Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis G. J. pagal teisme prokuroro prašymu pakeistą kaltinimą buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas įgaliojimo tokiems veiksmams, 2013 m. liepos 26 d. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), kuriose veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) priklausanti kavinė „(duomenys neskelbtini)“, ir esant galiojančiai bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotai patalpų nuomos sutarčiai Nr. 1, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. kovo 22 d. patalpas išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyti ir naudoti nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2015 m. kovo 22 d., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, prieš 30 dienų nepranešęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patalpų atlaisvinimo ir sutarties nutraukimo, nepateikęs jokių jo teises patvirtinančių įrodymų, taip pat nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 769 straipsnyje numatytos iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarkos bei neturėdamas teismo priimto sprendimo tuo klausimu, savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą, pareikalavo ten dirbančių darbuotojų išeiti iš pastato, palikti savo darbo vietą, taip naudodamas psichinę prievartą darbuotojas išvarė ir savavališkai vykdė tariamą kito asmens – savo dukros G. J. teisę, paėmė iš patalpų durų raktus, pakeitė durų spynas bei užrakino kavinės „(duomenys neskelbtini)“ duris ir jose esančius dokumentus bei esantį materialųjį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą bendrai 14 108 Eur sumai, taip pat nukentėjusiojo J. J. asmeninius daiktus, tai yra batus, kostiumus, automobilių raktus, asmeninius dokumentus, nekilnojamo turto pirkimo dokumentus, kurie neturi materialinės vertės, bei laikė šį turtą iki 2016 m. gruodžio 7 d., tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 108 Eur turtinę žalą, be to, dėl negrąžintų įmonės dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo vesti buhalterinės apskaitos, teikti finansinių ataskaitų, kurias privalo įmonė teikti pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, tuo padarė didelės žalos nukentėjusiojo J. J. asmens teisėms ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtiems interesams, tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. J. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad jis norėjo savo dukrai G. J. nupirkti negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurios priklausė bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės bankroto administratorius A. S. sakė, kad anksčiau tose patalpose veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti kavinė, patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abiejų įmonių, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir vadovas buvo J. J., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir direktorė – J. J. sutuoktinė, tačiau ji buvo įgaliojusi J. J. veikti jos vardu, taigi, visos trys įmonės buvo J. J.. Su juo kaltinamasis buvo pažįstamas, jie abu buvo verslininkai, anksčiau tarp jų nebuvo kokių nors konfliktų. Iš bankroto administratoriaus A. S. žodžių kaltinamajam buvo žinoma apie tai, kad patalpų (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau iškėlus bankroto bylą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratorius A. S. užginčijo pirkimo-pardavimo sandorį kaip neteisėtą ir Kauno apygardos teismas tą sandorį pripažino negaliojančiu bei taikė restituciją, patalpas grąžino BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Kol teisme buvo nagrinėjama byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, Kauno apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl patalpos negalėjo būti tvarkomos, nuomojamos be bankroto administratoriaus žinios. Kaltinamajam buvo žinoma, kad bankroto administratorius A. S. pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams, t. y. J. J., kad patalpų nuomos sutartis yra negaliojanti, o nauja patalpų nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta. Tokiu būdu kaltinamasis veikė įsitikinęs, kad varžytynėse parduodamos patalpos (duomenys neskelbtini), nėra išnuomotos. Varžytynės įvyko 2013 m. gegužės 9 d., jose patalpas (duomenys neskelbtini), nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo duktė G. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, o šios bendrovės direktorius buvo D. