- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-545-479/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04400-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Irma Čuchraj, Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- V. P.
- Kreditorius
- A. V., A. P.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Almanto Padvelskio, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. (V. P.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-17 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės prašymus: patvirtinti 2010-03-25 turto pardavimo iš varžytynių aktą; pakeisti išieškotoją; patvirtinti turto perdavimo A. V. aktą; pareiškėjo V. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Vidai Daugirdienei, A. P., G. R., A. V., dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų,
Aprašomoji dalis
n u statė:
antstolė teismui pateikė prašymą patvirtinti 2010-03-25 turto pardavimo iš varžytynių aktą bei priimti nutartį vykdymo procese dėl A. P. reikalavimo teisės perimti varžytynėse neparduotą, V. P. nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0600 ha ploto žemės sklypą su teisiškai neregistruotu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), už 45000 Lt perdavimo A. V., vadovaujantis 2010-05-24 reikalavimo perleidimo sutartimi; patvirtinti turto perdavimo A. V. aktą. Nurodė, kad vykdymo proceso metu iš varžytinių buvo parduotas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), o varžytinėms dėl 0,0600 ha žemės sklypo su jame pastatytu teisiškai neregistruotu namu, (duomenys neskelbtini), pardavimo neįvykus, šį turtą pareiškė norą perimti A. P. Pastaroji 2010-05-24 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, savo reikalavimo teises, atsiradusias jai perimant varžytinėse neparduotą žemės sklypą, perleido naujam kreditoriui – A. V., todėl buvo surašytas turto perdavimo A. V. aktas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su skundu suinteresuotiems asmenims antstolei Vidai Daugirdienei, A. P., G. R., A. V. dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, prašydamas pripažinti neteisėtu antstolės 2010-05-25 surašytą turto perdavimo išieškotojui aktą, kuriuo perduodamas A. V. nuosavybėn žemės sklypas su neįteisintu statiniu, esantis (duomenys neskelbtini), ir antstolės pareiškimą dėl reikalavimo atsisakymo ir teisių perėmimo vykdymo procese. Nurodo, kad antstolės veiksmai perduodant A. V. turtą yra neteisėti, nes A. P. su antstolės pagalba faktiškai mėgino perleisti A. V. turtą, į kurį ji pati nebuvo įgijusi jokių teisių ir negalėjo jų įgyti, nes būdama Rusijos pilietė negalėjo nuosavybėn įgyti Lietuvos Respublikoje esančio žemės sklypo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-17 nutartimi antstolės Vidos Daugirdienės prašymus tenkino: patvirtino 2010-03-25 turto perdavimo iš varžytinių aktą Nr.0004/09/01321, kuriuo pirkėjui G. R., už 9550 Lt pardavė negyvenamąją patalpą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. P.; pakeitė išieškotoją A. P. dalyje dėl reikalavimo teisės perimti varžytinėse neparduotą V. P. nuosavybės teise priklausanti turtą – 0,0600 ha ploto žemės sklypą su teisiškai neregistruotu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), už 45000 Lt į jos teisių ir pareigų perėmėją A. V.; patvirtino 2010-05-25 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr.0004/09/01321, kuriuo perdavė A. V. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir teisiškai neįregistruoto sodo namo, nuosavybės teise priklausančio V. P.; priėmė antstolės atsisakymą nuo 2010-03-31 turto perdavimo išieškotojui A. P. akto tvirtinimo ir bylą šioje dalyje nutraukė; atmetė pareiškėjo V. P. 2010-04-20 prašymą (skundą) dėl varžytinių akto ir turto perdavimo nuosavybėn akto netvirtinimo; atmetė pareiškėjo V. P. 2010-06-10 skundą dėl antstolės veiksmų; atmetė prašymą dėl baudos skyrimo V. P. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolininko skunde išdėstytos aplinkybės dėl antstolės netinkamo procesinių dokumentų įteikimo skolininkui yra nepagrįsti, formalūs, deklaratyvaus pobūdžio ir neturi esminės reikšmės varžytinių teisėtumui. Pažymėjo, kad antstolė buvo informavusi skolininką dėl varžytinių metu parduodamo garažo kainos, skolininkas prieštaravimų nereiškė, neprašė skirti ekspertizės garažo vertei nustatyti, todėl padarė išvadą, kad 2010-04-20 V. P. skunde išdėstytos aplinkybės dėl antstolės netinkamo garažo kainos nustatymo nepagrįsti, formalūs ir neturi esminės reikšmės varžytinių teisėtumui. Teismo nuomone, antstolės V. Daugirdienės veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl antstolės prašymą tenkino bei patvirtino 2010-03-25 