- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2A-885-260/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10303-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Embex“
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Verslo idėja“
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Embex“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-368-752/2021 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Verslo idėja“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Embex“ dėl prievolės atsiskaityti tinkamo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Verslo idėja“ 2020 m. birželio 30 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Embex“ priteisti 2560,40 Eur skolos sumą už neapmokėtą dalį PVM sąskaitos faktūros serija EIR Nr. 19/4753; priteisti 209,95 Eur delspinigius už pradelstą apmokėti sąskaitą; priteisti 40 Eur remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 p.; priteisti 103,27 Eur palūkanas (skaičiuojamas iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2020-06-11) už pavėluotus atsiskaitymus, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str.; įpareigoti atsakovę mokėti 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas bei žyminį mokestį. Ieškovė prašė šį ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi netenkino ieškovės MB „Verslo idėja“ prašymo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, nustatė terminą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad būtų galima ieškinį nagrinėti ginčo teisenos tvarka. Ieškovei pateikus įrodymus apie papildomai sumokėtą žyminį mokestį, Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 14 d. ieškinį priėmė.
Šalies argumentai
3. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 9 d. rangovas UAB „Embex“ ir subrangovas UAB „Eirigita“ sudarė Subrangos darbų sutartį (toliau – ir Sutartis) , kuria subrangovas įsipareigojo atlikti darbus – pakeisti objekte (viešbutis adresu (duomenys neskelbtini)) 3 vnt. stiklo paketų, o rangovas (atsakovė UAB „Embex“) įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus ir darbų rezultatą. Sutarties 5.2. punkte šalys numatė, kad už atliktus darbus rangovas privalo atsiskaityti per 7 kalendorines dienas po PVM sąskaitos faktūros išrašymo bei ir darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymo dienos. Atlikus darbus, 2019 m. rugsėjo 9 d. UAB „Eirigita“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija EIR Nr. 19/4753, sudarė atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr. 19/09-09 ir pateikė juos atsakovei. Sąskaitos apmokėjimo terminas – iki 2019 m. rugsėjo 16 d. Tačiau sutartiniai įsipareigojimai nebuvo laiku vykdomi. Praterminuota sąskaita buvo dalinai dengiama: 2019 m. lapkričio 15 d. įmokėta 887,94 Eur, 2019 m. gruodžio 23 d. įmokėta 888,46 Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. įmokėta 1 000 Eur, 2020 m. vasario 3 d. įmokėta 500 Eur. Skolos likutis – 1 428,63 Eur. 2020 m. kovo 16 d. tarp MB „Verslo idėja“ (ieškovė) ir UAB „Eirigita“ buvo sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis dėl atsakovės UAB „Embex“ skolos perėmimo. Pagal šią sutartį pradinis kreditorius perleido, o naujasis kreditorius (ieškovė) perėmė iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į skolą, kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais) palūkanomis bei nuostoliais, iš atsakovės, pagal 2019-05-09 subrangos darbų sutartį, 2019-09-09 PVM sąskaitą faktūrą EIR Nr. 19/4753, 2019-09-09 atliktų darbų perdavimo aktą Nr. 19/09-09. Ieškovė registruotu ir elektroniniu paštu keliskart siuntė atsakovei Reikalavimo teisės perleidimo sutartį bei Pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, raginantį padengti susidariusią skolą. Pranešimu buvo suteiktas skolos padengimo terminas - 5 dienos. Atsakovė ignoravo siunčiamus pranešimus ir dalines sąskaitos apmokėjimo įmokas atliko į Pradinio kreditoriaus bankinę sąskaitą: 2020 m. gegužės 13 d. įmokėjo 500 Eur, 2020 m. gegužės 25 d. įmokėjo 500 Eur. Pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovės darbuotojai asmeniškai buvo įteiktas 2020 m. gegužės 20 d. Atsakovė pripažino reikalavimo teisės perleidimo faktą, tačiau likusią skolos dalį padengti atsisakė. Todėl ieškovė reiškia ieškinį dėl priteisimo likusios skolos bei netesybų, kylančių iš pažeistos sutartinės prievolės - laiku ir tinkamai neapmokėjus išrašytos sąskaitos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Šiame procesiniame dokumente nurodė, jog ieškovės reikalavimas nepagrįstas dėl tokių priežasčių. Pirma, pareiga sumokėti už darbus atsakovei galėjo kilti tik po sąskaitos išrašymo ir dabų priėmimo akto pasirašymo. Pradinis kreditorius darbų priėmimo-perdavimo aktą atsakovei pateikė, net nepradėjus atlikti darbų, o atlikus darbus, atsakovė pastebėjo atliktų darbų trūkumus, kurie buvo išreikšti telefoninio pokalbio metu pradinio kreditoriaus atstovui, nes tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus buvo susiklostę ilgamečiai bendradarbiavimo ir pasitikėjimo santykiai. Kadangi atliktų darbų kokybė netenkino atsakovės, trūkumai buvo taisomi ne vieną kartą. Be to atsakovė tik 2019 m. lapkričio 15 d. atliko pirmąjį avansinį mokėjimą, kaip tai nurodyta Sutartyje, o tai reiškia, jog vadovaujantis Sutarties 4.1 punktu, darbai turėjo būti atliekami per 30 dienų nuo avansinio mokėjimo atlikimo. Taigi, vadovaujantis