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai pinigų, kad galėtų sumokėti už nupirktas patalpas, todėl kaltinamasis paskolino reikiamą pinigų sumą ir patalpos iš karto buvo jam įkeistos. Taigi, kaltinamasis turėjo interesą, kad patalpos, kurias nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtų tvarkingos, nes būtent tokią patalpų būklę užfiksavo antstolis 2013 m. gegužės 9 d., kai kaltinamojo iniciatyva antstolis buvo atvykęs į patalpas ir surašė protokolą. Tame antstolio veiksme dalyvavo ir J. J. ir jau tada kaltinamajam sakė, kad jis pasiims savo turtą. Kaltinamasis siūlė J. J. patalpas išsinuomoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet J. J. nuomos atsisakė. 2013 m. liepos 26 d. kaltinamasis atvyko į patalpas (duomenys neskelbtini), nes jam pranešė, kad nupirktos patalpos yra gadinamos, ardomos. Jis turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą įgaliojimą veikti šios įmonės vardu, valdant įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Jis į patalpas nuvyko kartu su dukra G. J.. Pamatęs, kad patalpos tikrai apgadintos – buvo nuimta lubų, sienų apdaila, nuimti radiatoriai, visa tai buvo sudėta ir paruošta išvežimui, kaltinamasis iškvietė antstolį, kad šis konstatuotų faktines aplinkybes. Kavinės patalpose rado dvi moteris, kurios virtuvėje gamino maistą. Kaip jis vėliau sužinojo, viena moteris – J. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja (barmenė), o kita moteris – virėja, buvo nelegaliai dirbanti. Kadangi buvo akivaizdu, kad dėl patalpų gadinimo ir ardymo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė turtinė žala, kaltinamasis, norėdamas užkirsti kelią tolesniam patalpų gadinimui, pasakė, kad jis patalpas užrakina ir paima raktus. Jokios psichinės prievartos jis prieš moteris nenaudojo, tiesiog kalbėjo su jomis, klausė kokiu pagrindu jos tose patalpose būna. Moterys paskambino J. J. ir netrukus jis pats atvyko, tada kaltinamasis jau bendravo su J. J.. Pasakė J. J., kad jo buvimas patalpose yra neteisėtas, nes tam nėra teisinio pagrindo, nėra jokios sutarties, todėl jis užrakina patalpas, kadangi nori išsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą tokios būklės, kokios jis buvo nupirktas. J. J. klausė, kada galės pasiimti savo daiktus, kaltinamasis atsakė, kad jie susitars. Kaltinamasis neliepė moterims išeiti iš patalpų, tokį nurodymą joms davė pats J. J.. Kaltinamasis teigė užrakinęs tik kavinės salės patalpas, o virtuvės ir prie jos buvusio kambario, kur buvo sudėti J. J. dokumentai ir kiti daiktai, jis neužrakino. Be to, pas J. J. liko raktai nuo patalpų rūsio ir patalpų antro aukšto. Antstolis G. S. užfiksavo patalpų būklę 2013 m. liepos 26 d. Po to kaltinamasis kreipėsi į specialistus, kurie paskaičiavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą. Kaltinamasis rašė policijai pareiškimą dėl sugadinto turto, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. 2013 m. spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo patalpas įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai kaltinamasis nurodė ne kartą skambinęs J. J. ir klausęs, kada jis pasiims savo turtą, bet J. J. vis sakydavo, kad vėliau. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S. irgi skambino J. J., prašė pasiimti daiktus, kurie jam trukdė, nes jis norėjo pertvarkyti patalpas, bet J. J. daiktų nepasiėmė, todėl jie iš pradžių buvo pernešti į rūsį, o vėliau į antrą aukštą. Pats kaltinamasis tų daiktų nelietė ir nekraustė. Kaltinamasis nurodė nepripažįstantis kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą dėl savavaldžiavimo, nes jis į patalpas atvyko neturėdamas tikslo iškeldinti J. J. įmonės, jo tikslas buvo apsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kad jis nebūtų gadinamas, bloginamas, tik todėl jis ir užrakino kavinės salės patalpas. Psichinės prievartos prieš moteris nenaudojo, joms negrasino ir nebaugino, leido joms užbaigti gaminti maistą, po ko jos pačios išėjo. J. J. turėjo visas galimybes pasiimti savo asmeninius daiktus ir bendrovei priklausantį turtą, tačiau jis to sąmoningai nedarė, nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugoti savo turtą ir bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, taip norėdamas pakenkti kaltinamajam. Galiausiai J. J. pareiškė, kad turto neims. Kadangi kaltinamasis kaltės nepripažįsta, jis nesutiko ir su byloje pareikštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. J. kaltės taip pat nepripažino, nurodė, kad J. J. ne vieną kartą buvo sudaryta galimybė pasiimti daiktus, tačiau J. J. pats nenorėjo jų susigrąžinti (5 t., b. l. 181, 184).

