- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-30
- Bylos Nr.
- 2-801/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Pramoninė santechnika“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2553-578/2008 pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pramoninė santechnika“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams 305-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai, M. M. , A. M. , P. K. (jo teisių perėmėjoms V. K. , J. N. , A. S. ), uždarajai akcinei bendrovei ,,Pramoninė santechnika“, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl potvarkio dalies panaikinimo, sandorių ir jų teisinės registracijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams 305-ajai GNSB, M. M. , A. M. , P. K. , VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl potvarkio dalies panaikinimo, sandorių ir jų teisinės registracijos panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2003 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančiomis 1995 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 838V 1 punkto dalį dėl teisės suteikimo 305-ajai GNSB remontuoti butus bei patalpas su visais priklausiniais ir 2.3 punkto dalį dėl dokumentų, suteikiančių teisę įregistruoti butus ir patalpas 305-osios GNSB nuosavybės teise, išdavimo; 2) pripažino negaliojančiu Vietinio ūkio skyriaus išduotą 1995 m. balandžio 10 d. perdavimo-priėmimo aktą dėl pastatų Vilniuje, Bokšto g. 9, Bokšto g. 12B ir Bokšto g. 12C, perdavimo 305-ajai GNSB; 3) taikė restituciją ir nusprendė išieškoti 3 241 Lt iš Vilniaus miesto savivaldybės 305-osios GNSB naudai; 4) pripažino negaliojančia pastato Vilniuje, Bokšto g. 9, teisinę registraciją 305-osios GNSB vardu; 5) pripažino negaliojančia pastato Vilniuje, Bokšto g. 9, teisinę registraciją 305-osios GNSB ,,Bokštas“ vardu; 6) nusprendė iškeldinti 305-ąją GNSB iš patalpų Vilniuje, Bokšto g. 9, Bokšto g. 12B ir Bokšto g. 12C; 7) pripažino negaliojančia patalpų Vilniuje, Bokšto g. 9-1, 9-3, teisinę registraciją M. M. vardu; 8) pripažino negaliojančia patalpų Vilniuje, Bokšto g. 9-2, 9-2A, 9-5, teisinę registraciją A. M. vardu; 9) pripažino negaliojančia patalpų Vilniuje, Bokšto g. 9-4, teisinę registraciją P. K. vardu; 10) pripažino negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. VJ-26577, Nr. VJ-26576), 1996 m. lapkričio 9 d. sudarytas A. M. ir UAB ,,Pramoninė santechnika“ dėl butų, esančių Vilniuje, Bokšto g. 9-2, 9-2A, 9-5; 11) taikė restituciją ir nusprendė išieškoti iš A. M. 205 237 Lt ir 84 992 Lt, iš viso - 290 229 Lt UAB ,,Pramoninė santechnika“ naudai; 12) pripažino negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. VJ-26566, Nr. VJ-26565), 1996 m. lapkričio 9 d. sudarytas M. M. ir UAB ,,Pramoninė santechnika“ dėl butų, esančių Vilniuje, Bokšto g. 9-1, 9-3; 13) taikė restituciją ir nusprendė išieškoti iš M. M. 60 687 Lt ir 123 927 Lt, iš viso - 184 614 Lt UAB ,,Pramoninė santechnika“ naudai; 14) pripažino negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. VJ-26716), 1996 m. lapkričio 11 d. sudarytą P. K. ir UAB ,,Pramoninė santechnika“ dėl buto, esančio Vilniuje, Bokšto g. 9-4; 15) taikė restituciją ir nusprendė išieškoti iš P. K. 63 743 Lt UAB ,,Pramoninė santechnika“ naudai; 16) pripažino negaliojančia butų, esančių Vilniuje, Bokšto g. 9-1, 9-2, 9-2A, 9-4, 9-5, teisinę registraciją UAB ,,Pramoninė santechnika“ vardu; 17) grąžino Vilniaus miesto savivaldybei pastatus, esančius Vilniuje, Bokšto g. 9, Bokšto g. 12B ir Bokšto g. 12C; 18) kitą ieškinio dalį atmetė.
