- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-2101-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-08371-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- T. R.
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovei T. R. dėl preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. D. prašo pripažinti 2006 m. gegužės mėn. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį pagrindine pirkimo pardavimo sutartimi, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės suteikia teisę jai reikalauti iš atsakovės įvykdyti prievolę natūra ir perduoti sutartyje numatytą nekilnojamąjį daiktą.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ieškinį atsisakė priimti, nes nustatė, jog pareikšti reikalavimai yra tapatūs kaip jau išnagrinėtoje ir įsiteisėjusioje byloje. Tiek ankstesniame ieškinyje (civilinėje byloje Nr. 2-1382-41/08), dėl kurio yra priimta įsiteisėjusi teismo nutartis, tiek šioje byloje atsakovu yra tas pats asmuo – T. R., tačiau skiriasi ieškovai – ankstesniame ieškinyje ieškovai buvo du – G. Z. ir L. D., šiame ieškinyje ieškovų ratas susiaurintas, t.y. kreipėsi tik ieškovė L. D.. Tačiau vien ši aplinkybė, pasak pirmos instancijos teismo, nėra pagrindu šalių laikyti netapačiomis, todėl teismas nusprendė, kad šalių atžvilgiu naujas ieškinys yra tapatus. Iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme 2008 m. buvo nagrinėjama civilinė byla tarp tų pačių šalių dėl pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį sumokėto užstato ir baudos priteisimo, kurioje ieškovė prašė iš atsakovės T. R. priteisti 170500 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nors ieškovės ieškinio dalykas – materialusis reikalavimas atsakovei skiriasi, tačiau vertinant ginčo materialinį teisinį santykį, matyti, kad dalykas sutampa: ankstesnė civilinė byla baigta taikiai Vilniaus apygardos teismui 2008-06-27 nutartimi patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Abejose bylose nurodytas tas pats faktinis pagrindas, t.y. ieškinys grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis – 2006 m. gegužės mėn. preliminaria buto pirkimo – pardavimo sutartimi dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ginčas išspręstas taikiai, aptartos pagrindinės ginčo buto pirkimo – pardavimos sutarties sudarymo aplinkybės ir atsakovės atsakomybė už įsipareigojimų sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį nevykdymą. Jokių naujų aplinkybių ieškovė nenurodo. Teismas konstatavo, kad ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), preliminarios sutarties, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2008-06-27 nutartimi. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šios nutarties pagrindu abiems ginčo šalims yra išduoti vykdomieji dokumentai, taigi nutartis vykdoma priverstine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamuoju atveju ginčas įsiteisėjusia teismo nutartimi yra išnagrinėtas ir išspręstas, naujai civilinei bylai iškelti CPK 279 str. 4 d. nustatyto pagrindo nėra.
Šalies argumentai
Apeliantė L. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė tvirtina, kad teismas priimdamas nutartį neteisingai įvertino jos ieškinyje nurodytus reikalavimus. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl sumokėto avanso ir baudos už preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymą priteisimo. Civilinė byla baigta sudarius taikos sutartį, tačiau per taikos sutartyje numatytus terminus, pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovės kaltės. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, pagrindinės sutarties sudarymas tapo neįmanomas, nes atsakovė elgdamasi nesąžiningai pablogino savo turtinę padėtį ir tuo apsunkino sandorio sudarymo galimybes, nes ginčo butui yra taikomi areštai kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti, o tai pasak, apeliantės, pažeidžia jos teisėtus interesus įsigyti ginčo butą. Apeliantės įsitikinimu, ieškinys dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negali būti pripažįstamas tapačiu su ieškiniu, kurio dalykas yra avanso ir baudos priteisimas. Taip pat apeliantė pabrėžia, kad ieškinyje, kurį atsisakyta priimti, išdėstytos aplinkybės ir pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad iškilusios vykdymo problemos Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje išspręsti nepakeičiant sprendimo esmės neįmanoma, todėl turi būti iškeliama nauja civilinė byla.