Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1865-273/2015 pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovei D. Ž., dalyvaujant tretiesiems asmenims: Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarei V. M., ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė B. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2010 m. balandžio 26 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo atsakovei D. Ž., savo dukrai, butą, esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad ji (B. L.) turi teisę naudotis butu iki gyvos galvos.

Ieškovė teigė, kad atsakovė savo vardu nuosavybės teisės neįregistravo ir iki šiol butas registruotas jos (ieškovės) vardu. Butu naudojosi, mokėjo mokesčius.

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu atsakovę D. Ž. pripažino kalta pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jai 4 344,30 Eur dydžio baudą. Taip pat nusprendė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 84 018,93 Eur. Antstolė, vykdydama šį nuosprendį, areštavo paminėtą butą. Atsiradus grėsmei, kad areštuotas turtas (butas) gali būti realizuotas, dovanojimo sutarties 2-o punkto sąlyga, suteikianti jai (ieškovei) teisę gyventi ginčo bute iki gyvos galvos, bus pažeista dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, todėl dovanojimo sutartis, jos (ieškovės) įsitikinimu, turi būti panaikinta CK 6.467 straipsnio 2 dalies pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino.

Teismas sprendimą grindė CK 6.467 straipsniu, pagal kurį asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas.

Ieškovė padovanojo butą su sąlyga, kad ji (ieškovė) iki gyvos galvos naudosis atsakovei padovanotu butu.

Įvertinęs aplinkybę, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu atsakovė pripažinta kalta už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, kad areštuojamo ginčo turto atžvilgiu bus pradėtas priverstinis turto realizavimas iš varžytinių, teismas sprendė, kad iškilo reali grėsmė, kad dovanojimo sutartyje nurodyta sąlyga nebus įvykdyta. Atsakovė savo kaltais veiksmais pažeidė dovanojimo sutarties 2-ame punkte nustatytą sąlygą – ieškovės teisę naudotis butu iki gyvos galvos, dėl to ieškinys patenkintas (CK 6.472 str. 2 d. ).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apelianto įsitikinimu, teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. prokuroro ir antstolio.

Teismo nuosprendžio pateikimą ir jo vykdymą kontroliuoja prokuroras, o vykdo – antstolis, todėl, apelianto įsitikinimu, jie (prokuroras ir antstolis) turėjo būti įtraukti į šios bylos nagrinėjimą. Panaikinus dovanojimo sutartį, galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertė bus apsunkinta, todėl neišklausius paminėtų asmenų nuomonės, liko neatskleista bylos esmė.

Ieškovė B. L. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo teisingai, byloje įtraukęs visus suinteresuotus asmenis. Apeliantė nenurodė, kokią įtaką antstolio, prokuroro teisėms turės skundžiamas sprendimas, koks jų suinteresuotumas byloje.

Atsakovė D. Ž. atsiliepime taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes teismas bylą išnagrinėjo teisingai, įtraukęs visus suinteresuotus asmenis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nei absoliučių, nei kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, nėra.

Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neįtraukė antstolio ir prokuroro, apeliantės įsitikinimu, sudaro absoliutų skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui, nagrinėjant bylą, spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-312/2012 ir kt.).

CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises ir naudotis jomis gindamas savo poziciją (CPK 42 str., 46 str. 2 d., 47 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama ir nepasisakyta dėl apeliantės nurodomų asmenų – pareigūnų, teisių ir pareigų, ir pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paminėtiems asmenims jokių materialiųjų teisių ir pareigų nesukuria bei nedaro jokios įtakos paminėtų asmenų ir bylos šalių tarpusavio santykiams. Apeliantė, iš esmės formaliai teigdama, kad teismo sprendimas turėtų būti naikinamas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nenurodo, kokią konkrečią įtaką antstolio ar prokuroro (prokuratūros) teisėms ar pareigoms daro teismo sprendimas. Tai, kad prokuroras kontroliuoja nuosprendžio vykdymą, o antstolis vykdo išieškojimą, – šių pareigūnų tiesioginė, įstatymuose įtvirtinta funkcija, ir ginčo sprendimas jų (funkcijų) nekeičia ir jokios įtakos joms nedaro.

Apeliantė neginčija teismo procesinio sprendimo iš esmės, neteigia, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Deklaratyvus teiginys, kad šie asmenys (antstolis, prokuroras) galėtų pareikšti savo nuomonę, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie turi teisinį suinteresuotumą byloje.

Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas. Apeliantės nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra; ji neįrodė, kad antstolis ir prokuroras iš tikrųjų byloje turi materialinį teisinį suinteresuotumą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Į apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.