Nukentėjusysis J. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad buvo pažįstamas su kaltinamuoju, abu dalyvavo versle, jų santykiai buvo normalūs. J. J. turėjo įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau jis įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visas verslas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo sutuoktinė turėjo įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Bet faktiškai jis tvarkė visus šios įmonės reikalus pagal sutuoktinės įgaliojimą. Patalpose (duomenys neskelbtini), kurios priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė kavinė. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė tas patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši įmonė pagal sutartį išnuomojo patalpas įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Kai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, patalpas (duomenys neskelbtini), varžytynių metu nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo D. M.. J. J. klausė D. M., kada atlaisvinti patalpas. D. M. atsakė, kad jis gali neskubėti, todėl ir toliau J. J. patalpose vykdė kavinės veiklą. Nors nauja patalpų nuomos sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau J. J. nuomone jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai naudojosi patalpomis, nes tebegaliojo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta patalpų nuomos sutartis, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. J. J. nurodė negavęs iš bankroto administratoriaus A. S. jokio pranešimo ar įspėjimo, kad turi atlaisvinti patalpas, tačiau jis pats turėjo planus iš tų patalpų išsikelti, galvojo nutraukti kavinės veiklą. 2013 m. liepos 26 d. jam paskambino kavinės darbuotoja J. L. ir prašė atvykti, aiškino, kad į kavinę atėjęs G. J. varo jas iš patalpų, paėmė durų raktus. Nuvykęs į kavinę, rado G. J., keičiantį durų spynų šerdeles. Liko neužrakinta tik virtuvė ir kabinetas prie virtuvės. Darbuotojos J. L. ir D. M. buvo išsigandusios, sutrikusios. Jis paprašė G. J., kad šis leistų virėjai pabaigti ruošti maistą banketui, G. J. leido. J. J. klausė G. J., kaip jam pasiimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir dokumentus. G. J. atsakė, kad kai reiks, tai galės pasiimti. Vėliau J. J. vis laukė, kada jam paskambins G. J. ir praneš, kad jis gali pasiimti daiktus ir dokumentus. Be G. J. žinios įeiti į patalpas jis negalėjo, nes po dviejų savaičių rado pakeistas visų durų spynas. Po pusės metų J. J. pamatė, kad jo daiktai išmesti į lauką. Paprašė vadybininkės R. A. nuvažiuoti ir pažiūrėti kas ten daroma. Ši grįžusi pasakė, kad patalpos tuščios, daiktai išmėtyti. Prieš tai J. J. skambino R. S. ir siūlė pasiimti daiktus, bet J. J. atsakė, kad ne jis tuos daiktus paėmė, ne jis ir turi grąžinti. J. J. parašė policijai pareiškimą dėl jo įmonės turto užgrobimo ir sugadinimo. Vėliau jis sužinojo, kad daiktai buvo pernešti į kitą vietą. Kai ikiteisminio tyrimo metu nuvyko pasiimti daiktų, pamatė, kad jie sulaužyti, sugadinti. Pasigedo alkoholinių gėrimų už 30 tūkst. litų, taip pat nerado įmonės ir savo asmeninių dokumentų, drabužių, batų, tuo padaryta didelė turtinė žala tiek jam, tiek ir įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Dėl pradingusių buhalterinės apskaitos dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo vesti apskaitos, teikti finansinių ataskaitų, dėl to buvo sutrikdyta įmonės veikla. J. J. nurodė tyčia negadinęs ir