės teorijoje ir praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto paėmimas yra tada, kai kaltininkas įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Jis laikomas baigtu, kai asmuo pasišalina iš vietos, kurioje jis paėmė turtą. Byloje nustatyta, kad R. U. spąstuose rastą negyvą bebrą iš jų išėmė, po to nunešė link tos vietos, kurioje buvo pastatytas jo automobilis ir paliko dauboje, maždaug už 40 metrų nuo automobilio, kuriuo jis atvyko. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad R. U. iš spąstų išimtą bebrą nunešė į kitą vietą, taigi jis atliko veiksmus, kurie traktuotini kaip neteisėtas turto paėmimas. Motyvai, kodėl jis tai padarė – ar turėdamas tikslą bebrą vėliau užkasti, ar jį pasiimti su savimi, nes šalia rastas maišas bei aplinkybė, kad bebras buvo atneštas link automobilio, kuriuo jis atvyko, leidžia daryti tokią prielaidą, teisinės reikšmės neturi.
Byloje nustatyta, kad R. U. yra medžiotojas, jis, kaip nurodė, medžioja Š. rajone. Duomenų, kad spąstuose radęs negyvą bebrą pareiškėjas apie tai būtų pranešęs medžioklės plotų naudotojui ir Aplinkos apsaugos darbuotojams, prieš jį išimdamas iš spąstų, nėra. Nors R. U. teigia, kad medžioklės plotų naudotojo medžiotojų klubo „G.“ tuometiniam vadovui P. A. sunku prisiskambinti, pastarasis teisme parodė, kad į R. U. skambučius atsiliepdavo visada. Jam (2022-04-13) R. U. neskambino ir neinformavo, kad rado bebrą. Jei būtų radęs praleistą skambutį, būtų jam perskambinęs. Tokiu būdu, byloje nėra duomenų, kad prieš išimdamas bebrą iš spąstų R. U. būtų įvykdęs Taisyklių 58.25. punkte nustatytą pareigą apie rastą bebrą pranešti šiame punkte nurodytiems asmenims. Tokiais veiksmais R. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje. Iš Administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 65-74) matyti, kad R. U. turi galiojančią nuobaudą už ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl jo pažeidimas kvalifikuotinas kaip padarytas pakartotinai, tai yra, pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remdamasis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas – R. U. veika iš ANK 290 straipsnio 8 dalies perkvalifikuotina pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį.
Teismui konstatavus, kad R. U. bebro kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nesumedžiojo, darytina išvada, kad žalos gamtai - 383,38 Eur - jis nepadarė, todėl jam neatsiranda pareigos šią žalą atlyginti.
Teismas detaliai nenagrinėja ir nepasisako dėl skundo argumentų, jog pareiškėjo ir medžiotojų klubo „G.“ narių santykiai yra konfliktiški dėl jo, kaip girininko, principingumo reikalaujant medžiotojus reguliuoti bebrų populiaciją, nes teismas nagrinėja konkretų skundą dėl konkrečios nuobaudos paskyrimo R. U. už konkretų pažeidimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, su kuriuo pareiškėjas nesutinka.
Nors pareiškėjas prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau nagrinėjamu atveju nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. U. nėra pagrindo, nes administracinis nusižengimas, numatytas ANK 290 straipsnio 2 dalyje, padarytas, pats R. U. šios aplinkybės iš esmės neginčija.
Perkvalifikavus R. U. padarytą nusižengimą pagal švelnesnę administracinę atsakomybę numatantį ANK straipsnį, turi būti iš naujo išspręstas nuobaudos skyrimo klausimas. R. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. ANK 290 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas baudžiamas bauda nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad R. U. pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį baudžiamas pirmą kartą, jis nedarė kliūčių administracinio nusižengimo tyrimui, teikė paaiškinimus, R. U. už padarytą nusižengimą paskyrus mažesnę negu ANK 290 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis numatytą baudą, bus užtikrinta administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje.
ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už ANK 290 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas buvo padarytas naudojant spąstus, kurių savininkas nenustatytas, todėl šis nusižengimo padarymo įrankis ir jais sugautas bebras (gaišena) turi būti konfiskuotini. Nors netoli bebro (gaišenos) buvo rastas ir polietileninis maišas, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad jis buvo ar būtų buvęs naudojamas bebro gabenimui. R. U. paaiškino, kad maišą jis pasiėmė tikslu į jį sudėti gluosnių kuoliukus, ši aplinkybė Institucijos nėra paneigta, todėl jis negali būti pripažįstamas administracinio nusižengimo padarymo priemone ar įrankiu ir turi būti grąžintas R. U.. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi, konfiskuotini administracinio nusižengimo padarymo įrankiai ir priemonės - 2022 m. balandžio 27 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu paimti spąstai laukiniams gyvūnams gaudyti – 1 vnt. ir bebras (gaišena) – 1 vnt. Tuo pačiu protokolu paimti – polietileninis maišas 1 vnt. ir medžiotojo bilietas, grąžintini R. U..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 646 straipsniais,
nutaria:
P. R. U. skundą tenkinti iš dalies.
P. A. ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto U. R. 2022 m. gegužės 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2353-2022.
Pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikaciją, pripažįstant R. U. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
Konfiskuoti 2022 m. balandžio 27 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu paimtus – spąstus laukiniams gyvūnams gaudyti – 1 vnt., bebrą (gaišeną) – 1 vnt.
Grąžinti R. U. 2022 m. balandžio 27 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu paimtus – polietileninį maišą – 1 vnt., medžiotojo bilietą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 22166193585.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį T. T. apylinkės T. T. rūmams.