- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-10
- Bylos Nr.
- A8.-2311-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01791-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- J. R.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R., būdamas (duomenys neskelbtini) Mažos vertės pirkimų komisijos (toliau – ir Komisija) nariu, 2018 m. vasario 1 d. vykusio Komisijos posėdžio dėl „Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugos“, pirkimo Nr. 364756, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskalbto 2018 m. vasario 2 d. (toliau – ir Pirkimas), metu balsuodamas už sprendimą pritarti Pirkimo sąlygoms, kuriose nenurodyta, kokių konkrečių prekių priežiūros ir tvarkymo paslaugos yra įsigyjamos (t. y. nenurodytas gamintojas, modelis, turimų prekių kiekis), pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą bei VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 35 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, t. y. racionalumo principą. Tokiu būdu J. R. balsuodamas už neteisėto sprendimo priėmimą padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 184 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje J. R. savo kaltę neigė. Nurodė, kad Pirkimas buvo mažos vertės, todėl jam nebuvo taikomos kainodaros taisyklės, perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti jos interesus atitinkančią kainodarą. Pirkimo kainą nustatė kainų komisija, o jis su kitais komisijos nariais rengė pirkimo sąlygas. Jis buvo aktyvus posėdžių narys ir teikė pasiūlymus, tačiau tyčios pažeisti VPĮ jo veiksmuose nebuvo, jis su kitais komisijos nariais siekė kuo geriau atlikti pirkimą, o trūkumai buvo pataisomi. Pirmojo pirkimo metu buvo įsigyta brangi įranga – 30 000 EUR vertės, todėl buvo investuojama jos priežiūrai ir kuo ilgesniam išlaikymui. Pažymėjo, kad pagal techninės specifikacijos dokumentus priežiūros paslaugą turi teikti tiek tiekėjas, tiek gamintojas, tačiau praktikoje tiekėjas turi susisiekti su gamintoju ir susitarti, kokiomis sąlygomis gamintojas jam suteikia teisę dalyvauti paslaugos teikime, tada pridėjęs savo sąnaudas pateikia pasiūlymą. Sutiko, jog pirkimo dokumentuose yra trūkumas – nenurodytas gamintojo pavadinimas, tačiau rėmėsi tiekėjų teise teikti paklausimus dėl pirkimo sąlygų. Nurodė, kad tiekėjai nesikreipė, o vieno iš tiekėjų, kuris dalyvavo surinkdamas įrangą, nuomone nugalėti buvo beviltiška, nes gamintojas sudaro geresnes sąlygas tam, kuriam pardavė įrangą. Tiekėjas kuris pardavė įrangą, jis gauna geriausias sąlygas priežiūrai.
Teismo posėdyje viešųjų pirkimų tarnybos atstovė Eglė Korkutė palaikė administracinio nusižengimo protokole išdėstytus argumentus. Nurodė, kad net ir atlikdama mažos vertės pirkimus perkančioji organizacija yra saistoma kainodaros taisyklių nuostatų. VPĮ 17 straipsnio 1 punktas buvo pažeistas tuo, kad iš patvirtintų pirkimų sąlygų tiekėjai negalėjo pateikti savo pasiūlymo – perkant sudėtingos įrangos priežiūros paslaugas nebuvo nurodyta pagrindinė informacija, tuo pažeistas skaidrumo principas ir neleista konkuruoti tarpusavyje. Racionalumo principas pažeistas tuo, kad neaišku, ar paslaugos perkančiajai organizacijai bus būtinos, be to, pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, nebuvo galimybės patikrinti pasiūlymo kainos pagrįstumą.