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės L. D. ieškinį atsakovei T. R. dėl preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Civilinio proceso kodekso 135 straipsnyje, bet ir privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 4 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme 2008 m. buvo nagrinėjama civilinė byla tarp tų pačių šalių dėl pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį sumokėto užstato ir baudos priteisimo, kurioje ieškovė prašė iš atsakovės T. R. priteisti 170500 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ginčas buvo išspręstas taikiai, nutartyje, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp šalių, buvo aptartos pagrindinės ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės ir net atsakovės atsakomybė už įsipareigojimų sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, nevykdymą. Ieškovė L. D. atsisakė reikalavimo atsakovei dėl 155000 Lt sumokėto užstato, 15500 Lt baudos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė T. R. įsipareigojo ne vėliau, kaip per 14 dienų nuo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pabaigos suformuoti patalpas ir įregistruoti VĮ „Registrų centre“ kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus. Tai įvykdžiusi, atsakovė įsipareigojo parduoti L. D. 2006 m. gegužės mėn. preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą butą. Šios Vilniaus apygardos teismo 2008-06-27 nutarties pagrindu abiems ginčo šalims yra išduoti vykdomieji dokumentai, vadinasi, Vilniaus apygardos teismo 2008-06-27 nutartis vykdoma priverstine tvarka. Tačiau iki šiol nėra įvykdyta, todėl neatmestina galimybė, kad taikos sutarties sąlygos gali likti neįvykdytos taip pat ir dėl atsakovės atžvilgiu taikytų areštų. Be to, kaip jau minėta, taikos sutarties reikalavimų neįvykdymo galimybę numatė ir jos šalys numatydamos atsakovės atsakomybė už įsipareigojimų sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, t.y. taikos sutarties sąlygų, nevykdymą (žr. taikos sutarties 8 p.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu vykdymo tvarka tampa neaiški dėl to, kad po teismo sprendimo priėmimo ir iki vykdymo įvyko pakeitimų, dėl kurių nebegali būti įvykdytas teismo sprendimas, tai dėl naujų aplinkybių faktinio konstatavimo ir teisinio įvertinimo galimi dvejopi padariniai. Pirma, šį klausimą teismas turi išspręsti toje pačioje byloje (CPK 7 straipsnis), savo ar byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, išaiškindamas teismo sprendimo vykdymo tvarką ar spręsdamas dėl įvykdymo tvarkos pakeitimo. Sprendimo vykdymo tvarka ir būdas pagal CPK 589 ir 593 straipsnius gali būti keičiami tol, kol nepakeičiama sprendimo esmė. Antra, jei iškilusių vykdymo problemų toje pačioje byloje išspręsti nepakeičiant sprendimo esmės neįmanoma, turi būti iškeliama nauja civilinė byla (CPK 279 straipsnio 4 dalis), nes keliant naują bylą, jos sprendimas butų kur kas operatyvesnis nei įprastiniu atveju, kadangi teismas galėtų remtis prejudiciniais faktais ir bylos įrodinėjimo dalykas susiaurėtų (LAT 2009-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2009).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pagal CPK 259 str. 1 d. teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys arba jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje, tačiau pabrėžtina, jog tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (CPK 279 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė L. D. prašo pripažinti 2006 m. gegužės mėn. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį pagrindine pirkimo pardavimo sutartimi, taigi toks ginčas teisme nebuvo nagrinėtas ir išspręstas.
Be to pažymėtina, kad sudarius preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovei buvo sumokėtas avansas, kuris sudaro daugiau nei 70 proc. sutarties buto kainos. Taigi ieškovė savo įsipareigojimus vykdė sąžiningai, sumokėjo pinigus ir siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą. Ginčo butas vis dar priklauso atsakovei T. R., jam taikomi kitų kreditorių areštai, esant nurodytoms aplinkybėms nėra jokio teisinio pagrindo suvaržyti ieškovės L. D. teisę ginti savo teises paduodant naują ieškinį dėl 2006 m. gegužės mėn. preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo pardavimo sutartimi.
Esant išvardintoms aplinkybėms, manytina, kad nors abi šios civilinės bylos susijusios, tačiau jose pareikšti ieškiniai nėra tapatūs CK 137 str. 2 d. 5 p. prasme pagal abu kriterijus – ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką. Konstatuotina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priimdamas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį netinkamai įvertino ieškovės L. D. pareikšto ieškinio atsakovei T. R. dėl preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi turinį, kvalifikavęs jį kaip tapatų ieškiniui, kuris buvo pareikštas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1382-41/08. Tokiu procesiniu sprendimu būtų nepagrįstai užkirstas kelias ieškovei ginti savo interesą už sumokėtas lėšas įgyti gyvenamąją patalpą. Todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės L. D. ieškinio atsakovei T. R. dėl preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo ir tapatumo klausimus, todėl atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str. teismas
nutarė:
Apeliantės L. D. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.