Sutarties sąlygomis darbai negalėjo būti pradėti anksčiau, kaip 2019 m. lapkričio 15 d. Atlikus darbus ir ištaisius trūkumus, tarp šalių taip ir nebuvo pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas. Todėl ieškovė kartu su ieškiniu į bylą pateikia tik Pradinio kreditoriaus vienašališkai pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą, kuriame neatlikta jokia žyma apie atsakovės atsisakymą juos pasirašyti. Taigi darytina prielaida, jog abipusiu susitarimu ir susiklosčiusiu ilgamečiu tarpusavio pasitikėjimu atsakovė ir pradinis kreditorius tęsė Sutarties vykdymą, nereikšdami pretenzijų vienas kitam ir laikydami sutarties sąlygas nepažeistomis. Antra, atsakovė laikosi pozicijos, jog Sutartis nebuvo pažeista, o atlikti mokėjimai, kaip ir Pradinio kreditoriaus atlikti darbai vėlavo dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo. Tačiau, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė niekuomet neneigė prisiimtų įsipareigojimų ir juos vykdė. Tai pagrindžia 2020-08-06 tarpusavio atsakovės ir pradinio kreditoriaus atsiskaitymų suderinimo aktas. Be to, atsakovės veikla yra susijusi išskirtinai su apgyvendinimo paslaugų teikimu. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo, atsakovės veiklai buvo taikomi tiesioginiai apribojimai. Atsakovė nevykdė tiesioginės veiklos, informacija, kuri susijusi su tinkamu įsipareigojimu vykdymu naujajam kreditoriui – ieškovei, taip ir nepasiekė atsakovės vadovo. Todėl nuo 2020-02-03 likusią skolos dalį, kurios dydį patvirtina ir ieškovė ieškinyje, sumokėjo ne pati atsakovė, o su ja susijusi bendrovė UAB „Imperiva“ atskirais mokėjimais 2020-05-13, 2020-05-25 ir 2020-06-23, nes atsakovė tik liepos mėnesį atnaujino veiklą. Taigi, atsakovė būdama įsitikinusi, jog prisiimtus įsipareigojimus vis dar privalo vykdyti pradiniam kreditoriui, įvykdė juos pilna apimtimi. Trečia, atsakovei nesuprantama, kodėl ieškovės reikalaujamas skolos likutis yra 2560,40 Eur, kai , reikalavimo perleidimo sutartyje dar 2020-03-16 buvo patvirtinta, jog atsakovės pagrindinė skolos dalis, kurią ji privalo sumokėti pradiniam kreditoriui ir kuri yra perleidžiama ieškovei, yra lygi 1500 Eur. Ketvirta, atsakovės vadovas, dėl užimtumo bei siekdamas atnaujinti bendrovės veiklą, neturėjo informacijos, kad pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę ieškovei. Pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą buvo įteiktas atsakovės darbuotojai tik 2020-05-20, tai yra bendrovei dar neatnaujinus veiklos. Todėl, siekdama pilnai atsiskaityti, atsakovė 2020-05-13, 2020-05-25, 2020-06-23 į pradinio kreditoriaus sąskaitą atliko likusios sumos - 1500 EUR mokėjimus, būtent tokio dydžio mokėjimus, kurie atitinka pradinio kreditoriaus ir naujojo kreditoriaus (ieškovės) patvirtintą skolą 2020-03-16 reikalavimo perleidimo sutartyje. Todėl ieškovė, remiantis tarp jos ir pradinio kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi, privalo reikalauti visų atsakovo sumokėtų sumų būtent iš pradinio kreditoriaus.
5. Dublike, pateiktame 2020 m. rugsėjo 24 d., ieškovė nurodė, kad ji keičia savo reikalavimus ir prašo iš atsakovės priteisti 1060,40 Eur skolą, taip pat priteisti 209,95 Eur delspinigius už pradelstą apmokėti sąskaitą, 40 Eur remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 p., 103,27 Eur palūkanas (skaičiuojamas iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2020-06-11) už pavėluotus atsiskaitymus, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str., šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šiame procesiniame dokumente nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog po ieškinio padavimo dienos atsakovė bankiniais pavedimais dengė skolos dalį, ieškovė MB „Verslo idėja“ koreguoja ieškinio reikalavimą ir sumažiną pagrindinę reikalaujamą skolą iki 1060,40 Eur. Kadangi šalys subrangos sutartimi sutarė, kad pavėlavęs laiku sumokėti subrangovui šioje Sutartyje numatytas pinigų sumas, rangovas moka subrangovui 0,2 % už kiekvieną pavėluotą dieną nuo nesumokėtos pinigų sumos, o atsakovė sąskaitos sumą dengė daliniais mokėjimais, vadovaujantis CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta tvarka, nuo atlikto mokėjimo visų pirma buvo atskaičiuojami susitarti delspinigiai, kurie buvo susikaupę iki atitinkamo mokėjimo atlikimo, ir tik tada dengiama pagrindinės skolos dalis. Nepaisant įvykusių korekcijų, reikalaujama delspinigių suma (209,95 Eur) nesikeičia. Ši suma paskaičiuota iki 2020-03-16, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 1.125 str. 5 d. 1 p. Kadangi paskutiniai mokėjimai buvo atliekami vėliau nei 2020-03-16, dėl šios priežasties ši reikalaujama suma nekinta. Už pažeistą prievolę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 p., 40 Eur reikalavimas taip pat nekinta.103,27 EUR palūkanų reikalavimas taip pat nekinta, kadangi palūkanos buvo paskaičiuotos iki ieškininio padavimo dienos. Taip pat nurodė, kad ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu, kad darbų priėmimo-perdavimo aktas atsakovei nebuvo pateiktas. Atsakovė atliko dalinius mokėjimus, todėl konkliudentiniais veiksmais pripažino darbų priėmimo-perdavimo aktą. Byloje nepateikti įrodymai, kad darbai buvo atlikti po sąskaitos išrašymo dienos. Taip pat, ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad atsakovei apie skolos perleidimą buvo pranešta netinkamai.
