- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- 1-67-297/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kaltinamasis
- G. J.
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajam J. J., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, kaltinamajam G. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis G. J. pagal teisme prokuroro prašymu pakeistą kaltinimą buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas įgaliojimo tokiems veiksmams, 2013 m. liepos 26 d. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), kuriose veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) priklausanti kavinė „(duomenys neskelbtini)“, ir esant galiojančiai bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotai patalpų nuomos sutarčiai Nr. 1, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. kovo 22 d. patalpas išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyti ir naudoti nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2015 m. kovo 22 d., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, prieš 30 dienų nepranešęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patalpų atlaisvinimo ir sutarties nutraukimo, nepateikęs jokių jo teises patvirtinančių įrodymų, taip pat nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 769 straipsnyje numatytos iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarkos bei neturėdamas teismo priimto sprendimo tuo klausimu, savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą, pareikalavo ten dirbančių darbuotojų išeiti iš pastato, palikti savo darbo vietą, taip naudodamas psichinę prievartą darbuotojas išvarė ir savavališkai vykdė tariamą kito asmens – savo dukros G. J. teisę, paėmė iš patalpų durų raktus, pakeitė durų spynas bei užrakino kavinės „(duomenys neskelbtini)“ duris ir jose esančius dokumentus bei esantį materialųjį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą bendrai 14 108 Eur sumai, taip pat nukentėjusiojo J. J. asmeninius daiktus, tai yra batus, kostiumus, automobilių raktus, asmeninius dokumentus, nekilnojamo turto pirkimo dokumentus, kurie neturi materialinės vertės, bei laikė šį turtą iki 2016 m. gruodžio 7 d., tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 108 Eur turtinę žalą, be to, dėl negrąžintų įmonės dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo vesti buhalterinės apskaitos, teikti finansinių ataskaitų, kurias privalo įmonė teikti pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, tuo padarė didelės žalos nukentėjusiojo J. J. asmens teisėms ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtiems interesams, tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. J. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad jis norėjo savo dukrai G. J. nupirkti negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurios priklausė bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės bankroto administratorius A. S. sakė, kad anksčiau tose patalpose veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti kavinė, patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abiejų įmonių, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir vadovas buvo J. J., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir direktorė – J. J. sutuoktinė, tačiau ji buvo įgaliojusi J. J. veikti jos vardu, taigi, visos trys įmonės buvo J. J.. Su juo kaltinamasis buvo pažįstamas, jie abu buvo verslininkai, anksčiau tarp jų nebuvo kokių nors konfliktų. Iš bankroto administratoriaus A. S. žodžių kaltinamajam buvo žinoma apie tai, kad patalpų (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau iškėlus bankroto bylą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratorius A. S. užginčijo pirkimo-pardavimo sandorį kaip neteisėtą ir Kauno apygardos teismas tą sandorį pripažino negaliojančiu bei taikė restituciją, patalpas grąžino BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Kol teisme buvo nagrinėjama byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, Kauno apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl patalpos negalėjo būti tvarkomos, nuomojamos be bankroto administratoriaus žinios. Kaltinamajam buvo žinoma, kad bankroto administratorius A. S. pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams, t. y. J. J., kad patalpų nuomos sutartis yra negaliojanti, o nauja patalpų nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta. Tokiu būdu kaltinamasis veikė įsitikinęs, kad varžytynėse parduodamos patalpos (duomenys neskelbtini), nėra išnuomotos. Varžytynės įvyko 2013 m. gegužės 9 d., jose patalpas (duomenys neskelbtini), nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo duktė G. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, o šios bendrovės direktorius buvo D. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai pinigų, kad galėtų sumokėti už nupirktas patalpas, todėl kaltinamasis paskolino reikiamą pinigų sumą ir patalpos iš karto buvo jam įkeistos. Taigi, kaltinamasis turėjo interesą, kad patalpos, kurias nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtų tvarkingos, nes būtent tokią patalpų būklę užfiksavo antstolis 2013 m. gegužės 9 d., kai kaltinamojo iniciatyva antstolis buvo atvykęs į patalpas ir surašė protokolą. Tame antstolio veiksme dalyvavo ir J. J. ir jau tada kaltinamajam sakė, kad jis pasiims savo turtą. Kaltinamasis siūlė J. J. patalpas išsinuomoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet J. J. nuomos atsisakė. 2013 m. liepos 26 d. kaltinamasis atvyko į patalpas (duomenys neskelbtini), nes jam pranešė, kad nupirktos patalpos yra gadinamos, ardomos. Jis turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą įgaliojimą veikti šios įmonės vardu, valdant įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Jis į patalpas nuvyko kartu su dukra G. J.. Pamatęs, kad patalpos tikrai apgadintos – buvo nuimta lubų, sienų apdaila, nuimti radiatoriai, visa tai buvo sudėta ir paruošta išvežimui, kaltinamasis iškvietė antstolį, kad šis konstatuotų faktines aplinkybes. Kavinės patalpose rado dvi moteris, kurios virtuvėje gamino maistą. Kaip jis vėliau sužinojo, viena moteris – J. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja (barmenė), o kita moteris – virėja, buvo nelegaliai dirbanti. Kadangi buvo akivaizdu, kad dėl patalpų gadinimo ir ardymo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė turtinė žala, kaltinamasis, norėdamas užkirsti kelią tolesniam patalpų gadinimui, pasakė, kad jis patalpas užrakina ir paima raktus. Jokios psichinės prievartos jis prieš moteris nenaudojo, tiesiog kalbėjo su jomis, klausė kokiu pagrindu jos tose patalpose būna. Moterys paskambino J. J. ir netrukus jis pats atvyko, tada kaltinamasis jau bendravo su J. J.. Pasakė J. J., kad jo buvimas patalpose yra neteisėtas, nes tam nėra teisinio pagrindo, nėra jokios sutarties, todėl jis užrakina patalpas, kadangi nori išsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą tokios būklės, kokios jis buvo nupirktas. J. J. klausė, kada galės pasiimti savo daiktus, kaltinamasis atsakė, kad jie susitars. Kaltinamasis neliepė moterims išeiti iš patalpų, tokį nurodymą joms davė pats J. J.. Kaltinamasis teigė užrakinęs tik kavinės salės patalpas, o virtuvės ir prie jos buvusio kambario, kur buvo sudėti J. J. dokumentai ir kiti daiktai, jis neužrakino. Be to, pas J. J. liko raktai nuo patalpų rūsio ir patalpų antro aukšto. Antstolis G. S. užfiksavo patalpų būklę 2013 m. liepos 26 d. Po to kaltinamasis kreipėsi į specialistus, kurie paskaičiavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą. Kaltinamasis rašė policijai pareiškimą dėl sugadinto turto, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. 2013 m. spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo patalpas įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai kaltinamasis nurodė ne kartą skambinęs J. J. ir klausęs, kada jis pasiims savo turtą, bet J. J. vis sakydavo, kad vėliau. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S. irgi skambino J. J., prašė pasiimti daiktus, kurie jam trukdė, nes jis norėjo pertvarkyti patalpas, bet J. J. daiktų nepasiėmė, todėl jie iš pradžių buvo pernešti į rūsį, o vėliau į antrą aukštą. Pats kaltinamasis tų daiktų nelietė ir nekraustė. Kaltinamasis nurodė nepripažįstantis kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą dėl savavaldžiavimo, nes jis į patalpas atvyko neturėdamas tikslo iškeldinti J. J. įmonės, jo tikslas buvo apsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kad jis nebūtų gadinamas, bloginamas, tik todėl jis ir užrakino kavinės salės patalpas. Psichinės prievartos prieš moteris nenaudojo, joms negrasino ir nebaugino, leido joms užbaigti gaminti maistą, po ko jos pačios išėjo. J. J. turėjo visas galimybes pasiimti savo asmeninius daiktus ir bendrovei priklausantį turtą, tačiau jis to sąmoningai nedarė, nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugoti savo turtą ir bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, taip norėdamas pakenkti kaltinamajam. Galiausiai J. J. pareiškė, kad turto neims. Kadangi kaltinamasis kaltės nepripažįsta, jis nesutiko ir su byloje pareikštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. J. kaltės taip pat nepripažino, nurodė, kad J. J. ne vieną kartą buvo sudaryta galimybė pasiimti daiktus, tačiau J. J. pats nenorėjo jų susigrąžinti (5 t., b. l. 181, 184).