neardęs patalpų, kurias varžytynėse nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patalpose jo nurodymu nuo sienų ir lubų buvo nuimtos kelios apdailinės lentelės, nes reikėjo išmontuoti ir grąžinti signalizacijos įrangą, kuri buvo jų išsinuomota. Apdailos lentelių iš patalpų neišvežė, tik nuardžius sudėjo jas ant grindų, vėliau viskas būtų atstatyta atgal. Ikiteisminio tyrimo metu jis per kelis kartus pasiėmė savo ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tačiau visi grąžinti daiktai yra sugadinti, sulaužyti, išardyti ir naudojimui netinkami. Dėl negrąžintų ir sugadintų daiktų tiek jam, tiek ir jo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė žala. G. J. ilgą laiką buvo pasisavinęs jo ir jo įmonės turtą. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ gresia finansinės sankcijos dėl buhalterinės apskaitos netvarkymo, nepateiktų VMI reikalaujamų finansinių ataskaitų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo sustabdyta be teisinio pagrindo, pažeidžiant galiojančią ir viešame registre įregistruotą patalpų nuomos sutartį.

Teisme apklausta liudytoja J. P. (ikisantuokinė pavardė L.) parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene. 2013 m. liepos 26 d. jai būnant darbo vietoje, į kavinę atėjo iš matymo pažįstamas G. J. ir, ištraukęs iš durų spynos, paėmė raktus, kurie buvo nuo visų kavinės durų. Tuo metu kavinėje buvo ji ir virėja D. M.. Tą dieną jos ruošė maistą išvežtiniam banketui pagal išankstinį užsakymą. Kavinės veikla tą dieną nebuvo vykdoma. Jau ir anksčiau baras nedirbo, tik virtuvė. G. J., atėmęs raktus, liepė moterims dingti iš patalpų, jis kalbėjo piktai, pakeltu tonu. G. J. negrasino, bet jo elgesys kėlė išgąstį. D. M. paskambino J. J. ir šis po valandos atvyko, jo akivaizdoje G. J. pakeitė kavinės pagrindinių durų ir durų tarp virtuvės ir baro spynas. J. J. kalbėjosi su G. J., bet apie ką jie kalbėjo ji neprisimena, į jų reikalus nesikišo. Liudytoja patvirtino, kad 2013 m. liepos 26 d. kavinės salėje buvo išardyta apdaila, nuo lubų ir sienų buvo nuimtos lentelės. Apdailą nuėmė direktorius J. J.. Po to, kai G. J. atėmė raktus ir pakeitė durų spynas, kavinė daugiau nebedirbo, liudytoja buvo atleista iš darbo. Jai nebuvo žinoma apie tai, kad kavinės patalpos buvo parduotos iš varžytynių.

Liudytoja D. M., apklausta teisme, parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje virėja nuo 2010 m. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. Jai išeinant iš darbo, direktorius J. J. pilnai su ja atsiskaitė, bet pasakė, kad reikės pagaminti maistą dar vienam banketui, ir ji sutiko, nes jai buvo sumokėta ir už tą būsimą darbą. Po kiek laiko J. J. jai paskambino ir pakvietė ateiti į kavinę, paruošti maistą užsakomam banketui. 2013 m. liepos 26 d. ryte ji nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, ją ten įleido J. J.. Virtuvėje gamino užkandžius. Virtuvėje buvo visa reikiama įranga – orkaitės, pečiai, šaldytuvai, indaplovė, padėklai, indai. J. J. išvažiavus, po kurio laiko į kavinės patalpas atėjo G. J.. Pirmas jo klausimas buvo „kas esat ir ką čia veikiat?“. Tuo metu virtuvėje buvo ji ir barmenė J. L.. Jos atsakė, kad yra įmonės darbuotojos, kad į patalpas jas įleido direktorius J. J.. G. J. išjungė plytas, pareikalavo išeiti, pastūmė D. M. nuo stalo. Ji paskambino J. J. ir pranešė, kas įvyko. Atvykus J. J., G. J. leido pabaigti gaminti maistą banketui. Pabaigusi darbą, ji išvyko namo.