Tyrimo metu J. R. savo kaltės nepripažino ir prašė administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pažymėjo, kad Komisijos nario teisės ir pareigos, o tuo pačiu ir atsakomybė nėra absoliuti ir išplaukia iš to, kokias komisijos nariui teises suteikė ir pareigas pavedė (duomenys neskelbtini) (toliau – Perkančioji organizacija, (duomenys neskelbtini)). Komisijai nepavesta atlikti rinkos tyrimo, nustatyti galimos pirkimo vertės, nes tai atlieka kitos (duomenys neskelbtini) tarnybos pirkimų planavimo stadijoje. 2018 m. vasario mėnesį atliekant mažos vertės pirkimą, Komisija, savo funkcijas atlikdama Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka, neturėjo nei pareigos nei faktinių galimybių gilintis ir spręsti apie (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. įvykdytą Pirkimą Nr. 2. Mažos vertės pirkimų komisija vykdė (duomenys neskelbtini) vadovybės pavedimą įvykdyti Pirkimą už sumą, ne didesnę, kaip 16 000 EUR be PVM. Ši suma Komisijai ir buvo orientyru, sprendžiant apie pasiūlytų kainų pagrįstumą. Daugelyje vertinimo išvadų vietų konstatuojama, kad pažeidimus padarė Perkančioji organizacija. Tačiau Komisija, tuo pačiu ir jos narys (J. R.), nėra atsakingi už Perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nėra Komisijos kompetencijoje. Kainų rinkoje analizė atliekama pirkimo organizavimo stadijoje ir tai atlieka ne pirkimų komisija. VPĮ komisijai pasiūlymu nagrinėjimo stadijoje priskiria tik tokią pareigą įsitikinti, kad pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina (VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šiuo atveju Pirkimui buvo numatyta iki 16 000 EUR be PVM, o pasiūlymo kaina 15 900 EUR be PVM. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamo pirkimo dokumentuose buvo numatytos tik pagrindinės sutarties sąlygos, o sutarties projektas nebuvo pirkimo dokumentų sudėtinė dalis. Vertinimo išvadoje nurodyti pirkimo sutarties, trūkumai, kuriuos padarė Perkančioji organizacija, neturėtų būti taikomi Komisijos nariui, nes Komisija nesvarstė ir netvirtino sutarties projekto, todėl jis, kaip Komisijos narys, negali būti atsakingas už sutarties trūkumus (b. l. 8-9).
Iš 2017 m. liepos 14 d. Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymo Nr. 1RA-125 matyti, kad Pirkimui vykdyti buvo sudaryta Komisija, kurios vienu iš narių buvo paskirtas J. R. (b. l. 46-52). J. R. 2017 m. liepos 3 d. pasirašė konfidencialumo pasižadėjimą (b. l. 31). 2017 m. liepos 3 d. J. R. pasirašė nešališkumo deklaraciją (b. l. 32).
Iš 2018 m. sausio 30 d. Komisijos Pirkimo protokolo matyti, kad vienbalsiai buvo nutarta vykdyti pirkimą skelbiamos apklausos būdu (b. l. 26).
Iš 2018 m. vasario 1 d. Komisijos Pirkimo protokolo matyti, kad buvo svarstoma dėl Pirkimo sąlygų patvirtinimo. Komisijos narys J. R. pasiūlė Pirkimo sąlygose numatyti kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams. Visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai vienbalsiai balsavo už šį pasiūlymą. Buvo nutarta pritarti pirkimo sąlygų papildymui (b. l. 27-28).
Iš centrinio viešųjų pirkimų portalo išrašo matyti, kad 2018 m. vasario 2 d. buvo paskelbtas konkursas „Robotizuotų kamerų vėžimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugoms“ (garso, vaizdo ir optikos įrangos remonto ir priežiūros paslaugoms) (b. l. 15). Iš skelbiamos apklausos sąlygų matyti, kad: Pirkimo objektas apibūdintas ir reikalavimai jam nustatyti techninėje specifikacijoje; tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti šiuos reikalavimus – tiekėjas, jei nėra gamintojas, turi būti oficialus techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo atstovas, įgaliotas parduoti, diegti ir prižiūrėti įrangą; atitiktį reikalavimui įrodantys dokumentai – techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo išduoto įgaliojimo, sutarties su gamintojo autorizuotu techninio aptarnavimo centru arba kito lygiaverčio dokumento kopija (jeigu tiekėjas yra įrangos gamintojo partneris/oficialus atstovas), patvirtinanti, kad tiekėjas yra gamintojo partneris/oficialus atstovas ar įgaliotas asmuo, turintis teisę teikti paslaugas; ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainą; pirkimo sutartyje nurodomas paslaugos įkainis, kuris yra fiksuotas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį (b. l. 16-23). Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodyta, kad paslauga turi būti teikiama ne trumpiau kaip iki 2019 m. vasario 15 d. ir ne mažiau kaip dviem lygiais: 1 lygis – tiekėjas, priimantis ir registruojantis pranešimus apie gedimus, o taip pat atsakingas už visą aptarnavimo proceso vykdymą ir valdymą; 2 lygis – įrangos gamintojas, suteikiantis įrangos palaikymo, neveikiančių detalių pakeitimo naujomis paslaugą. Tiekėjas turi užtikrinti galimybę gedimų ir problemų registravimą atlikti telefonu ir elektroniniu paštu. Tiekėjas turi atlikti problemų registravimą, jų sprendimą savo kompetencijos ribose ir esant poreikiui eskalavimą įrangos gamintojui. Paslaugos teikimo laikotarpiu tiekėjas turi užtikrinti įrangos garantinių dalių išsiuntimą perkančiajai organizacijai ne vėliau kaip 5 d. d., nuo problemos identifikavimo. Paslaugos teikimo laikotarpiu tiekėjas turi užtikrinti programinės įrangos klaidų šalinimo paslaugas (b. l. 25).