Nukentėjusysis J. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad buvo pažįstamas su kaltinamuoju, abu dalyvavo versle, jų santykiai buvo normalūs. J. J. turėjo įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau jis įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visas verslas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo sutuoktinė turėjo įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Bet faktiškai jis tvarkė visus šios įmonės reikalus pagal sutuoktinės įgaliojimą. Patalpose (duomenys neskelbtini), kurios priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė kavinė. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė tas patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši įmonė pagal sutartį išnuomojo patalpas įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Kai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, patalpas (duomenys neskelbtini), varžytynių metu nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo D. M.. J. J. klausė D. M., kada atlaisvinti patalpas. D. M. atsakė, kad jis gali neskubėti, todėl ir toliau J. J. patalpose vykdė kavinės veiklą. Nors nauja patalpų nuomos sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau J. J. nuomone jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai naudojosi patalpomis, nes tebegaliojo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta patalpų nuomos sutartis, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. J. J. nurodė negavęs iš bankroto administratoriaus A. S. jokio pranešimo ar įspėjimo, kad turi atlaisvinti patalpas, tačiau jis pats turėjo planus iš tų patalpų išsikelti, galvojo nutraukti kavinės veiklą. 2013 m. liepos 26 d. jam paskambino kavinės darbuotoja J. L. ir prašė atvykti, aiškino, kad į kavinę atėjęs G. J. varo jas iš patalpų, paėmė durų raktus. Nuvykęs į kavinę, rado G. J., keičiantį durų spynų šerdeles. Liko neužrakinta tik virtuvė ir kabinetas prie virtuvės. Darbuotojos J. L. ir D. M. buvo išsigandusios, sutrikusios. Jis paprašė G. J., kad šis leistų virėjai pabaigti ruošti maistą banketui, G. J. leido. J. J. klausė G. J., kaip jam pasiimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir dokumentus. G. J. atsakė, kad kai reiks, tai galės pasiimti. Vėliau J. J. vis laukė, kada jam paskambins G. J. ir praneš, kad jis gali pasiimti daiktus ir dokumentus. Be G. J. žinios įeiti į patalpas jis negalėjo, nes po dviejų savaičių rado pakeistas visų durų spynas. Po pusės metų J. J. pamatė, kad jo daiktai išmesti į lauką. Paprašė vadybininkės R. A. nuvažiuoti ir pažiūrėti kas ten daroma. Ši grįžusi pasakė, kad patalpos tuščios, daiktai išmėtyti. Prieš tai J. J. skambino R. S. ir siūlė pasiimti daiktus, bet J. J. atsakė, kad ne jis tuos daiktus paėmė, ne jis ir turi grąžinti. J. J. parašė policijai pareiškimą dėl jo įmonės turto užgrobimo ir sugadinimo. Vėliau jis sužinojo, kad daiktai buvo pernešti į kitą vietą. Kai ikiteisminio tyrimo metu nuvyko pasiimti daiktų, pamatė, kad jie sulaužyti, sugadinti. Pasigedo alkoholinių gėrimų už 30 tūkst. litų, taip pat nerado įmonės ir savo asmeninių dokumentų, drabužių, batų, tuo padaryta didelė turtinė žala tiek jam, tiek ir įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Dėl pradingusių buhalterinės apskaitos dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo vesti apskaitos, teikti finansinių ataskaitų, dėl to buvo sutrikdyta įmonės veikla. J. J. nurodė tyčia negadinęs ir neardęs patalpų, kurias varžytynėse nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patalpose jo nurodymu nuo sienų ir lubų buvo nuimtos kelios apdailinės lentelės, nes reikėjo išmontuoti ir grąžinti signalizacijos įrangą, kuri buvo jų išsinuomota. Apdailos lentelių iš patalpų neišvežė, tik nuardžius sudėjo jas ant grindų, vėliau viskas būtų atstatyta atgal. Ikiteisminio tyrimo metu jis per kelis kartus pasiėmė savo ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tačiau visi grąžinti daiktai yra sugadinti, sulaužyti, išardyti ir naudojimui netinkami. Dėl negrąžintų ir sugadintų daiktų tiek jam, tiek ir jo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė žala. G. J. ilgą laiką buvo pasisavinęs jo ir jo įmonės turtą. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ gresia finansinės sankcijos dėl buhalterinės apskaitos netvarkymo, nepateiktų VMI reikalaujamų finansinių ataskaitų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo sustabdyta be teisinio pagrindo, pažeidžiant galiojančią ir viešame registre įregistruotą patalpų nuomos sutartį.