6. Triplike atsakovė nurodė, kad su ieškovės dublike pateikiamais argumentais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė šiame procesiniame dokumente nurodo tokius motyvus. Pirma, 2019-05-09 tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus UAB ,,Eirigita“ sudaryta Sutartis nebuvo pažeista, o atlikti mokėjimai, kaip ir pradinio kreditoriaus atlikti darbai vėlavo dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo. Tačiau, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė niekuomet neneigė prisiimtų įsipareigojimų ir juos vykdė. Dar daugiau, atsižvelgiant į tai, jog tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus niekuomet nebuvo kilę ginčų dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo ir šiuo atveju pradinis kreditorius ir atsakovė niekuomet nelaikė, jog Sutarties sąlygos buvo pažeistos, atsakovė iš pradinio kreditoriaus nebuvo gavęs jokių pretenzijų, pagrindžia aplinkybę, kad tai buvo normali verslo praktika. Antra, ieškovė ieškinyje nurodo ir ne kartą konstatuoja, jog nuo 2020-02-03 likusi skolos dalis sudaro tik 1 428,63 Eur. Atsakovė atskirais mokėjimais 2020-05-13, 2020-05-25, 2020-06-23, po karantino pabaigos, iškart atnaujinusi veiklą, įsitikinusi, jog prisiimtus įsipareigojimus vis dar privalo vykdyti pradiniam kreditoriui, juos įvykdė pilna apimtimi. Taigi, atsakovė iš viso atliko 1 500 EUR dydžio mokėjimus, tai yra 71,37 EUR daugiau nei ieškovės konstatuota skola. Atsakovei yra nesuprantama, kokiu būdu ieškovė skaičiuoja susidariusią skolą, todėl ieškovės dublike pateikti teiginiai neatitinka tikrovės ir prieštarauja ieškinyje nurodytai pozicijai. Trečia, atsakovei yra nesuprantama, kokiu tikslu ieškovė vis keičia savo poziciją dėl skolos dydžio. Pabrėžtina, jog ieškovė ieškinyje jau buvo konstatavusi, jog skolos likutis sudaro 1 428,63 Eur. Negana to, pasirašydami reikalavimo perleidimo sutartį, šalys, tai yra pradinis kreditorius ir naujasis kreditorius (ieškovė), konstatavo, jog atsakovės (skolininko) sutarties sudarymo dieną, 2020-03-16, mokėtina skola yra lygi 1500 Eur. Tačiau dėl atsakovei nesuprantamų priežasčių ieškovė keičia reikalavimo dydį ir nurodo, jog neva skolos likutis, pagal atskirus skaičiavimus, šiai sudaro 1 060,40 Eur. Ketvirta, ieškovė nepagrįstai skaičiuoja delspinigius nuo skolos sumos su PVM, kas yra neteisėta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė mažajai bendrijai „Verslo idėja“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Embex“ 1 060,40 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimties eurų 40 ct) skolą, 103,27 Eur (vieno šimto trijų eurų 27 ct) palūkanas, 209,95 Eur (dviejų šimtų devynių eurų 95 ct) delspinigius, 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 1 373,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2020 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją, 329 Eur (trijų šimtų dvidešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
8. Teismas sprendime nurodė, kad 2020-07-02 ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės 2 060,40 Eur skolą už neapmokėtą dalį PVM sąskaitos faktūros, serija EIR Nr. 19/4753, 209,95 Eur delspinigius už pradelstą apmokėti sąskaitą, 103,27 Eur palūkanas iki ieškinio pateikimo dienos, 40,00 Eur išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas, 2020-09-25 dublike ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo nuo 2 060,4 Eur iki 1 060,4 Eur sumos, kitų reikalavimų netikslino. Šiuos reikalavimus ieškovė kildina iš jos su UAB „Eirigita“ 2020 m. kovo 16 d. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties. Pradinis kreditorius UAB „Eirigita“ iki reikalavimo perleidimo 2020 m. kovo 16 d. ieškovei turėjo reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Embex“ skolą, kuri buvo susidariusi pastarajai pilnai neapmokėjus 2020 m. rugsėjo 9 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už pagal Sutartį atliktus darbus, atsakovė pripažįsta, jog PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo Subrangos sutartyje nustatytais terminais.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovės atsikirtimų argumentus, kad pradinis kreditorius UAB „Eirigita“ darbus pagal Sutartį atliko su trūkumais, vėliau juos taisė, o kadangi Sutarties šalis siejo ilgamečiai bendradarbiavimo santykiai ir šalys tarpusavio kompromiso būdu spręsdavo atliktų darbų kokybės trūkumų bei apmokėjimų už atliktus darbus klausimus, šalys pretenzijų viena kitai nereiškė ir laikė sutarties sąlygos nebuvo pažeistos. Teismas vertino, jog bylos duomenys leidžia daryti priešingą išvadą, kadangi UAB „Eirigita“ Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimus, kilusius iš Subrangos darbų sutarties, o tai rodo, kad pradinis kreditorius laikėsi pozicijos, jog atsakovė savo įsipareigojimų nėra tinkamai įvykdžiusi.
10. Taip pat sprendime teismas pažymėjo, jog atsakovė teigė, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad PVM sąskaitoje faktūroje ir atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte nurodyti darbai iki 2019-09-09 nebuvo atlikti. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad UAB „Eirigita“ atlikti darbai turėjo trūkumų ir reikėjo juos taisyti, kad UAB „Eirigita darbus užbaigė tik 2019 m. žiemą. Neįrodytas ir atsakovės teiginys, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. atliktų darbų aktas jai nebuvo pateiktas ir atsakovė darbų nepriėmė. Tai, kad atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas atsakovės nepasirašytas, nesudaro pagrindo vertinti, kad jis nebuvo pateiktas atsakovei ir, kad darbai nebuvo atlikti. UAB „Eirigida“ savo paaiškinimuose nurodė, kad šis aktas buvo pateiktas atsakovei pasirašyti, tačiau atsakovė jo nepasirašė ir nereagavo į raginimus pasirašyti, nors atliko dalinius mokėjimus pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.
11. Teismas sprendime nurodė, jog atsakovės teiginiai, kad ji yra pilnai atsiskaičiusi už atliktus darbus pradiniam kreditoriui, taip pat nepagrįsti. Visų pirma, nelogiška, kad atsakovei pilnai atsiskaičius su UAB „Eirigita“ pagal 2020 m. rugsėjo 9 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, pastaroji būtų sudariusi Reikalavimo teisės perleidimo sutartį su ieškove. Reikalavimo teisės perleidimo metu egzistavusią skolą patvirtina ir UAB „Eirigita“ pateikti 2020 m. gruodžio 22 d. paaiškinimai, kad bendravimas su atsakove visada buvo komplikuotas, atsakovė gan dažnai vėluodavo atsiskaityti, todėl ir buvo kreiptasi dėl skolos išieškojimo į ieškovę. Šiais paaiškinimais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių argumentus apie visišką skolos apmokėjimą iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo, todėl teismas vertina, kad 2020 m. kovo 16 d. UAB „Eirigita“ ir ieškovei sudarant Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, egzistavo 1 500 Eur pagrindinė skola.
12. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė pažeidė savo sutartines pareigas: praleido sąskaitos, kuria turėjo apmokėti iki 2019 m. birželio 16 d. (7 kalendorinės dienos), apmokėjimo terminus, neįvykdė prievolės ir per protingą ieškovės nustatytą terminą, nereagavo į pradinio ir naujojo kreditoriaus raginimus apmokėti skolą, skola iki galo nepadengta. Todėl sprendime nurodė, kad ieškovės ieškinį tenkina pilnai ir priteisia jai iš atsakovės 1 060,40 Eur skolą, 103,27 Eur palūkanas, 209,95 Eur delspinigius, 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 1 373,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2020 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 329 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo pateikė atsakovė UAB „Embex“. Skunde ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu klaidingai vertino visas tarp šalių kilusio ginčo aplinkybės bei įrodymus, todėl priėmė sprendimą, kuris prasilenkia su įrodymu visuma ir yra nepagrįstas, dėl ko prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-368-752/2021 ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB ,,Verslo idėja“ ieškinį, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės veiksmus netinkamai vertino ir/arba iš viso nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų, todėl netinkamai kvalifikavo turimus šalių įsipareigojimus ir prievoles. Tuo atveju, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).
8.2. Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai nagrinėjo reikalavimo perleidimo faktą, tačiau nenagrinėjo pačios Rangos sutarties sudarymo bei ja prisiimtų įsipareigojimų faktinio įvykdymo momentų. Teismas konstatavo, jog būtent atsakovė neįrodė aplinkybių, neva UAB ,,Eirigita“ darbai pagal tarp šalių sudarytą Rangos sutartį vėlavo. Dar daugiau, teismas konstatavo, jog būtent Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas tarp UAB ,,Eirigita“ bei ieškovės yra esminė aplinkybė, kuri įrodo atsakovės netinkamą įsipareigojimų vykdymą.
8.3. Pirmosios instancijos teismas nė nevertino aplinkybės, jog remiantis tarp UAB ,,Eirigita“ ir atsakovės sudarytos Sutarties 5.2 punktu, kuriuo sulygta, jog už stiklo gaminių atliktus darbus atsakovė įsipareigojo atsiskaityti per 7 kalendorines dienas po atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Tai reiškia, kad tik atsakovei priėmus darbus atsiranda pareiga per 7 kalendorines dienas apmokėti pradinio kreditoriaus pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Tačiau, UAB „Eirigita“ 2019-09-09 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą surašė net nepradėjus atlikti darbų, o atlikus darbus, atsakovė pastebėjo atliktų darbų trūkumus, apie ką buvo pranešta telefoninio pokalbio metu UAB „Eirigita“ atstovui, nes tarp atsakovės ir UAB „Eirigita“ buvo susiklostę ilgamečiai bendradarbiavimo ir pasitikėjimo santykiai. Kadangi atliktų darbų kokybė netenkino atsakovės, trūkumai buvo taisomi ne vieną kartą, į objektą ne kartą vyko mobili kėlimo platforma ir stiklo gaminiai (duomenys neskelbtini) buvo sumontuoti tik 2019 m. gruodį, bet ne 2019-09-09 kai neva surašytas UAB „Eirigita“ Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas (tai patvirtina ir į bylą pateikti mobiliosios kėlimo platformos kelionių aktai). Darbai buvo vykdomi etapais, stiklo gaminiai buvo montuojami objekto skirtinguose aukštuose. Todėl tik 2019-11-15, UAB ,,Eirigita“ sumontavus dalį stiklo gaminių, atsakovė atliko pirmąjį mokėjimą pagal Sutartį. Tačiau tarp šalių taip ir nebuvo pasirašytas Darbų perdavimo-priėmimo aktas, nes darbai ir trūkumai buvo šalinami etapais. Pradinis kreditorius UAB „Eirigita“ savo ruožtu vienašališkai pasirašė Darbų priėmimo-perdavimo aktą, kai darbai dar nebuvo atlikti, o atlikus juos nesurašė Darbų perdavimo-priėmimo akto, todėl ieškovės surašytas aktas ir nėra pasirašytas atsakovės, jame taip pat nėra ir žymos apie atsakovės atsisakymą jį pasirašyti.
8.4. Pirmosios instancijos teismas atsakovei buvo išdavęs teismo liudijimą, kuriuo įpareigojo ,,Eirigita“ pateikti papildomus įrodymus (konkrečiai: ..gauti ir pateikti teismui 2019 m. gegužės 9 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Embex“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Eirigita“ sudarytos subrangos darbu sutarties pagrindu atliktų rangos darbų priėmimo-perdavimo aktus, technikos naudojimo darbu atlikimo vietoje važtaraščius, kelionės lapus ir kitus dokumentus, pagrindžiančius technikos naudojimo darbų atlikimo vietoje aplinkybes (dokumentaciją, susijusia su technikos siuntimu į darbų atlikimo vietą“)). UAB ,,Eirigita“ teismui pateikė itin prastos kokybės mobilios kėlimo platformos kelionės (darbų) aktus, kurie ne tik buvo neįskaitomi, bet kartu ir atliktų darbų akte nurodyta data neatitiko su ieškovės bei UAB ,,Eirigita“ teiginiais dėl darbų atlikimo momento. Negana to, atsakovė savo iniciatyva surinko papildomus įrodymus iš UAB „Kėdainių kranai“, kuri pateikė papildomus įrodymus, kurie pagrindžia atsakovės poziciją, jog mobilioji kėlimo platforma į Rangos sutarties objektą vyko net kelis kartus bei taisė nekokybiškai atliktus darbus. Tačiau, pirmosios instancijos teismas nė nevertino pateiktų įrodymų keliamų abejonių bei priėmė skundžiamą sprendimą.