Teisme apklausta liudytoja R. A. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke. Šios įmonės direktorius buvo J. J.. Jai nebuvo žinoma apie tai, kad patalpas (duomenys neskelbtini), nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tose patalpose veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti kavinė. R. A. buvo pavesta prižiūrėti kavinės darbą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar vykdė ir krovinių pervežimo veiklą, be to, turėjo maisto prekių parduotuvę Lazdijų rajone. 2013 m. liepos 26 d. R. A. buvo patalpose (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete. Išgirdusi triukšmą kavinėje, nuėjo pažiūrėti kas vyksta ir pamatė G. J., kuris garsiai šaukė, keitė durų spynas, po to jis užrakino barą ir duris į virtuvę. Patalpoje prie baro buvo laikomas alkoholis, jo likutis turėjo būti apie 15 dėžių, maždaug už 30 tūkst. litų, tą patalpą G. J. irgi užrakino. Visa tai vyko matant J. J., bet šis elgėsi ramiai. Tą dieną kavinėje nebuvo ardomos patalpos. Prieš tai kavinės salėje buvo nuimtos apdailinės lentelės, nes reikėjo išimti signalizaciją ir atiduoti ją saugos tarnybai. Po savaitės R. A. buvo nuvykusi į patalpas (duomenys neskelbtini) ir matė, kad viduje viskas buvo išvartyta, išmėtyta. Virtuvėje rado atrakintą seifą, kuris anksčiau stovėjo direktoriaus kabinete, jame buvo laikomi apyskaitų dokumentai. Pinigų seife nelaikydavo. Surinko ir paėmė išmėtytus direktoriaus pažymėjimus. Bandė nueiti į rūsį, bet durys buvo užrakintos. Patalpose dirbo kažkokie darbininkai. Jų paklausė, kieno nurodymu jie dirba, šie atsakė, kad G. J..

Liudytoja O. V., apklausta teisme, parodė, kad ji dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, ji nuo 2010 m. dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abiejų įmonių direktorius buvo J. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą patalpose (duomenys neskelbtini), ten buvo kavinė, taip pat įmonė dar turėjo parduotuvę (duomenys neskelbtini) kaime. Kavinė buvo pilnai įrengta, buvo baldai, televizorius, baras, padaryta apdaila. Kai atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“, kavinėje buvo atliktas remontas, pakeisti stalai, kėdės. Dalis inventoriaus buvo įsigyta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o stalai, kavos aparatai, šaldytuvai, dujinės viryklės buvo savininko J. J., šis turtas buvo naudojamas pagal panaudą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi spintoje kabinete prie virtuvės. Liudytoja patvirtino gavusi bankroto administratoriaus pranešimą raštu apie varžytynėse parduotas patalpas (duomenys neskelbtini), todėl suprato, kad įmonei teks išsikraustyti, bet tam nebuvo ruošiamasi. J. J. irgi žinojo, kad patalpos parduotos, jis sakė nežino, ar skųs varžytynes. Praėjus metams, kai jau vyko ikiteisminis tyrimas, liudytoja buvo nuvykusi į minėtas patalpas tikslu paimti buhalterinės apskaitos dokumentus. Juos rado rūsyje, jie ten buvo pernešti iš kabineto. Daug dokumentų trūko, pagrinde buvo rasti tik seni UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo dingę, dėl šios priežasties ji negalėjo sudaryti balanso, finansinių ataskaitų, apie tai raštu pranešė VMI. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra išsaugoti už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėn.

