- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- P-525-112-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos
- Pareiškėjas
- E. P.
- Trečiasis asmuo
- M. Č.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. Č.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) ieškiniu (T 1, b. l. 1–3), kurį patikslino (T 1, b. l. 20–23; T 3, b. l. 1–5), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – Krašto apsaugos ministerija), Rokiškio rajono savivaldybės, Krašto apsaugos ministerijos 50 000 Lt neturtinės ir 11 966,53 Lt turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. sprendimu (T 6, b. l. 168–181) pareiškėjo skundą tenkino. Teismas priteisė pareiškėjui iš Krašto apsaugos ministerijos 61 967 Lt ir 2 300 Lt atstovavimo išlaidų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi (b. l. 38-51) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimą pakeitė ir priteisė pareiškėjui E. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 30 000 Lt neturtinės žalos ir 1 200 Lt teismo išlaidų atlyginimą.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2011 m. vasario 18 d. buvo gautas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, (toliau – ir atsakovas) prašymas atnaujinti administracinės bylos Nr. A143-54/2011 procesą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2011 m. vasario 25 d. buvo gautas atsakovo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A143 – 54/2011 vykdymą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės atsakovo 2011 m. vasario 14 d. prašymą Nr. KVS-50 dėl proceso atnaujinimo, o tenkinus jį – iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims naują nutartį. Nurodė, kad atsakovo manymu, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A143 – 54/2011 buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas, turėjęs įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui, todėl atsakovas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu 2011 m. vasario 14 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas atnaujinti administracinės bylos Nr. A143 – 54/2011 procesą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme proceso atnaujinimo prašymas ir skundžiamos nutarties vykdymo klausimas dar nėra išnagrinėtas. Teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjui buvo priteistos piniginės lėšos, o Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tenkinus atsakovo prašymą atnaujinti procesą ir po pakartotinio bylos išnagrinėjimo skundžiamą nutartį panaikinus ar pakeitus, naujai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtos nutarties vykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas – atsakovui gali tapti neįmanoma susigrąžinti iš pareiškėjo pingines lėšas, jei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis būtų įvykdyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Prašymas netenkintinas.
Atsakovas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A143 – 54/2011 vykdymą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės atsakovo 2011 m. vasario 14 d. prašymą Nr. KVS-50 dėl proceso atnaujinimo, o tenkinus jį – iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims naują nutartį. Tokį savo prašymą atsakovas grindžia tuo, jog buvo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.). ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje. Proceso atnaujinimas yra viena iš administracinio proceso stadijų, todėl absoliutaus draudimo šioje stadijoje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra, tačiau svarstant, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones po to, kai įsiteisėja administracinio teismo sprendimas ir prašoma atnaujinti procesą, turi būti atsižvelgiama į reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtį bei į proceso atnaujinimo stadijos specifiką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas ( ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui (nagrinėjamu atveju – atsakovui) sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, Nr. AS5-230/2005). Tad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, kurio pagalba, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti.
Įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui, bylos nagrinėjimas yra laikomas baigtu ir toks teismo sprendimas turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas pasižymi teisiniu stabilumu, todėl intervencija į šiuo sprendimu sukurtus (konstatuotus) teisinius santykius galima tik išimtiniais atvejais, kai esant įstatyme numatytiems pagrindams procesas yra atnaujinamas. Proceso atnaujinimo stadijos išimtinumas nuosekliai pabrėžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir tik nuo to momento, kai procesas administracinėje byloje yra atnaujinamas, bylos nagrinėjimas grįžta į ankstesnę stadiją ir vėl atsiranda galimybė įsiterpti į šiuo sprendimu sukurtus (konstatuotus) teisinius santykius (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje P556- 168/2008).
Atsakovas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones esant paduotam prašymui atnaujinti procesą byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad šis prašymas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nėra išnagrinėtas ir procesas nėra atnaujintas. Pabrėžtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tol, kol šis sprendimas nėra įsiteisėjęs ir įgavęs jam būdingo stabilumo, t. y. kol nėra aišku, kaip teismas išspręs administracinį ginčą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog kai administracinio teismo sprendimas įsiteisėja, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nebeatitiktų šių priemonių paskirties, kadangi ginčas yra laikomas galutinai išspręstu, kitaip tariant, nebėra pavojaus, kad skundžiamas administracinis aktas bus panaikintas ir teks spręsti iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimo klausimą (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-196/2008). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas iš naujo įgautų prasmę ir atitiktų šių priemonių paskirtį tik tais atvejais, jei procesas būtų atnaujintas ir bylos nagrinėjimas grįžtų į ankstesnę bylos nagrinėjimo stadiją.
Tokį aiškinimą patvirtina ir ABTĮ 159 straipsnio 2 dalis, kuri suteikia teisę procesą atnaujinusiai teisėjų kolegijai sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą, kol bus išnagrinėta byla. Tačiau pažymėtina, jog teisė sustabdyti teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą remiantis vien tuo, kad paduotas prašymas atnaujinti procesą, kol procesas nėra atnaujintas, nėra suteikta.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui nebėra pagrindo teigti, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.), taigi tenkinti atsakovo prašymą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.