turto pardavimo iš varžytinių aktą, o skundo dalį dėl varžytinių akto netvirtinimo atmetė. Teismas nurodė, kad išieškotoja A. P., neturi Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl turėjo teisę 2010-05-24 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi A. V., turinčiam Lietuvos Respublikos pilietybę, perleisti reikalavimo teises perimant varžytinėse neparduotą skolininko turtą – 0,06 ha ploto žemės sklypą su šiame žemės sklype esančiu teisiškai neįregistruotu pastatu, todėl pakeitė išieškotoją bei patvirtino 2010-05-25 turto perdavimo išieškotojui aktą, o pareiškėjo skundo dalį dėl šio akto netvirtinimo atmetė. Antstolės atsisakymą nuo reikalavimo dėl turto 0,0600 ha žemės sklypo su jame pastatytu teisiškai neregistruotu namu (duomenys neskelbtini) perdavimo išieškotojai A. P. akto tvirtinimo priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė, nes antstolės atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Suinteresuoto asmens A. P. prašymą dėl baudos skyrimo atmetė, nes asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti laikomas piktnaudžiavimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti varžytines neįvykusiomis. Nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai, pranešimas apie teismo posėdį bei teismo 2010-10-07 nutartis, nebuvo tinkamai įteikti skolininkui ar jo atstovui, tokiu būdu pažeistos šalių procesinės teisės. Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas nepasisakė dėl antstolės V. Daugirdienės veiksmų, kurie neatitiko imperatyvių teisės normų reikalavimų. Pažymėjo, kad antstolė areštuodama garažą neužtikrino nei savininko, nei jo atstovo dalyvavimo, o vertę nustatė pagal išieškotojos nurodytą kainą, kuri buvo nustatyta vertintojų 2006-09-22. Paaiškina, kad parduodamo garažo vertė pagal 2010-07-02 specialistų vertės nustatymą sudarė 15000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino dvi skirtingas sąvokas: „reikalavimo teisės perleidimas“ ir „teisės į turtą perleidimas“. Paaiškina, kad išieškotoja negalėjo perleisti teisių, kurių neturėjo. Pažymi, kad išieškotoja pagal išduotą vykdomąjį raštą turi reikalavimo teises išieškoti 154640,67 Lt sumą – piniginę kompensaciją, todėl gali perleisti jos turimą teisę išieškoti iš skolininko visą ar dalį priteistos išieškotojai piniginės kompensacijos. Paaiškina, kad pačiai išieškotojai sodo namelis ir žemės sklypas su teisiškai neregistruotu statiniu nebuvo perduotas, todėl ji jokių teisių į jį neįgijo, todėl negali jų parduoti. Apelianto nuomone jo teisės buvo pažeistos, kai išvykus antstolei Vidai Daugirdienei, nebuvo teikiama informacija apie varžytines, toki būdu buvo apribota skolininko teisę pasiūlyti pirkėją.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotoja prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad skolininkas ir jo atstovas buvo informuoti apie teismo posėdį, todėl nėra jo teisių pažeidimo. Nurodė, kad antstolė tinkamai nustatė parduodamo garažo vertę. Išieškotojos nuomone, ji turėjo teisę perleisti reikalavimo teisę, tokiu būdu nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantas nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie teismo posėdžio datą. Teisė būti išklausytam, žodiškumo, tinkamo pranešimo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą ir vietą būtų tinkamai informuoti visi dalyvaujantys byloje asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, duoti paaiškinimus. Pažymėtina, kad dalyvauti teismo posėdyje yra šalies ir trečiojo asmens teisė, bet ne pareiga – jie gali vesti bylą per atstovą ar prašyti nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Pagal bylos duomenis matyti, kad teismo šaukimas buvo įteiktas pareiškėjo atstovui, nors pačiame teismo šaukime ir nurodyta, kad advokatas išvykęs. Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis LR CPK 246 str. nuostatomis atstovo kelionė nėra laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios teismo posėdis turėtų būti atidėtas, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti bylą nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui. Esant nurodytoms aplinkybėms atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo pranešimo apie teismo posėdį laikytini nepagrįstais.
Apelianto nuomone priimta nutartis neteisėta, nes teismas neanalizavo antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Pirmiausia, pareiškėjas ginčija antstolio veiksmų teisėtumą nesutikdamas dėl varžytinėse parduoto turto – garažo, verte. Teisėjų kolegija nurodo, kad privertinai parduodamo turto vertė nustatoma pagal LR CPK 681 str. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi skirti ekspertizę.