Liudytojas D. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pradžioje šios įmonės akcininkais buvo A. R. ir G. J.. 2013 m. gegužės mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukcione nupirko bankrutavusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (duomenys neskelbtini). Prieš tai D. M. buvo nuvykęs apžiūrėti patalpų, įvertinti jų būklę. Apžiūrint patalpas, dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J., taip pat antstolis, kuris surašė protokolą, konstatavo faktines aplinkybes. Patalpos buvo tvarkingos, geros būklės, pritaikytos kavinės veiklai. Liudytojo teigimu, kalbos su J. J. dėl patalpų nuomos nebuvo, nes tas patalpas jie pirko savo įmonės veiklai – konditerijos gaminių gamybai. J. J. buvo pasakyta, kad reikės išsikraustyti, ir D. M. nurodė siūlęs J. J. pasiimti savo įrangą ir daiktus. Jis sakė J. J., kad šis gali bet kada susisiekti su juo ar su jo įgaliotu asmeniu G. J., nes pas juos bus raktai nuo patalpų, ir pasiimti savo daiktus. Nuo patalpų įsigijimo praėjus dviems mėnesiams, G. J. jam pranešė, kad nupirktos patalpos yra suniokotos. G. J. buvo jo įgaliotas tvarkyti visus reikalus, nes D. M. gyvena Vilniuje, o G. J., kuris buvo akcininkės G. J. tėvas, gyveno Alytuje, juo D. M. visiškai pasitikėjo, todėl ir įgaliojo jį administruoti nupirktas patalpas. Apie tai, kad įgytos patalpos buvo kažkam išnuomotos, D. M. nebuvo žinoma, bankroto administratorius tokio fakto neminėjo. D. M. nebuvo nuvažiavęs į vietą pažiūrėti sugadintų patalpų, bet jis matė vaizdo įrašą ir gali patvirtinti, kad kavinės pagrindinėje salėje nuo lubų ir sienų buvo nuplėšta apdaila, sugadinta elektros instaliacija, išdraskytas signalizacijos skydelis, prie baro atidengti vamzdžiai, nebuvo baldų.

Liudytoja G. J., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamasis G. J. yra jos tėvas. Ji sutiko su tėvo pasiūlymu jos vardu įsigyti nekilnojamąjį turtą, todėl 2013 m. kovo 21 d. davė jam įgaliojimą šiems veiksmams atlikti. Jai buvo žinoma, kad tėvas nori įgyti negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu per varžytynes, kurios įvyko 2013 m. gegužės 9 d. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ banke negavo paskolos sumokėti už nupirktas patalpas, G. J. sutiko paskolinti reikiamą pinigų sumą. 2013 m. gegužės 30 d. G. J. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įgijo iš akcininko D. M. 10 procentų paprastų vardinių akcijų. Tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo G. J. savo nuožiūra aptartomis sąlygomis nupirkti ar bet kuriuo kitu, įstatymams neprieštaraujančiu būdu, įgyti įmonės vardu bet kuriuos nekilnojamuosius daiktus, taip pat valdyti, tvarkyti, disponuoti, duoti panaudai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą. Įgaliojimą pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. M.. Pagal 2013 m. birželio 7 d. sudarytą sutartį G. J. paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 262 500 Lt, šios prievolės įvykdymui buvo įkeistos patalpos (duomenys neskelbtini). Pagal 2013 m. birželio 10 d. varžytynių aktą patalpų savininku tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. liepos 26 d. apie 10 val. ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė su tėvu G. J. nuvyko apžiūrėti patalpų, nes sužinojo, kad jos yra niokojamos. Su savimi turėjo reikiamus dokumentus – akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, hipotekos sutartį, VĮ Registrų centro išrašą. Atvykę pamatė, kad patalpos tikrai yra sugadintos. G. J. nutarė kviesti antstolį, kad būtų konstatuotos faktinės aplinkybės. Atvyko antstolis G. S.. Patalpose tuo metu buvo dvi moterys, jos gamino maistą banketui. Į G. J. klausimą kokiu pagrindu jos yra tose patalpose ir su kieno leidimu, atsakė, kad su J. J. leidimu ir kad su J. J. žinia patalpos yra sugadintos. Jokios psichinės prievartos prieš tas moteris G. J. nevartojo, bandė gražiuoju viską išsiaiškinti ir susitarti. Viena tų moterų – D. M. aiškino, kad ji kavinėje sau gaminasi maistą, ji neigė, kad dirba pas J. J.. Po to, kai antstolis konstatavo faktines aplinkybes, G. J. su tėvu kreipėsi į statybų ekspertą – įmonę „Statybų valdymas ir techninė kontrolė“. Ekspertas V. J. konstatavo, kad skubiai nesuremontavus elektrinės dalies, patalpas eksploatuoti draudžiama. Patalpos buvo avarinės būklės – lubos išplėštos, nuimta apdaila. Visa tai buvo konstatuota ir antstolio G. S. surašytame protokole. Prieš įsigyjant patalpas iš varžytynių, jos buvo tvarkingos, tinkamos vykdyti kavinės veiklą. O kai jie atvyko liepos 26 d., patalpos buvo suniokotos, nuo lubų ir sienų nuimta apdaila, jokios kavinės veiklos ten nebuvo galima vykdyti, todėl argumentai, kad G. J. sutrukdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, yra visiškai nepagrįsti. Kadangi kavinės patalpos buvo sąmoningai ardomos ir gadinamos, G. J. jas užrakino, pakeitė durų spynos šerdelę. Vėliau atvyko J. J. ir jo prašymu buvo leista toliau naudotis virtuve, moterys ten gamino maistą, turėjo galimybę vaikščioti po patalpas, G. J. nereikalavo, kad jos išeitų, jis neužrakino virtuvės, leido moterims išsinešti iš sandėlio dalį alkoholio, o kita jo dalis – gal 5 ar 6 dėžės liko sandėliuke, kurį pačios moterys ir užrakino. G. J. sakė, kad atrakins patalpas, jeigu jie norės. J. J. turėjo visas galimybes pasiimti savo daiktus, bet nepasiėmė. Vėliau patalpos buvo išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos direktorius buvo R. S.. Ši įmonė vykdė virtuvės baldų gamybą. R. S. buvo leista įsirengti patalpas pagal vykdomą veiklą. R. S. buvo informuotas, kad papildomai praneštų J. J. dėl daiktų paėmimo, bet J. J. dėl savo neveiklumo daiktų neišsinešė. Tie daiktai tai buvo sulūžę, nenaudojami baldai. J. J. daiktai buvo pernešti į rūsį, nes jie trukdė patalpų pertvarkymui. Varžytynių akte nebuvo parašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo patalpas su nuomininkais. 2010 m. gegužės 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Prieš tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet bankroto administratorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo. Bankroto administratoriaus prašymu Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir patalpos buvo areštuotos. 2011 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino negaliojančia 2009 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė restituciją, patalpas grąžino bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu sandorio šalys buvo nesąžiningos. Ginčo sandoris buvo sudarytas tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų išvengti mokestinės prievolės. J. J. apskundė teismo sprendimą, bet jo skundas buvo atmestas. Įsiteisėjus teismo sprendimui, bankroto administratorius A. S. 2012 m. spalio 16 d. išsiuntė pranešimus įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kad patalpų nuomos sutartis yra negaliojanti ir jeigu jie nori toliau naudoti patalpas, privalo sudaryti nuomos sutartį su bankrutuojančia įmone „(duomenys neskelbtini)“, sumokėti nuomos mokestį už praėjusį laikotarpį, priešingu atveju bus laikoma, kad nuomos sutartį sudaryti atsisakyta. Sutartis per nustatytą terminą nebuvo sudaryta. Po šių pranešimų buvo skelbiamos varžytynės. Pirmosios varžytynės buvo paskelbtos internete 2012 m. lapkričio 19 d., bet jos neįvyko. Paskelbtos antrosios