Iš 2018 m. vasario 12 d. Komisijos Paslaugų pirkimo protokolo matyti, kad buvo gautas vienas pasiūlymas. Komisija vienbalsiai nutarė, kad tiekėjas UAB „T“ atitinka keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir vienbalsiai nutarta kviesti minėtą tiekėją pasirašyti sutartį (b. l. 29-30).
Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) pirkimų vertinimo išvadoje konstatuota, kad Pirkimo sąlygos buvo pritaikytos tik vienam tiekėjui, taip pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą bei 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą pareigą siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Vertinimo metu nustatyta, kad Pirkimo techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyti nei perkamų paslaugų kiekiai, nei konkrečios Perkančiosios organizacijos turimos prekės, kurių priežiūros paslaugas buvo siekiama įsigyti, todėl tinkamą pasiūlymą be papildomų pirkimo dokumentų paaiškinimų galėjo pateikti tik UAB „T“, t. y. tiekėjas, kuris pardavė robotizuotų kamerų vežimėlius (Pirkimas Nr. 1), kurių priežiūros paslaugoms pirkti organizuotas 2018 m. vasario 2 d. pirkimas (Pirkimas Nr. 2). Perkančioji organizacija tiekėjams nustatė kvalifikacijos reikalavimą, kuris užtikrintų, kad pasiūlymą teikiantis tiekėjas būtų kompetentingas teikti techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos priežiūros paslaugas. Vis dėlto, Perkančiajai organizacijai techninėje specifikacijoje nenurodžius turimos įrangos techninių parametrų (gamintojo, modelio ir kt.), tiekėjai objektyviai negalėjo pateikti kvalifikacijos reikalavimo atitikimą įrodančius dokumentus. Be to, Tarnyba nustatė, kad atlikusi Pirkimą Nr. 2, Perkančioji organizacija priežiūros (garantines) paslaugas įsigijo už beveik tris kartus didesnę kainą, nei Pirkime Nr. 1, todėl turimas pirkimui skirtas lėšas panaudojo neracionaliai. Išvadoje taip pat konstatuota, kad Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti tiekėjo siūlomų paslaugų dalies vertę (pavyzdžiui, sąrašo prekių, kurių keitimas galimas paslaugos teikimo laikotarpiu ir įkainių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti tiekėjų siūlomos paslaugos kainos pagrįstumą, racionalumą). Dėl šios priežasties tiekėjas negalėtų apskaičiuoti suteiktų paslaugų dalies vertės, o Perkančioji organizacija paslaugų kainos pagrįstumą patikrinti. Nustatydama neaiškias, dviprasmiškas pirkimo dokumentų sąlygas, reglamentuojančias apmokėjimą už suteiktas paslaugas, bei nesivadovaudama Kainodaros taisyklių nuostatomis, Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 35 straipsnio 4 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, bei neįgyvendino VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (b. l. 11-14).
Viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, viešųjų pirkimų subjektų teisės, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas. Šiame įstatyme nustatytos imperatyviosios nuostatos, viešųjų pirkimų principai, reikalaujantys besąlygiško jų laikymosi siekiant VPĮ tikslo – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą (VPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindiniai viešųjų pirkimų principai įtvirtinti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje – perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Tik įgyvendinus išvardintus principus yra garantuojama, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
Pagal VPĮ 19 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija mažos vertės pirkimų procedūroms atlikti gali sudaryti viešojo pirkimo komisiją. Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik rašytines jos užduotis ir įpareigojimus. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1 RA-125 patvirtintame Mažos vertės komisijos darbo reglamente (toliau – ir Darbo reglamentas, b. l. 53-56) yra nustatyta komisijos sudėtis ir jos nariams keliami reikalavimai, jų atskaitomybė, funkcijos, pareigos ir darbo organizavimo tvarka. Reglamento 11.1 punkte įtvirtinta, kad savo veikloje Komisija vadovaujasi VPĮ, Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu, kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu. Iš čia darytina išvada, kad rengiant pirkimo dokumentus komisijos nariui keliami analogiški teisės aktų reikalavimai kaip ir pačiai perkančiajai organizacijai. Pagal Darbo reglamento 8.6, 8.7 punktus, esant poreikiui, Komisija, be kita ko, rengia mažos vertės pirkimo dokumentus, peržiūri juos, kad turinys atitiktų viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus. Už neteisėto sprendimo priėmimą balsavę Komisijos nariai atsako pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija (atitinkamai ir viešojo pirkimo komisijos nariai) pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Nurodytas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo įgyvendinimu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skaidrumo principas reiškia perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti: konkurso sąlygų aiškų ir suprantamą išdėstymą, jų paskelbimą ir taikymą; konkurso sąlygų keitimą įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009).
Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad Perkančioji organizacija 2018 m. vasario 2 d. paskelbė atvirą konkursą pirkti paslaugą „Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugos“. J. R. yra (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos narys, dalyvavęs Pirkimo sąlygų rengime ir tvirtinime, todėl privalo pagal įstatymą atsakyti už savo sprendimus, priimtus atliekant komisijos nario funkcijas. Komisijos narių patvirtintų pirkimo sąlygų 2.1 punkte nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini) atlieka pirkimą ir numato įsigyti Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugas“; 2.3 punkte nurodyta, kad „pirkimo objektas apibūdintas ir reikalavimai jam nustatyti techninėje specifikacijoje“. Tiekėjo kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodyta, kad „tiekėjas, jei nėra gamintojas, turi būti oficialus Techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo atstovas, įgaliotas parduoti, diegti, prižiūrėti įrangą. Atitiktį šiam reikalavimui turi patvirtinti Techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo išduoto įgaliojimo, sutarties su gamintojo autorizuotu techninio aptarnavimo centru arba kito lygiaverčio dokumento kopija (jeigu tiekėjas yra įrangos gamintojo partneris/oficialus atstovas), patvirtinanti, kad tiekėjas yra gamintojo partneris/oficialus atstovas ar įgaliotas asmuo, turintis teisę teikti paslaugas. Sąlygų 2 priede esančioje Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad perkančioji organizacija siekia įsigyti žinių studijoje esančią Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros tvarkymo paslaugą. Paslauga turi būti teikiama ne mažiau kaip dviem lygiais – pirmas lygis – tiekėjas, priimantis ir registruojantis pranešimus apie gedimus, o taip pat atsakingas už visą aptarnavimo proceso vykdymą ir valdymą; antras lygis – įrangos gamintojas, suteikiantis įrangos palaikymo, neveikiančių detalių pakeitimo naujomis paslaugą. Techninėje specifikacijoje taip pat nurodyti paslaugos teikimo, garantinių dalių išsiuntimo bei reagavimo laiko reikalavimai. Taigi, įvertinus komisijos patvirtino pirkimo dokumentų turinį, matyti, jog nei viename iš jų nėra nurodyta, kokių konkrečiai prekių priežiūros ir tvarkymo paslaugos yra įgyjamos, t. y. nenurodytas gamintojas ar aptarnaujamų prekių modelis, su kuo tiesiogiai yra siejamos pirkimo sąlygos, kvalifikacinis reikalavimas ar techninė specifikacija. Be abejo, VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 14 punktas leidžia konkurso dalyviui kreiptis į konkurso organizatorių ir prašyti paaiškinti tam tikras, jo manymu, neaiškias konkurso sąlygas, tačiau šiuo atveju viena esminių pirkimo sąlygų iš viso nebuvo nurodyta. Be to, teismo vertinimu, net ir tiekėjo teisė reikalauti išaiškinti neaiškią konkurso sąlygą, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiksliai ir aiškiai parengti pirkimo dokumentus. Juo labiau, kad šiuo atveju informacija apie prekės gamintoją yra esminė. Neturėdamas duomenų apie prekės gamintoją, eilinis, normaliai rūpestingas konkurso dalyvis tiesiog neturi galimybių parengti pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą ar įvertinti savo galimybes dalyvauti konkurse. Tokiu būdu yra varžoma tiekėjų konkurencija, kadangi vienintelis tiekėjas, turintis galimybę be papildomų pastangų parengti pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą, buvo UAB „T“, t. y. ankstesnio pirkimo (Pirkimas Nr. 1), kuriame ir buvo įsigyti (duomenys neskelbtini) gamintojo Robotizuotų kamerų vežimėliai, laimėtojas. Dalyvaudama naujai paskelbtame konkurse UAB „T“ kvalifikacijos atitikimą grindė (duomenys neskelbtini) raštu, patvirtinančiu, kad tiekėjas turi teisę parduoti (duomenys neskelbtini) produkciją Lietuvoje bei teikti šių prekių palaikymo, serviso paslaugas pagal (duomenys neskelbtini) standartines garantinio ir pogarantinio aptarnavimo sąlygas. Kitiems galimiems tiekėjams tokių dokumentų pateikimas be papildomų pastangų pagal pirkimo sąlygose išdėstytą informaciją buvo neįmanomas.