Teisme apklausta liudytoja J. P. (ikisantuokinė pavardė L.) parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene. 2013 m. liepos 26 d. jai būnant darbo vietoje, į kavinę atėjo iš matymo pažįstamas G. J. ir, ištraukęs iš durų spynos, paėmė raktus, kurie buvo nuo visų kavinės durų. Tuo metu kavinėje buvo ji ir virėja D. M.. Tą dieną jos ruošė maistą išvežtiniam banketui pagal išankstinį užsakymą. Kavinės veikla tą dieną nebuvo vykdoma. Jau ir anksčiau baras nedirbo, tik virtuvė. G. J., atėmęs raktus, liepė moterims dingti iš patalpų, jis kalbėjo piktai, pakeltu tonu. G. J. negrasino, bet jo elgesys kėlė išgąstį. D. M. paskambino J. J. ir šis po valandos atvyko, jo akivaizdoje G. J. pakeitė kavinės pagrindinių durų ir durų tarp virtuvės ir baro spynas. J. J. kalbėjosi su G. J., bet apie ką jie kalbėjo ji neprisimena, į jų reikalus nesikišo. Liudytoja patvirtino, kad 2013 m. liepos 26 d. kavinės salėje buvo išardyta apdaila, nuo lubų ir sienų buvo nuimtos lentelės. Apdailą nuėmė direktorius J. J.. Po to, kai G. J. atėmė raktus ir pakeitė durų spynas, kavinė daugiau nebedirbo, liudytoja buvo atleista iš darbo. Jai nebuvo žinoma apie tai, kad kavinės patalpos buvo parduotos iš varžytynių.
Liudytoja D. M., apklausta teisme, parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje virėja nuo 2010 m. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. Jai išeinant iš darbo, direktorius J. J. pilnai su ja atsiskaitė, bet pasakė, kad reikės pagaminti maistą dar vienam banketui, ir ji sutiko, nes jai buvo sumokėta ir už tą būsimą darbą. Po kiek laiko J. J. jai paskambino ir pakvietė ateiti į kavinę, paruošti maistą užsakomam banketui. 2013 m. liepos 26 d. ryte ji nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, ją ten įleido J. J.. Virtuvėje gamino užkandžius. Virtuvėje buvo visa reikiama įranga – orkaitės, pečiai, šaldytuvai, indaplovė, padėklai, indai. J. J. išvažiavus, po kurio laiko į kavinės patalpas atėjo G. J.. Pirmas jo klausimas buvo „kas esat ir ką čia veikiat?“. Tuo metu virtuvėje buvo ji ir barmenė J. L.. Jos atsakė, kad yra įmonės darbuotojos, kad į patalpas jas įleido direktorius J. J.. G. J. išjungė plytas, pareikalavo išeiti, pastūmė D. M. nuo stalo. Ji paskambino J. J. ir pranešė, kas įvyko. Atvykus J. J., G. J. leido pabaigti gaminti maistą banketui. Pabaigusi darbą, ji išvyko namo.
Teisme apklausta liudytoja R. A. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke. Šios įmonės direktorius buvo J. J.. Jai nebuvo žinoma apie tai, kad patalpas (duomenys neskelbtini), nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tose patalpose veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti kavinė. R. A. buvo pavesta prižiūrėti kavinės darbą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar vykdė ir krovinių pervežimo veiklą, be to, turėjo maisto prekių parduotuvę Lazdijų rajone. 2013 m. liepos 26 d. R. A. buvo patalpose (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete. Išgirdusi triukšmą kavinėje, nuėjo pažiūrėti kas vyksta ir pamatė G. J., kuris garsiai šaukė, keitė durų spynas, po to jis užrakino barą ir duris į virtuvę. Patalpoje prie baro buvo laikomas alkoholis, jo likutis turėjo būti apie 15 dėžių, maždaug už 30 tūkst. litų, tą patalpą G. J. irgi užrakino. Visa tai vyko matant J. J., bet šis elgėsi ramiai. Tą dieną kavinėje nebuvo ardomos patalpos. Prieš tai kavinės salėje buvo nuimtos apdailinės lentelės, nes reikėjo išimti signalizaciją ir atiduoti ją saugos tarnybai. Po savaitės R. A. buvo nuvykusi į patalpas (duomenys neskelbtini) ir matė, kad viduje viskas buvo išvartyta, išmėtyta. Virtuvėje rado atrakintą seifą, kuris anksčiau stovėjo direktoriaus kabinete, jame buvo laikomi apyskaitų dokumentai. Pinigų seife nelaikydavo. Surinko ir paėmė išmėtytus direktoriaus pažymėjimus. Bandė nueiti į rūsį, bet durys buvo užrakintos. Patalpose dirbo kažkokie darbininkai. Jų paklausė, kieno nurodymu jie dirba, šie atsakė, kad G. J..