8.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi vien aplinkybe, jog būtent Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymas tarp UAB „Eirigita“ ir ieškovės yra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovės įsipareigojimai nebuvo tinkamai vykdomi. Negana to, galima suprasti, jog skundžiamu sprendimu konstatuota, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas yra pakankamas pagrindas teigti, jog būtent dėl atsakovės kaltės sutartis buvo neva pažeista. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nuostatomis nėra nurodomi konkretūs reikalavimo teisių perleidimo pagrindai. Konkrečiai tai reiškia, jog kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą yra absoliuti bei nesietina, kaip pavyzdžiui, su tinkamu įsipareigojimų vykdymų. Reikalavimo perleidimas galimas ir tuo atveju, kai tarp šalių egzistuojant prievoliniams santykiams, skolininkas nėra pažeidęs savo pareigų bei tinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus.
8.6. Skundžiamas sprendimas priimtas neįvertinus aplinkybių, jog dar iki ieškinio pateikimo dienos (ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2020-07-02) atsakovė pilnai su pradiniu kreditoriumi atsiskaitė. Teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovė dar ankščiau, atskirais mokėjimais 2020-05-13, 2020-05-25, 2020-06-23, atnaujinusi veiklą, įsitikinusi, jog prisiimtus įsipareigojimus vis dar privalo vykdyti pradiniam kreditoriui, įvykdė juos pilna apimtimi. Atsakovas, atliko iš viso 1 500 Eur dydžio mokėjimus, tai yra 71,37 Eur daugiau nei ieškovės konstatuota skola. Byloje nagrinėjamu atveju, nepaisant to, jog atsakovė pilnai padengė skolą, ieškovė vis tiek kreipėsi į teismą. Ieškovė buvo informuota apie per klaidą pradiniam kreditoriui UAB ,,Eirigita“ įvykdytus įsipareigojimus, sumokėtą 1 000 Eur sumą, kuri vadovaujantis Reikalavimo perleidimo sutartimi priklauso ieškovei, ieškinys ne tik nebuvo atsiimtas, bet ir nebuvo patikslintas. Taigi, teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, nė nevertino šių aplinkybių bei priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo neteisingai konstatavo, jog skola vis dar egzistuoja, nors ši buvo padengta dar iki ieškinio pateikimo teismui.
8.7. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteisė delspinigius ir palūkanas. Tarp atsakovės ir UAB ,,Eirigita“ sudarytos Rangos sutarties 9.2. punktu šalys susitarė, kad atsakovei laiku neatsiskaičius su pradiniu kreditoriumi už darbus, ji privalo sumokėti pradiniam kreditoriui 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Tačiau nei UAB ,,Eirigita“ nei ieškovė nepateikė įrodymų, jog UAB ,,Eirigta“ laikė, kad atsakovė prisiimtus įsipareigojimus netinkamai vykdo. Todėl UAB ,,Eirigita“ niekuomet nereikalavo, jog atsakovė mokėtų sutartimi sulygtus delspinigius. Ieškovė, informuodama atsakovę apie reikalavimo perleidimą, ne tik nereikalavo, bet net neužsiminė apie įstatyminių palūkanų taikymą ar sutartinių delspinigių skaičiavimą už visą laikotarpį. Tai reiškia, jog nei UAB ,,Eirigita“, nei ieškovė nelaikė prievolės pažeista. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB ,,Eirigita“ ir ieškovė susitarė tik dėl dalies reikalavimo perleidimo, tai yra 1 500 Eur dydžio reikalavimo į skolą. Reikšminga aplinkybė, jog nei Reikalavimo perleidimo sutarties turinyje nei jos priede Nr. 1 nėra aptariamas reikalavimo perleidimas į išvestines kreditoriaus teises, tai yra palūkanas, šiuo atveju įstatymines, ir delspinigius. Tai reiškia, jog Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu šalims buvo žinoma, jog atsakovės prievolė nėra pažeista ir pareiga mokėti įstatymines palūkanas ir sutartinius delspinigius nekilo.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė ieškovė MB „Verslo idėja“, ji prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Šiame procesiniame dokumente ji nurodė, jog atsakovė, siekdama suklaidinti teismą, apeliaciniame skunde ginčija teismo sprendimo motyvus juos interpretuodama neteisingai. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai sprendime nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie, neva, UAB „Eirigita“ padarytus sutartinius pažeidimus. Teismas savo sprendime nė žodžio nepasisakė, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis, neva, yra esminė priežastis pripažinti atsakovės netinkamą įsipareigojimų vykdymą. Teismas gana aiškiai ir nuodugniai pasisakė dėl sąskaitos išrašymo ir darbų priėmimo-perdavimo momento. Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė nesutiko su atsakovės argumentu, jog darbų priėmimo - perdavimo aktas atsakovei nebuvo pateiktas, kai darbai buvo atlikti. Vien tas faktas, jog byloje pateiktas darbų priėmimo - perdavimo aktas yra nepasirašytas, automatiškai nereiškia, kad aktas atsakovei nebuvo pateiktas. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis, matyti, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais pripažino šį darbų priėmimo - perdavimo aktą, nes daliniais mokėjimais dengė aptariamo darbų priėmimo - perdavimo akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Nepagrįstai atsakovė teigia, kad tiek UAB „Eirigita“, tiek ir atsakovė nelaikė, jog tarp šalių egzistuojančios prievolės buvo pažeistos. Pradinis kreditorius UAB „Eirigita“ ieškovei perleido reikalavimo teises, kurios atsirado dėl Sutarties vykdymo ir kurias pagrindžia 2019-05-09 Subrangos darbų sutartis, 2019-09-09 PVM sąskaita faktūra EIR Nr.19/4753 ir Atliktų darbų perdavimo aktas Nr,19/09-09. Sutartyje nurodyta suma (1500 Eur), tai yra tai dienai nustatyta skolos dalis kylanti vien tik iš nepadengtos sąskaitos. Tai suma, kuria ta diena buvo įmanoma konkrečiai nurodyti. Tuo tarpu reikalavimo teisės perleidimo momentu neįmanoma nurodyti konkrečios netesybų sumos, kadangi netesybos, šiuo atveju delspinigiai, yra kintanti suma, kurios dydis priklauso nuo laikotarpio kiek ilgai tęsiasi įsipareigojimu nevykdymas. Šis 1500 Eur sumos nurodymas reikalavimo teisės perleidimo sutartyje negali apriboti pradinio kreditoriaus teisės į netesybas perleidimo ieškovei. Tuo labiau, kad sutartyje labai aiškiai nurodoma, jog visas reikalavimas yra kylantis iš subrangos sutarties, t. y. sumų pagal išrašytą sąskaita bei iš sutarties kylančiu netesybų. Pagal subrangos darbų sutarties nuostatas, reglamentuojančias delspinigių mokėjimą, teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys kreditoriaus pareigos reikalauti mokėti delspinigius nenumatė. Tai reiškia, kad pagal sutarties nuostatas delspinigiai skaičiuojami automatiškai, rangovui – atsakovei – laiku neapmokėjus sąskaitos, o ne subrangovui - UAB „Eirigita“ pareikalavus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė, kaip reikalavimo teisių perėmėja, turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti paskaičiuotus delspinigius už laiku neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Nagrinėdamas šią bylą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos – to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama atsakovės UAB „Embex“ apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovei pastarosios reikalavimo perleidimo sutartimi perimtą skolą ir netesybas.