Taigi, iš to, kas išdėstyta matyti, kad viešojo pirkimo konkurso sąlygos nebuvo pakankamai informatyvios. Nenurodydama įrangos, kurios priežiūrai skelbiamas viešasis pirkimas, gamintojo, Pirkimo sąlygas formulavusi Komisija sudarė išskirtines sąlygas ankstesnį pirkimą laimėjusiam tiekėjui ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Atitinkamai, už skaidrumo principui prieštaraujančias konkurso sąlygas balsavęs viešojo pirkimo komisijos narys P. R., laikytinas pažeidęs imperatyvią VPĮ nuostatą.
Vadovaujantis VPĮ nuostatomis, Komisijos nariai prieš balsuodami už pateiktą pasiūlymą turi įsitikinti, ar jis yra ekonomiškai naudingas. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog J. R., balsuodamas už sprendimą pritarti apmokėjimą už perkamas paslaugas nustatančioms Pirkimo sąlygoms, nesivadovaujant Kainodaros taisyklėmis, pažeidė VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatas bei neįgyvendino VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Iš J. R. suformuluoto kaltinimo matyti, kad VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 35 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimas siejamas su Kainodaros taisyklių nuostatų pažeidimu. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 1 punkte įtvirtinta, kad Kainodaros taisyklių nustatymo metodika vadovaujasi (mažos vertės viešojo pirkimo ar pirkimo atveju – gali vadovautis) perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, nustatydami kainodaros taisykles viešojo pirkimo ir pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo-pardavimo ar pirkimo-pardavimo sutartyse. Taigi, iš nurodyto reglamentavimo akivaizdu, kad Kainodaros taisyklės mažos vertės viešojo pirkimo atveju nėra privalomos, atitinkamai negalima J. R. atsakomybė už nurodytų taisyklių pirkimo dokumentuose netaikymą. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog J. R. nesivadovaudamas Kainodaros taisyklėmis pažeidė racionalumo principą, šalintina iš kaltinimo.
Kita vertus, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato pareigą racionaliai naudoti paslaugoms ar darbams įsigyti skirtas lėšas, o pagal VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą pirkimų komisijos nariui kyla pareiga įsitikinti, ar pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Teismo vertinimu VPĮ įtvirtintas racionalumo principas negali būti vertinamas atsietai nuo kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių principų, atitinkamai ir skaidrumo principo. Šiuo atveju, konstatavus, jog konkurso sąlygų neišsamumas objektyviai galėjo apriboti potencialių tiekėjų apsisprendimą dalyvauti konkurse, pripažintina ir tai, kad tuo pačiu buvo apribotos galimybės perkančiajai organizacijai gauti ir mažesnės pirkimo kainos pasiūlymą. Aplinkybė, kad vienintelio pasiūlymą pateikusio bei pirkimą laimėjusio tiekėjo kaina neviršijo Perkančiosios organizacijos nustatytos maksimalios pirkimo kainos – 16 000 EUR, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, kadangi Komisijos patvirtintos skaidrumo principui prieštaraujančios konkurso sąlygos apribojo galimybę perkančiajai organizacijai gauti ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą ir taip užtikrinti racionalaus lėšų panaudojimo principo įgyvendinimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad J. R. balsuodamas už Pirkimo sąlygų patvirtinimą pažeidė ir VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 35 straipsnio 4 dalies nuostatas bei pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.
ANK 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 250 EUR iki 3 000 EUR.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika), tai, kad J. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, asmuo dirba, už analogiško nusižengimo padarymą anksčiau nebaustas, duomenų apie baustumus administracine tvarka nėra. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti J. R. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
J. R. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.