Liudytoja O. V., apklausta teisme, parodė, kad ji dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, ji nuo 2010 m. dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abiejų įmonių direktorius buvo J. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą patalpose (duomenys neskelbtini), ten buvo kavinė, taip pat įmonė dar turėjo parduotuvę (duomenys neskelbtini) kaime. Kavinė buvo pilnai įrengta, buvo baldai, televizorius, baras, padaryta apdaila. Kai atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“, kavinėje buvo atliktas remontas, pakeisti stalai, kėdės. Dalis inventoriaus buvo įsigyta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o stalai, kavos aparatai, šaldytuvai, dujinės viryklės buvo savininko J. J., šis turtas buvo naudojamas pagal panaudą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi spintoje kabinete prie virtuvės. Liudytoja patvirtino gavusi bankroto administratoriaus pranešimą raštu apie varžytynėse parduotas patalpas (duomenys neskelbtini), todėl suprato, kad įmonei teks išsikraustyti, bet tam nebuvo ruošiamasi. J. J. irgi žinojo, kad patalpos parduotos, jis sakė nežino, ar skųs varžytynes. Praėjus metams, kai jau vyko ikiteisminis tyrimas, liudytoja buvo nuvykusi į minėtas patalpas tikslu paimti buhalterinės apskaitos dokumentus. Juos rado rūsyje, jie ten buvo pernešti iš kabineto. Daug dokumentų trūko, pagrinde buvo rasti tik seni UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo dingę, dėl šios priežasties ji negalėjo sudaryti balanso, finansinių ataskaitų, apie tai raštu pranešė VMI. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra išsaugoti už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėn.
Liudytojas D. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pradžioje šios įmonės akcininkais buvo A. R. ir G. J.. 2013 m. gegužės mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukcione nupirko bankrutavusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (duomenys neskelbtini). Prieš tai D. M. buvo nuvykęs apžiūrėti patalpų, įvertinti jų būklę. Apžiūrint patalpas, dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J., taip pat antstolis, kuris surašė protokolą, konstatavo faktines aplinkybes. Patalpos buvo tvarkingos, geros būklės, pritaikytos kavinės veiklai. Liudytojo teigimu, kalbos su J. J. dėl patalpų nuomos nebuvo, nes tas patalpas jie pirko savo įmonės veiklai – konditerijos gaminių gamybai. J. J. buvo pasakyta, kad reikės išsikraustyti, ir D. M. nurodė siūlęs J. J. pasiimti savo įrangą ir daiktus. Jis sakė J. J., kad šis gali bet kada susisiekti su juo ar su jo įgaliotu asmeniu G. J., nes pas juos bus raktai nuo patalpų, ir pasiimti savo daiktus. Nuo patalpų įsigijimo praėjus dviems mėnesiams, G. J. jam pranešė, kad nupirktos patalpos yra suniokotos. G. J. buvo jo įgaliotas tvarkyti visus reikalus, nes D. M. gyvena Vilniuje, o G. J., kuris buvo akcininkės G. J. tėvas, gyveno Alytuje, juo D. M. visiškai pasitikėjo, todėl ir įgaliojo jį administruoti nupirktas patalpas. Apie tai, kad įgytos patalpos buvo kažkam išnuomotos, D. M. nebuvo žinoma, bankroto administratorius tokio fakto neminėjo. D. M. nebuvo nuvažiavęs į vietą pažiūrėti sugadintų patalpų, bet jis matė vaizdo įrašą ir gali patvirtinti, kad kavinės pagrindinėje salėje nuo lubų ir sienų buvo nuplėšta apdaila, sugadinta elektros instaliacija, išdraskytas signalizacijos skydelis, prie baro atidengti vamzdžiai, nebuvo baldų.