Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Elektros skirstymo operatorius“ patikslintą ieškinį atsakovei E. B. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

9. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Nėra ginčo dėl to, kad procesiniai dokumentai, teikiami teismui, turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus. CPK 287 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį, padavimo terminus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti tokį pareiškimą jį priėmusiam teismui. Pareiškime turi būti nurodytos: (1) aplinkybės, pagrindžiančios atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių svarbumą, (2) įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, (3) faktai ir argumentai, galintys turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei (4) kiti reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Taip pat turi būti pateiktas aiškiai suformuluotas šalies prašymas. Už tokį pareiškimą mokamas 55,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 3 dalis). Jeigu pareiškimas neatitinka formalių reikalavimų, trūkumai šalinami taikant ieškinio trūkumų šalinimo tvarką (CPK 287 straipsnio 5 dalis).

11. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 ir 3 dalimis, jei procesinis dokumentas neatitinka formai ar turiniui keliamų reikalavimų ar nėra sumokėtas žyminis mokestis, teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti. Jei trūkumai pašalinami per nustatytą terminą, dokumentas laikomas paduotu jo pradinio pateikimo dieną. Priešingu atveju – laikomas nepaduotu ir grąžinamas.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių trūkumus – tinkamai suformuluoti pareiškimą pagal CPK 287 straipsnio reikalavimus ir sumokėti žyminį mokestį. Atsakovė, vykdydama nutartį, suformulavo reikalavimą panaikinti sprendimą už akių, taip pat sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė pašalino tik dalį jai teismo nurodytų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų, nutarė taikyti atsakovės atžvilgiu CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytas teisines pasekmes. Atsakovė šį sprendimą ginčija kaip nepagrįstą.

13. Su teismo pozicija, kad pagal CPK 287 straipsnį pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės dėl dokumentų nepateikimo svarbos, taip pat aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei pateikti atitinkami įrodymai – sutiktina. Tačiau pažymėtina, kad šios informacijos ar įrodymų nepateikimas šioje procesinėje stadijoje neturėtų būti laikomas pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą. Teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-396/2012) pabrėžiama, kad sprendimas už akių nėra teisinė sankcija, o tik procesinė priemonė, skirta užtikrinti proceso ekonomiškumą, todėl neturi būti taikoma taip, kad būtų nepagrįstai apribota asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Todėl teismo pareiga šiame etape – patikrinti, ar pareiškimas atitinka pagrindinius formalius reikalavimus, o ne vertinti įrodymų pakankamumą ar jų įtikinamumą. Būtent iš esmės nagrinėjant pareiškimą turi būti vertinama, ar yra pagrindas peržiūrėti sprendimą už akių, t. y. ar aplinkybės ir įrodymai yra svarūs (CPK 185 straipsnis, 288 straipsnio 4 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimo priėmimo stadijoje sprendė, kad aplinkybių nenurodymas ir įrodymų nepateikimas užkerta kelią tolesnei proceso eigai.

14. Byloje matyti, kad atsakovė siekia apginti savo poziciją ir ginčija ieškovės reikalavimus dėl mokesčio už galios dedamąją, teigdama, kad ginčo objekte elektra nebuvo naudojama. Taip pat ji sumokėjo teismo nurodytą žyminį mokestį ir pateikė paaiškinimus dėl atsiliepimo nepateikimo, nurodydama teisinių žinių trūkumą ir garbų amžių. Nors teisinių žinių trūkumas savaime nėra pakankama priežastis, tačiau vertinant tai kartu su atsakovės amžiumi (59 metai), šios aplinkybės šiuo atveju laikytinos reikšmingomis, ypač atsižvelgiant į proceso šalių lygiateisiškumo bei teisės į teisingą procesą principus.

15. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog atsakovė pašalino ne visus teismo nustatytus trūkumus ir atsisakydamas priimti jos pareiškimą, neproporcingai apribojo jos teisę į teisminę gynybą, formaliai taikydamas CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas. Toks sprendimas neatitinka nei proceso tikslų, nei teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi pareiškimo dėl sprendimo už akių priėmimo klausimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 straipsnis), šis klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovės E. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.