18.1. 2019 m. gegužės 9 d. rangovas UAB „Embex“ (atsakovė) ir subrangovas UAB „Eirigita“ (pradinis kreditorius) sudarė subrangos darbų sutartį. Šia sutartimi subrangovas įsipareigojo atlikti darbus – pakeisti objekte (viešbutis adresu (duomenys neskelbtini)) 3 vnt. stiklo paketų, o rangovas (atsakovė UAB „Embex“) įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus ir darbų rezultatą. Sutarties 5.2. punkte šalys numatė, kad už atliktus darbus rangovas privalo atsiskaityti per 7 kalendorines dienas po PVM sąskaitos faktūros išrašymo bei ir darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos.
18.2. 2020 m. kovo 16 d. UAB „Eirigita“ (pradinis kreditorius) su MB „Verslo idėja“ (naujasis kreditorius sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr.20/67, pagal kurią pradinis kreditorius perleido, o naujasis kreditorius (ieškovė) perėmė iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Embex“ skolą pagal 2019-05-09 subrangos darbų sutartį, 2019-09-09 PVM sąskaitą faktūrą EIR Nr. 19/4753, 2019-09-09 atliktų darbų perdavimo aktą Nr. 19/09-09. Sutartyje nurodyta, kad perleidžiamo reikalavimo suma (pagrindinė skola) 1500 Eur.
18.3. 2020 m. balandžio 24 d. Pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo ieškovė MB „Verslo idėja“ informavo atsakovę UAB „Embex“ apie 2020 m. kovo 16 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, pareikalavo, kad UAB „Embex“ naujajam kreditoriui sumokėtų 1500 Eur pagrindinę skolą pagal išrašytas sąskaitas, 150 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 54,30 Eur delspinigius, viso 1704,03 Eur. Šis pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovės darbuotojai asmeniškai buvo įteiktas 2020 m. gegužės 20 d.
18.4. 2020 m. birželio 30 d. ieškovė MB „Verslo idėja“ kreipėsi į teismą pateikdama ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės UAB „Embex“ priteisti 2560,40 Eur skolos sumą už neapmokėtą dalį PVM sąskaitos faktūros serija EIR Nr. 19/4753; priteisti 209,95 Eur delspinigius už pradelstą apmokėti sąskaitą; priteisti 40 Eur remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 p.; priteisti 103,27 Eur palūkanas (skaičiuojamas iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2020-06-11) už pavėluotus atsiskaitymus, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str.; įpareigoti atsakovę mokėti 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas bei žyminį mokestį.
18.5. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad UAB „Eirigita“, iš kurios ji perėmė reikalavimo teises, pagal 2019 m. gegužės 9 d. subrangos sutartį atlikusi darbus 2019 m. rugsėjo 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija EIR Nr. 19/4753, sudarė atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr. 19/09-09 ir pateikė juos atsakovei. Šios sąskaitos apmokėjimo terminas buvo iki 2019 m. rugsėjo 16 d. Tačiau sutartinių įsipareigojimų atsakovė laiku nevykdė, 2019 m. lapkričio 15 d. sumokėjo 887,94 Eur, 2019 m. gruodžio 23 d. sumokėjo 888,46 Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 1 000 Eur, 2020 m. vasario 3 d. sumokėjo 500 Eur. Skolos likutis buvo 1 428,63 Eur. Ieškovė, 2020 m. kovo 16 d. perėmusi reikalavimo teises pagal PVM sąskaitą faktūrą serija EIR Nr. 19/4753, pranešdama atsakovei apie reikalavimo teisų perleidimą reikalavo sumokėti likusią skolą, tačiau atsakovė jos raginimus ignoravo, 2020 m. gegužės 15 d. ir 2020 m. gegužės 25 d. atliko du mokėjimus po 500 Eur į pradinio kreditoriaus bankinę sąskaitą.