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad jis buvo bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius. Jis užginčijo teisme 2009 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas J. J. pardavė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinės įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Kauno apygardos teismo sprendimu šis sandoris buvo pripažintas negaliojančiu, taikyta restitucija, patalpos grąžintos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to A. S. vykdė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimą. Varžytynių metu patalpas (duomenys neskelbtini) nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo nupirktos visos patalpos – kavinė, palėpė virš jos ir rūsys. Ta kavinė buvo įrengta, veikianti, ji priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes viskas buvo įrengta ir įgyta už šios įmonės pinigus. Pastatai buvo pardavinėjami su įranga. J. J. buvo žinoma, kad turtas bus išvaržytas, pirmos varžytynės buvo paskelbtos dar 2011 m. gruodį, bet jos neįvyko, nes kreditoriai nenorėjo mažinti patalpų kainos. Tik 2013 m. gegužės 9 d. patalpos buvo parduotos. J. J. neginčijo bankroto administratoriaus veiksmų. J. J. neperdavė A. S. kaip bankroto administratoriui visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, dėl to mokesčių inspekcija negalėjo atlikti patikrinimo. J. J. vykdoma kavinės veikla praktiškai vyko nelegaliai, nes J. J. nebuvo sudaręs patalpų nuomos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi, nemokėjo nuomos mokesčio. Kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo sprendimas dėl patalpų pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, A. S. registruotu laišku išsiuntė pranešimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad patalpų nuomos sutartis yra negaliojanti ir bus laikoma nutraukta, jei nebus sudaryta nauja nuomos sutartis. Tuo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nutraukti patalpų nuomos sutartį ir ją išregistruoti iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro, bet J. J. nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi ir patalpų nuomos sutartis liko neišregistruota. J. J. neatsakė į A. S. siųstus pranešimus apie nuomos sutarties nutraukimą, tačiau žodžiu bendraujant su J. J., šis žadėjo išsikraustyti ir atlaisvinti patalpas.
Liudytojas R. S., apklaustas teisme, parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamino baldus. 2013 m. spalio mėnesį jis susitarė su G. J. dėl kavinės patalpų ir rūsio (duomenys neskelbtini), nuomos. Kieno tai buvo patalpos nežino, bet G. J. turėjo įgaliojimą tvarkyti visus reikalus. Jie sutarė, kad tas patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkys, pritaikys savo reikmėms, o iki tol nuomos mokesčio G. J. nereikalaus. R. S. buvo nuvykęs apžiūrėti patalpų. Matė, kad viduje buvo nusidėvėję daiktai, seni baldai, susproginėję radiatoriai. G. J. sakė, kad patalpose likęs turtas priklauso J. J.. To turto nesurašė, neskaičiavo, nes R. S. neprisiėmė pareigos jį saugoti. Svetimi daiktai trukdė patalpų remontui, todėl juos sunešė į rūsį. Ten pat sudėjo ir dokumentus bei daiktus, kurie buvo kabinete. Buvo ir kelios dėžės alkoholinių gėrimų, butelių neskaičiavo, alkoholį sudėjo rūsyje, užrakino, vėliau gal buvo išvežęs į kitą vietą, nes rūsyje šalta ir drėgna. R. S. kelis kartus skambino J. J., kad šis pasiimtų savo turtą, bet J. J. vis teisindavosi, kad negali atvažiuoti, vėliau buvo pažadėjęs atvažiuoti pasiimti daiktų, bet neatvažiavo. Paskui daiktai buvo išnešti į lauką, kiek tilpo sudėjo pavėsinėje. Vėl jis skambino J. J., siūlė pasiimti daiktus. J. J. aiškino, kad negali, o galiausiai pasakė, kad nieko neims, o G. J. paduos į teismą. Daiktai R. S. nurodymu buvo sunešti į patalpą ir užrakinti. Vėliau R. S. pasidomėjo Registrų centre dėl patalpų statuso. Sužinojęs apie taikytą turto areštą, 2014 m. kovo mėn. jis nutarė atsisakyti tų patalpų nuomos ir išsikraustė.
Liudytoja E. J. parodė, kad nukentėjusysis J. J. yra jos sutuoktinis. Kaltinamojo ji nepažįsta. Ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė ir direktorė, bet visus įmonės valdymo klausimus pagal jos įgaliojimą sprendžia sutuoktinis J. J., kadangi ji pati dėl ligos negali to daryti.