Šalies argumentai
UAB ,,Pramoninė santechnika“ kreipėsi į teismą su prašymu šioje byloje atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti butus, esančius Bokšto g. 9-1, 9-2, 9-2A, 9-3, 9-4, 9-5, Vilniuje. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, netaikius ginčo objektu esančio nekilnojamojo turto arešto, šis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims taip apsunkinant galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pareiškėjo nuomone, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas siekiamiems tikslams ir užtikrina šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 30 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę - areštavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priklausančias patalpas, esančias Bokšto g. 9-1, 9-2, 9-2A, 9-3, 9-4, 9-5, Vilniuje. Teismas nurodė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas jam priklausantį turtą gali perleisti, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas ir ginčo turto išreikalavimas iš sąžiningų įgijėjų gali pasidaryti nebeįmanomas, todėl tikslinga taikyti atsakovo UAB ,,Pramoninė santechnika“ prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti atsakovo nekilnojamojo daikto areštas.Nutartimi areštuotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, o Vilniaus miesto savivaldybei.Visos skundžiama nutartimi areštuotos patalpos – butai, priklausantys socialinio būsto fondui, o Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įtvirtina draudimą privatizuoti socialinį būstą, išskyrus to paties įstatymo 12 straipsnyje numatytus atvejus (nagrinėjamoje byloje nėra nė vieno šioje normoje nustatyto atvejo). Taigi, nėra ir grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas arba jo vykdymas iš esmės pasunkės.Socialinio būsto fondo paskirtis – apgyvendinti savivaldybės gyvenamosiose patalpose mažas pajamas turinčius asmenis ir šeimas nekomerciniu pagrindu jas išnuomojant. Tačiau CK 6.587 straipsnio 1 dalis numato, jog gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo nuomininkui perduoti laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi areštuoti butai nėra laisvi, nes juos be teisėto pagrindo užima UAB ,,Pramoninė santechnika“. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinio UAB ,,Pramoninė santechnika“ dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimamų patalpų nuorašas (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2204-631/2008). Taigi, paminėtos aplinkybės dar kartą patvirtina, jog nėra grėsmės, kad, atnaujinus procesą bei priėmus atsakovui palankų teismo sprendimą, šio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Pramoninė santechnika“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimui pagrįsti atsakovas nurodo šiuos motyvus:
Nors apeliantas nurodė, kad areštuotas turtas jam nepriklauso, nutartimi siektas teisinis tikslas buvo pasiektas – areštuotas ginčo turtas priklauso byloje dalyvaujančiam asmeniui – Vilniaus miesto savivaldybei.Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skirtingai nei teigia apeliantas, egzistuotų galimybė pradėti ginčo patalpų privatizacijos procesą ar jas privatizuoti remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsniu. Be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas turėtų galimybę kitaip suvaržyti ginčo patalpas (įkeisti, pakeisti teisinį statusą).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro paduoto skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo arba nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacijos dalykas yra laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką reglamentuoja CPK penktojo skirsnio normos. CPK 144 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. CPK 144 straipsnio 3 dalies nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje, reiškia teismo teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu. Asmuo, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, kartu gali pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Proceso atnaujinimas yra teismo proceso byloje pratęsimas, tačiau jis galimas tik teismui priėmus prašymą atnaujinti procesą. Dėl to teismas, priėmęs prašymą atnaujinti procesą (CPK 370 str. 2 d.), per CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą turi išspręsti kartu su šiuo prašymu pareiškėjo teismui pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Duomenų, jog Vilniaus apygardos teismas priėmė UAB ,,Pramoninė santechnika“ prašymą šioje byloje atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nėra (CPK 137, 290, 370 str.), todėl nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
Be to, kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo privalomumą, todėl, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Grėsmė, jog būsimas teismo sprendimas nebus įvykdytas, gali būti nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Apygardos teismas nurodė, kad ieškovas jam priklausantį turtą gali perleisti, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas ir ginčo turto išreikalavimas iš sąžiningų įgijėjų gali pasidaryti nebeįmanomas, tačiau jokių faktinių aplinkybių, kokiu pagrindu ieškovas gali perleisti ar įkeisti ginčo patalpas, neanalizavo, nenurodė jokių tokią grėsmę patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo pateiktas CPK 144 straipsnio aiškinimas bei taikymas nagrinėjamu atveju neatitinka CPK 3 straipsnyje įtvirtinto principo, kad, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, todėl apelianto argumentai, kad minimos laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesant tam pagrindo, laikytini pagrįstais (CPK 185 str.).
Esant tokioms aplinkybėms Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis naikinama ir klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
.