18.6. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškiniu reikalauja sumokėti 2560,40 Eur skolą, nes atsakovė UAB „Embex“ netinkami vykdė pareigą atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi. UAB „Eirigita“, atlikusi subrangos sutartyje numatytus darbus, 2019 m. rugsėjo 19 d. išrašė ir atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija EIR Nr. 19/4753, pagal kurią atsakovė privalėjo sumokėti 4705,03 Eur iki 2019 m. rugsėjo 16 d. Kadangi sąskaitos apmokėjimas buvo pradelstas, remiantis šalių sutartimi, atsakovė privalėjo apmokėti delspinigius. Dėl šios priežasties, kaip kad numato CK 6.54 str., nuo visų įmokų (atliktų laikotarpiu 2019-11-16 – 2020-03-16) skirtų PVM sąskaitai faktūrai, serija EIR Nr. 19/4753, apmokėti, pirmiau buvo nuskaičiuojami susidarę delspinigiai, o po to išskiriama skolos dalis. Pirmą 887,94 Eur mokėjimą atsakovė atliko 2019 m. lapkričio 15 d., todėl nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo užskaityti paskaičiuoti 561,60 Eur delspinigiai ir tik 323,34 Eur dengė dalį sąskaitoje nurodytos sumos. Po šio mokėjimo neapmokėtos skolos likutis buvo 4381,69 Eur. Antrą 888,46 Eur mokėjimą atsakovė atliko 2019 m. gruodžio 23 d., todėl buvo užskaityti laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. paskaičiuoti 324,25 Eur delspinigiai ir tik 564,21 Eur dengė dalį sąskaitoje nurodytos sumos. Po šio mokėjimo neapmokėtos skolos likutis buvo 3817,48 Eur. Trečią 1000 Eur mokėjimą atsakovė atliko 2019 m. gruodžio 31 d., todėl buvo užskaityti laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. paskaičiuoti 53,44 Eur delspinigiai ir tik 946,56 Eur dengė dalį sąskaitoje nurodytos sumos. Po šio mokėjimo neapmokėtos skolos likutis buvo 2870,92 Eur. Ketvirtą 500 Eur mokėjimą atsakovė atliko 2020 m. vasario 3 d., todėl buvo užskaityti laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 3 d. paskaičiuoti 189,48 Eur delspinigiai ir tik 310,52 Eur dengė dalį sąskaitoje nurodytos sumos. Po šio mokėjimo neapmokėtos skolos likutis buvo 2560,40 Eur. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad ji be šios skolos prašo priteisti 209,95 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo 2560,40 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. kovo 16 d., taip pat 103,27 Eur palūkanas ir 40 Eur pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 1 d. ir 7 str. 1 d.
18.7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka, ieškinį prašo atmesti. Ieškinys yra nepagrįstas, nes pradinis kreditorius naujajam kreditoriui (ieškovei) galimai pateikė tikrovės neatitinkančius (klaidingus) dokumentus, susijusius su prievole atsiskaityti pagal PVM sąskaitos-faktūras už atliktus darbus. Su pradiniu kreditoriumi atsakovė yra atsiskaičiusi, nežinodama reikalavimo perleidimo aplinkybių pradiniam kreditoriui yra pervedusi 1500 Eur, galutinį mokėjimą atliko 2020 m. birželio 23 d. Nepagrįsti ieškovės reikalavimai ir todėl, kad atsakovė tik 2019 m. lapkričio 15 d. atliko pirmąjį avansinį mokėjimą, kaip buvo numatyta Sutartyje. Tai reiškia, jog vadovaujantis Sutarties 4.1 punktu, darbai turėjo būti atliekami per 30 dienų nuo avansinio mokėjimo atlikimo. Taigi, vadovaujantis Sutarties sąlygomis darbai negalėjo būti pradėti anksčiau, kaip 2019-11-15, tačiau Ieškovas, nepasisakydamas apie tikruosius darbų atlikimo, apmokėjimo terminus bei tarpusavio bendradarbiavimo principus klaidina teismą bei nurodo, jog Sutartimi sulygti darbai neva buvo atlikti jau 2019 . rugsėjo 9 d., ankščiau nei sumokėtas avansas. Faktiškai darbus pradinis kreditorius atliko 2019 m. gruodžio mėnesį. Ieškovė kartu su ieškiniu į bylą pateikė tik pradinio kreditoriaus vienašališkai pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą, kuriame neatlikta jokia žyma apie atsakovės atsisakymą juos pasirašyti, kadangi šis nė nebuvo pateiktas atsakovei, kai darbai buvo atlikti. Kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė įrodymus, kad pradiniam kreditoriui buvo 2020-05-13, 2020-05-25 ir 2020-06-23 pavedimais sumokėti 1500 Eur.
18.8. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 23 d. dublike nurodė, kad ji mažina ieškinio reikalavimus, prašo iš atsakovės priteisti 1060,40 Eur skolą, taip pat priteisti 209,95 Eur delspinigius už pradelstą apmokėti sąskaitą, 40 Eur remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 p., 103,27 Eur palūkanas (skaičiuojamas iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2020-06-11) už pavėluotus atsiskaitymus, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str., šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji mažina reikalavimus, atsižvelgdama į tai, kad po ieškinio pateikimo dienos atsakovė (nors ir nesilaikydama mokėjimo tvarkos, reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu) padengė dalį reikalaujamos skolos.
18.9. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. sprendime nurodė, kad jis ieškinį tenkina pilnai ir priteisė ieškovei MB „Verslo idėja“ iš atsakovės UAB „Embex“ 1 060,40 Eur skolą, 103,27 Eur palūkanas, 209,95 Eur delspinigius, 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 1 373,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2020 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją ir 329 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo pateikė atsakovė.
19. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkami vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas apie faktines reikšmingas bylai aplinkybes. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
20. Ieškovė savo reikalavimus grindė aplinkybe, kad pradinis kreditorius UAB „Eirigita“, iš kurio reikalavimo teises perėmė ieškovė, pagal 2019 m. gegužės 9 d. subrangos sutartį atliko darbus, juos 2019 m. rugsėjo 9 d. aktu perdavė atsakovei, kartu pateikdamas apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą EIR Nr. 19/4753, sumokėti už atliktus darbus atsakovė privalėjo iki 2019 m. rugsėjo 16 d. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad darbai buvo atlikti vėliau ir jai 2019 m. rugsėjo 9 d. aktu neperduoti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad būtent Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymas tarp UAB „Eirigita“ ir ieškovės yra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad 2019 m. rugsėjo 9 darbų perdavimo aktas surašytas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, įrodyti, kad pradinis kreditorius darbus atliko iki 2019 m. rugsėjo 9 d. privalėjo ne atsakovė, o ieškovė.
