Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorui Aleksui Jurčiui, kaltinamajam I. T., jo gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, vertėjai Danutei Jurčienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Gruzijos Respublikos pilietis, nedirbantis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 291 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus, 2015 m. ne anksčiau kaip rugsėjo 26 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, neturėdami asmens dokumento, suteikiančio teisę pereiti valstybės sieną, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir patvirtino, kad į Baltarusiją atvyko iš Ukrainos, o į Lietuvą iš Baltarusijos atvažiavo krovininio automobilio priekaboje, krovinių skyriuje. Valstybės sieną kirto neturėdamas savo paso, kurį specialiai paliko Baltarusijoje. Nei Lietuvos Respublikos, nei kitos Europos sąjungos valstybės vizos neturėjo, nes jau du kartus yra deportuotas iš Europos sąjungos ir gauti vizos nesikreipė. Jo tikslas buvo nuvažiuoti į Prancūziją pas ten esančią savo šeimą, kurios nematė ilgą laiką. Lietuva turėjo būti tik tranzito šalis, čia pasilikti jis neturėjo tikslo ir neketino prašyti prieglobsčio. Kai vairuotojas jį paleido, jis ėjo keliu ir buvo sulaikytas pasieniečių. Prisistatė išgalvotu vardu, nes buvo išsigandęs. Vėliau paprašė prieglobsčio taip pat išgalvotu vardu, tačiau pripažįsta, kad atvykdamas į Lietuvą jis neturėjo tikslo prašyti čia prieglobsčio. Gailisi dėl savo veiksmų.

VSAT pasienietės L. M. 2015-10-03 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2015-10-03, apie 12.45 val. kelyje Kaunas-Marijampolė –Suvalkai, išvykstant iš Lietuvos buvo sulaikyti du piliečiai neturėję dokumentų, patvirtinančių teisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje. Pristačius šiuos asmenis į tarnybines patalpas asmens apžiūrai vienas iš jų buvo prisistatė Z. L. vardu ir pavarde, bet jokių tapatybės dokumentų neturėjo. Šis asmuo negalėjo paaiškinti kaip pateko į Lietuva, nurodė, kad paskutinė valstybė, kurioje buvo yra Ukraina, o paskui vyko krovininio automobilio kėbule (b. l. 3).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad kaltinamajam I. T., gim. (duomenys neskelbtini), išduotame Gruzijos piliečio pase Nr. 12AA24577, nėra vizos, leidžiančios atvykti į Lietuvos Respubliką ar Šengeno erdvę, o pase yra 2015-09-26 Baltarusijos Respublikos spaudas (b. l. 5-9).

Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės pažymos patvirtina, kad duomenų apie kaltinamojo teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką nėra (b. l. 11, 12).

Asmens kratos protokolas patvirtina, kad 2015-10-03 pas kaltinamąjį buvo rasti tik pinigai, telefonai, bet jokio dokumento, suteikiančio teisę atvykti į Lietuvą nebuvo rasta (b. l. 18-20).

Iš ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis žinojo, jog atvykimui į Lietuvą jam būtina turėti Lietuvos Respublikos vizą, tačiau jos neturėjo, o į Lietuvą iš Baltarusijos atvyko be savo paso, kurį pateikė tik ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis pripažino, kad tyčia perėjo valstybės sieną be dokumento, suteikiančio teisę atvykti į šalį, ir savo pasą tyčia paliko Baltarusijoje. Taip pat pripažino, kad jo kelionės tikslas buvo Prancūzija, o ne Lietuva, kad Lietuvoje jis neketino prašyti prieglobsčio.

Šių įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamojo kaltę neteisėtai perėjus Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, todėl jo veika atitinka visus BK 291 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius ir yra kvalifikuota teisingai.

Skiriant bausmę kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pilnai prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, jis pirmą kartą teisiamas, turi aukštąjį išsilavinimą, visiškai pripažino savo kaltę, tačiau sulaikymo metu jis slėpė savo tapatybę. Todėl atsižvelgiant ne tik į padaryto nusikaltimo pavojingumą, bet ir kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 291 str. 1 d. sankcijoje numatyta arešto bausmė, nes skirti pirmą kartą teisiamam ir savo kaltę visiškai pripažinusiam kaltinamajam griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, nėra pagrindo, tačiau ir švelniausios bausmės – baudos, paskyrimas neatitiktų teisingumo principo ir šiuo atveju būtų per švelni bausmė.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad yra tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam skiriama mažesnio nei vidurkis dydžio arešto bausmė.

Į bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime (BK 65, 66 str.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, patvirtinančią 23,16 EUR dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme. Sprendžiant šių proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo klausimą pabrėžtina, kad remiantis BPK 51 str. 1 d. 3 p., 7 p., 9 p. gynėjo dalyvavimas nagrinėjant suimto asmens, nemokančio proceso kalbos, bylą pagreitinto proceso tvarka yra būtinas. Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau pabrėžtina, kad tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios (BPK 106 str. 2 d.). Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį įstatyme yra numatytas privalomas gyvėjo dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas, nes gynėjas byloje dalyvavo nepriklausomai nuo nuteistojo valios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 309 str. 1d. 4 p., teisėjas

nusprendžia:

I. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 291 str. 1 d. ir nuteisti 24 (dvidešimt keturių) parų areštu.

Remiantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 16 (šešiolika) parų arešto.

Remiantis BK 66 str., į bausmę įskaityti I. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. spalio 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir bausmę pripažinti įvykdyta.

I. T. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.