- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e2YT-13135-1141/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. P., D. M., R.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. P., D. M., R. (R.) P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. (G.) P. po savo mirusios žmonos J. P. mirties pagal įstatymą priėmė jos palikimo 1/4 dalį faktiškai pradėdamas ją valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. (G.) P. po savo mirusios mamos J. P. mirties pagal įstatymą priėmė jos palikimo 3/4 dalis faktiškai pradėdamas jas valdyti; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. (G.) P. po savo tėvo G. (G.) P. mirties pagal testamentą priėmė jo palikimo 1/3 dalį faktiškai pradėdamas ją valdyti; 4) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. (I.) P. po savo tėvo G. (G.) P. mirties pagal testamentą priėmė jo palikimo 1/3 dalį faktiškai pradėdamas ją valdyti; 5) atnaujinti pareiškėjai įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti pagal testamentą (1/3 dalį) G. (G.) P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
2. Pareiškėja nurodė, kad jos močiutė J. P. mirė santuokoje su pareiškėjos seneliu G. P. Mirus J. P., jos sutuoktinis pasiliko gyventi jos namuose, priėmė visus sutuoktinės daiktus, toliau prižiūrėjo namus, mokėjo mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo žemę. Turtas kuriame gyveno, t. y. statiniai (gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai stovintys J. P. priklausančioje žemėje) J. P. nuosavybėje nėra įregistruoti, o nepriėmus palikimo, dokumentų negalima sutvarkyti. Analogiškai tiek G. P., tiek ir J. P. palikimą priėmė ir pareiškėjos dėdė G. P., kuris gyveno kartu su tėvais bei naudojosi nepertraukiamai savo tėvams (G. P. ir J. P.) priklausančiu turtu. G. P. (pareiškėjos senelis) 1998 m. vasario 2 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą turtą, kurį turės mirties dieną, kas jį sudarytų, kur jis bebūtų, tame tarpe nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), jis palieka lygiomis dalimis sūnums I. P. ir G. P. bei anūkei J. P. (po santuokos pavardė K.) (pareiškėjai). Pareiškėja nurodė, kad terminą palikimui po G. P. mirties praleido nes nieko nežinojo apie sudarytą testamentą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų G. P. ir J. P. palikimo perėjimą valstybei. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė pareiškimo reikalavimus spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepime nurodė, kad iš esmės su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
5. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
6. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė J. P. Pareiškėjos senelei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos senelė J. P. buvo ištekėjusi už G. P. (pareiškėjos senelio), kurio vardu registruotas 5500/16600 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 5500/16600 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos senelis G. P. mirė (duomenys neskelbtini) G. P. turėjo tris vaikus, t. y. dukrą V. P. (pareiškėjos mama) ir du sūnus – G. P. ir I. P. G. P. 1998 m. vasario 2 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą turtą, kurį turės mirties dieną, kas jį sudarytų, kur jis bebūtų, tame tarpe gyvenamas namas, ūkiniai pastatai ir žemė, kurie priklauso jam ir yra (duomenys neskelbtini) jis palieka lygiomis dalimis sūnums I. P., G. P. ir anūkei J. P. (pareiškėjai). G. P. mirė (duomenys neskelbtini), I. P. mirė (duomenys neskelbtini)). Paveldėjimo byla po mirusiojo G. P. nėra užvesta. Palikimą po G. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėja.
8. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad mirus J. P., jos sutuoktinis G. P. pasiliko gyventi jos namuose, priėmė visus sutuoktinės daiktus, toliau prižiūrėjo namus, mokėjo mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo žemę. Analogiškai tiek G. P., tiek ir J. P. palikimą priėmė ir G. P., kuris gyveno kartu su tėvais ir buvo bei naudojosi nepertraukiamai savo tėvams (G. P. ir J. P.) priklausančiu turtu. I. P. po skyrybų, įvykusių (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi į savo tėvų (G. P. ir J. P.) namus ir gyveno ten iki mirties. Byloje nėra duomenų apie tai, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus.
10. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti jai įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti G. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
11. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). G. P. palikimo atsiradimo laikas – (duomenys neskelbtini) Trijų mėnesių terminas G. P. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini) Teismui pateiktais duomenimis niekas, taip pat ir pareiškėja, nėra priėmusi G. P. palikimo.
12. Nors terminas palikimui priimti šiuo atveju praleistas ženklų laiko tarpą, tačiau palikimo priėmimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė objektyvios priežastys. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad pareiškėja, turėdama valią priimti palikimą, dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, o tokioms priežastims išnykus, ėmėsi sąžiningų, aktyvių veiksmų atitinkamoms savo teisėms įgyvendinti. Papildomai pažymėtina tai, kad prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nepareikšta.
13. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, atnaujindamas pareiškėjai įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą G. P. palikimui priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos J. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. (G.) P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po savo mirusios sutuoktinės J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties pagal įstatymą priėmė jos palikimo 1/4 dalį.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. (G.) P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po savo mirusios mamos J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties pagal įstatymą priėmė jos palikimo 3/4 dalis.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po savo tėvo G. (G.) P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė jo palikimo 1/3 dalį.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. (I.) P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po savo tėvo G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė jo palikimo 1/3 dalį.
Atnaujinti pareiškėjai J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti pareiškėjos paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.