Nagrinėjamoje byloje matyti, kad antstolė 2009-10-02 sudarydama turto arešto aktą nustatė garažo vertę 9000 Lt. Pagal vykdomosios bylos duomenis matyti, kad ji vadovavosi 2006-09-22 išduota turto vertės pažyma. Su antstolės nustatyta turto verte, su galimybe skirti turto vertės ekspertizę, bei kokia kaina bus išvaržomas turtas antstolė informavo pareiškėją (vykd. b. l. 55-56). Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas nesutiko su antstolės nustatyto turto verte, būtų prašęs skirti turto vertės nustatymo ekspertizės, ar skundęs antstolės veiksmus. Kadangi prieštaravimų dėl tokio įkainojimo nei skolininkas, nei išieškotoja nereiškė, todėl, atsižvelgęs į turėtus duomenis apie ginčo turto rinkos vertę, antstolis neturėjo pagrindo skirti ekspertizę garažo rinkos vertei nustatyti įkainojimo metu. Nuo antstolio nustatytos garažo vertės buvo nustatyta pradinė varžytynėse parduodamo buto kaina laikantis LR CPK 718 str. reikalavimų, garažas parduotas G. R. už didžiausią pasiūlytą kainą – 9550 Lt (LR CPK 713 str. 5 d.). Apelianto pateikta pažyma, kad garažo rinkos vertė 15000 Lt teisėjų kolegijos nuomone yra informacinio pobūdžio, be to, pateikta po varžytinių. Teisėjų kolegija nurodo, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis (LR CPK 7 str.). Pareiškėjas žinojo apie prasidėjusį priverstinį sprendimo vykdymą, t. y., kad ruošiamasi parduoti turtą– garažą, ir kokia pradinė šio turto kaina, galėjo įgyvendinti savo teises ir reikšti savo nuomonę dėl parduodamo turto vertės, tačiau to nepadarė. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino antstolės veiksmus dėl turto pardavimo iš varžytinių tvarkos ir pagrįstai patvirtino turto perdavimo iš varžytinių aktą Nr. 0004/09/01321.
Atskiruoju skundu ginčijamas reikalavimo perleidimo pagrįstumas ir išieškotojos pakeitimas bei perdavimo išieškotojui akto tvirtinimas. Teisėjų kolegija pažymi, LR CK 1.97 str. 1 d. nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra ir turtinės teisės. Darytina išvada, kad kreditoriaus reikalavimo teisė yra laikoma savarankišku civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (LR CK 1.112 str. 2 d.). Reikalavimo perleidimas apibrėžiamas kaip dviejų šalių susitarimas (sutartis), kurios pagrindu viena šalis (pradinis kreditorius arba cedentas) perleidžia kitai šaliai (naujajam kreditoriui arba cesionarijui) savo reikalavimo teisę į skolininką, o naujasis kreditorius (cesionarijus) perima šią reikalavimo teisę tokiomis sąlygomis, kurios nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės. Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Minėta, kad pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Taigi, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė galiojo cesijos sutarties sudarymo metu. LR CK 6.101 str. 1 d. įstatyminis reguliavimas įtvirtina bendrąjį principą, kad gali būti perleidžiama bet kokia reikalavimo teisė. Šios normos išimtys numatytos LR CK (pvz.: 6.102 str. 1 d. negalima perleisti reikalavimo, dėl kurio negalimas išieškojimas; 6.101 str. 5 d. draudžiama perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo, jei kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės) kituose teisės aktuose, taip pat gali išplaukti iš prievolės prigimties. Nagrinėjamu atveju išieškotoja 2010-05-24 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi A. V. perleido reikalavimo teises į 0,06 ha ploto žemės sklypą su šiame žemės sklype esančiu teisiškai neįregistruotu pastatu. Atkreiptinas dėmesys, kad ši turtinė išieškotojos teisė atsirado antstolės siūlymo perimti turtą pagrindu. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šalių dispozityvumo principą vyraujantį civiliame procese, imperatyvių teisės normų, draudžiančių išieškotojai perleisti tokią reikalavimo teisę naujam kreditoriui, nei pirmosios instancijos teismas, nei teisėjų kolegija nenustatė, be to, šis reikalavimo perleidimas nepažeidžia vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Darytina išvada, kad išieškotoja turėjo teisę perleisti reikalavimo teisę A. V. į varžytinėse neparduotą turtą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė išieškotoją pagal LR CPK 596 str. nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone atskirojo skundo argumentai susiję su išieškotojo pakeitimu ir turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimu nepagrįsti.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-17 nutartį palikti nepakeistą.