varžytynės taip pat neįvyko. Galiausiai iš trečių varžytynių, kurios įvyko 2013 m. gegužės 9 d., patalpas nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad 2013 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus J. J., pareiškimą dėl svetimo turto pasisavinimo ar sukčiavimo. Pareiškime nurodyta, kad G. J. 2013 m. liepos 26 d. apgaulės ir sukčiavimo būdu užvaldė bendrovei priklausantį didelės vertės turtą, t. y. G. J., atvykęs į patalpas (duomenys neskelbtini), kur veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, pareiškė, kad pastatas nuo šiol priklauso jam ir savavališkai išėmęs raktus iš durų liepė darbuotojoms J. L. ir D. M. išeiti iš pastato, po ko, nesuderinęs su J. J., patalpas užrakino kartu su jose buvusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, tuo padarė 55 337,48 Lt žalą (1 t., b. l. 15–17).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2009 m. spalio 19 d., jos vadovas J. J., kuris yra vienintelis akcininkas (1 t., b. l. 73–75).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistruota 1992 m. rugpjūčio 20 d., jos vadovas E. J. (1 t., b. l. 80).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2012 m. spalio 12 d., jos vadovas – D. M. (1 t., b. l. 76–78, 88–90, ).

Pagal 2013 m. gegužės 30 d. akcininkų sąrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais buvo D. M. (90 paprastųjų vardinių akcijų) ir G. J. (10 paprastųjų vardinių akcijų); 2013 m. lapkričio 22 d. duomenimis G. J. nuo 2013 m. lapkričio 21 d. priklausė 90 paprastųjų vardinių akcijų (1 t., b. l. 87, 95).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pagal 2013 m. birželio 10 d. turto varžytynių aktą patalpų (duomenys neskelbtini), savininku įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, iki tol šių patalpų savininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 91–94).

Antstolio S. V. 2013 m. gegužės 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad antstolis 2013 m. gegužės 9 d. nuo 10.50 val. iki 11.28 val. pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), prašymą vykdė faktinių aplinkybių konstatavimą apie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), būklę. Konstatuojant faktines aplinkybes naudota vaizdo kamera, filmuota medžiaga įrašyta į kompaktinį diską (1 t., b. l. 113).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad negyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 9 d. rastos tvarkingos, virtuvės patalpoje rasta visa kavinės įranga, baldai, pagrindinės salės patalpos iškaltos medinėmis lentelėmis, kambariuose rastos lovos, patalynė, įrengti tualetai, dušai, koridoriaus sienos iškaltos medinėmis lentelėmis, rūsio patalpose rasti mediniai stalai, kėdės, sofos (3 t., b. l. 168–171).

Antstolio G. S. 2013 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad antstolis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą 2013 m. liepos 26 d. vykdė patalpų (duomenys neskelbtini), būklės konstatavimą, protokole nurodyta, kad patekus į pirmąją patalpą, rastos ant grindų sudėtos medinės lentos, šios patalpos lubos sugadintos, t. y. nuo jų nuimtos visos apdailos medžiagos, likęs tik medžio karkasas, vietomis matyti netvarkingi instaliacijos laidai, nuo didžiosios dalies sienų taip pat nuimtos visos apdailos medžiagos, apgadinta elektros instaliacija bei apsaugos signalizacija; iš pirmosios patalpos perėjus virtuvę ir koridorių patenkama į antrąją patalpą, kurios matyti, kad yra išimtos durys į lauką, nuo sienų nuimtos visos apdailos medžiagos, matosi netvarkingi elektros instaliacijos laidai, konstatuojant faktines aplinkybes buvo naudojama filmavimo kamera (1 t., b. l. 116–117).