21. Byloje ieškovės pateiktas 2019 m. rugsėjo 9 d. atliktų darbų perdavimo aktas Nr. 19/09-09 atsakovės nepasirašytas, jame nėra pradinio kreditoriaus padarytos žymos apie tai, kad atsakovė atsisakė pasirašyti šį aktą, taigi jis nelaikytinas vienašaliu darbų perdavimo - priėmimo aktu, kaip tą reglamentuoja CK 6.694 str. 4 d. Remiantis vien tokiu aktu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovė privalėjo pradiniam kreditoriui sumokėti už atliktus darbus būtent iki 2019 m. rugsėjo 16 d. Kitų įrodymų, paneigiančių atsakovės teiginius, kad darbų pradinis kreditorius iki 2019 m. rugsėjo 9 d. neatliko, ieškovė nepateikė. Todėl pripažintina, kad nagrinėjant bylą, esant prieštaringiems šalių paaiškinimams, nebuvo išsiaiškinta ir nustatyta, ar tinkamai pradinis kreditorius ir atsakovė vykdė 2019 m. gegužės 9 d. subrangos sutartį ir kada atsirado atsakovei pareiga sumokėti už atliktus darbus. Nenustačius šių aplinkybių, negalima vertinti, kad ieškovės atlikti reikalaujamų priteisti sumų paskaičiavimai yra teisingi, o ieškinio reikalavimai pagrįsti.
22. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad net ir ieškovei privalant įrodyti, kada ji atliko subrangos sutartimi sutartus darbus, atsakovė stengėsi rinkti įrodymus, patvirtinančius, kad darbai nebuvo atlikti iki 2019 m. rugsėjo 9 d., teikė juos teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas jų iš esmės nevertino. Pati ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kada 2019 m. rugsėjo 9 d. atliktų darbų aktas pradinio kreditoriaus buvo pateiktas pasirašyti atsakovei.
23. Atsakovė nagrinėjant bylą nurodė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. jos atliktas 887,94 Eur mokėjimas pradiniam kreditoriui buvo avansinis mokėjimas, po kurio pradinis kreditorius turėjo pradėti Sutartimi numatytus darbus, taigi 2019 m. rugsėjo 9 d. darbai dar nebuvo atlikti. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas taip pat iš esmės neįvertino. Apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių, ar tikrai šis atsakovės nurodytas 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimas buvo atliktas vykdant 2019 m. gegužės 9 d. subrangos sutartį. Mokėjimo duomenyse nenurodyta, kad tai avansinis mokėjimas pagal šią sutartį, o už ką buvo sumokėta ši suma, byloje duomenų nėra.
24. Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime (8.2 p.) nurodė, jog ieškovė savo pradiniame ieškinyje suklydo, skaičiuodama atsakovės atliktas įmokas, kadangi nurodė ir 2019 m. lapkričio 15 d. atliktą 887,94 Eur įmoką, kuri sumokėta pagal kitą sąskaitą, tačiau ši klaida likusios skolos skaičiavimui įtakos nepadarė. Apeliacinės instancijos pripažįsta, kad tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra akivaizdžiai nepagrįsta. Būtent įvertinusi šį 2019 m. lapkričio 15 d. atliktą mokėjimą, ieškovė pradiniame ieškinyje skaičiavo reikalaujamą iš atsakovės skolą (ieškinio 6 lapas). Dublike, kuriame ieškovė nurodė, kad sumažina savo pradiniame ieškinyje pareikštus reikalavimus, ieškovė nurodė, kad visi paskaičiavimai yra ieškinyje. Kad ji reikalaujamą skolą paskaičiuoja neatsižvelgdama į aptariamą 2019 m. lapkričio 15 d. atsakovės mokėjimą, ieškovė nenurodė. Be to ir priteisdamas ieškovės reikalaujamus delspinigius (sprendimo 11.2 p.) pirmosios instancijos teismas pripažino, jog sutinka su ieškovės nurodytu delspinigių paskaičiavimu, o šie buvo atlikti būtent įvertinus 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimą kaip atsiskaitymą už pagal 2019 m. gegužės 9 d. subrangos sutartimi numatytus darbus.
25. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad byloje priimdamas sprendimą dėl delspinigių priteisimo pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, patvirtinančias, jog ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jos paskaičiuotus delspinigius. Atsakovė, kadangi, kaip vertina apeliacinės instancijos teismas, byloje nebuvo nustatyta, kada buvo atlikti 2019 m. gegužės 9 d. subrangos sutartimi numatyti darbai, pagrįstai teigia, jog byloje neįrodyta, kad atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti. Be to, jei ir būtų pagrindas pripažinti, kad prievolę atsiskaityti atsakovė pažeidė, būtina įvertinti ir tai, kad 2019 m. gegužės 9 d. subrangos sutarties 9.2 punkte šalys susitarė, kad pavėlavęs laiku sumokėti subrangovui (pradinis kreditorius) rangovas (atsakovė) moka delspinigius pagal rašytinį reikalavimą. Kad pradinis kreditorius būtų paskaičiavęs delspinigius ir jų raštu pareikalavęs iš atsakovės, įrodymai nepateikti.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta šios nutarties 19-25 punktuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą ir priimant apskųstąjį sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
27. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje pateiktus įrodymus negalima jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Byloje būtina surinkti papildomus įrodymus apie tai, kada UAB „Eirigita“ atliko 2019 m. gegužės 9 d. Sutartyje numatytus darbus, kada ir kaip juos perdavė atsakovei, t. y. nustatyti, kada atsakovei atsirado pareiga sumokėti už darbus. Be to ieškovei siūlytina patikslinti savo reikalavimus, jei ji juos grindžia nevertindama 2019 m. lapkričio 15 d. atsakovės atlikto pradiniam kreditoriui mokėjimo.
28. Konstatavus, kad neatskleista bylos esmė, kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
29. Kartu apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovei dublike tik nurodžius jog ji mažina ieškinio reikalavimus, neatsisakius dalies ieškinyje pareikštų reikalavimų, teismui nepriėmus ieškinio dalies atsisakymo ir toje dalyje nenutraukus bylos, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ne 2560,40 Eur skolos sumą, bet 1060,40 Eur skolos sumą, neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieškinys tenkinamas visiškai ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.