Liudytoja G. J., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamasis G. J. yra jos tėvas. Ji sutiko su tėvo pasiūlymu jos vardu įsigyti nekilnojamąjį turtą, todėl 2013 m. kovo 21 d. davė jam įgaliojimą šiems veiksmams atlikti. Jai buvo žinoma, kad tėvas nori įgyti negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu per varžytynes, kurios įvyko 2013 m. gegužės 9 d. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ banke negavo paskolos sumokėti už nupirktas patalpas, G. J. sutiko paskolinti reikiamą pinigų sumą. 2013 m. gegužės 30 d. G. J. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įgijo iš akcininko D. M. 10 procentų paprastų vardinių akcijų. Tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo G. J. savo nuožiūra aptartomis sąlygomis nupirkti ar bet kuriuo kitu, įstatymams neprieštaraujančiu būdu, įgyti įmonės vardu bet kuriuos nekilnojamuosius daiktus, taip pat valdyti, tvarkyti, disponuoti, duoti panaudai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą. Įgaliojimą pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. M.. Pagal 2013 m. birželio 7 d. sudarytą sutartį G. J. paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 262 500 Lt, šios prievolės įvykdymui buvo įkeistos patalpos (duomenys neskelbtini). Pagal 2013 m. birželio 10 d. varžytynių aktą patalpų savininku tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. liepos 26 d. apie 10 val. ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė su tėvu G. J. nuvyko apžiūrėti patalpų, nes sužinojo, kad jos yra niokojamos. Su savimi turėjo reikiamus dokumentus – akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, hipotekos sutartį, VĮ Registrų centro išrašą. Atvykę pamatė, kad patalpos tikrai yra sugadintos. G. J. nutarė kviesti antstolį, kad būtų konstatuotos faktinės aplinkybės. Atvyko antstolis G. S.. Patalpose tuo metu buvo dvi moterys, jos gamino maistą banketui. Į G. J. klausimą kokiu pagrindu jos yra tose patalpose ir su kieno leidimu, atsakė, kad su J. J. leidimu ir kad su J. J. žinia patalpos yra sugadintos. Jokios psichinės prievartos prieš tas moteris G. J. nevartojo, bandė gražiuoju viską išsiaiškinti ir susitarti. Viena tų moterų – D. M. aiškino, kad ji kavinėje sau gaminasi maistą, ji neigė, kad dirba pas J. J.. Po to, kai antstolis konstatavo faktines aplinkybes, G. J. su tėvu kreipėsi į statybų ekspertą – įmonę „Statybų valdymas ir techninė kontrolė“. Ekspertas V. J. konstatavo, kad skubiai nesuremontavus elektrinės dalies, patalpas eksploatuoti draudžiama. Patalpos buvo avarinės būklės – lubos išplėštos, nuimta apdaila. Visa tai buvo konstatuota ir antstolio G. S. surašytame protokole. Prieš įsigyjant patalpas iš varžytynių, jos buvo tvarkingos, tinkamos vykdyti kavinės veiklą. O kai jie atvyko liepos 26 d., patalpos buvo suniokotos, nuo lubų ir sienų nuimta apdaila, jokios kavinės veiklos ten nebuvo galima vykdyti, todėl argumentai, kad G. J. sutrukdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, yra visiškai nepagrįsti. Kadangi kavinės patalpos buvo sąmoningai ardomos ir gadinamos, G. J. jas užrakino, pakeitė durų spynos šerdelę. Vėliau atvyko J. J. ir jo prašymu buvo leista toliau naudotis virtuve, moterys ten gamino maistą, turėjo galimybę vaikščioti po patalpas, G. J. nereikalavo, kad jos išeitų, jis neužrakino virtuvės, leido moterims išsinešti iš sandėlio dalį alkoholio, o kita jo dalis – gal 5 ar 6 dėžės liko sandėliuke, kurį pačios moterys ir užrakino. G. J. sakė, kad atrakins patalpas, jeigu jie norės. J. J. turėjo visas galimybes pasiimti savo daiktus, bet nepasiėmė. Vėliau patalpos buvo išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos direktorius buvo R. S.. Ši įmonė vykdė virtuvės baldų gamybą. R. S. buvo leista įsirengti patalpas pagal vykdomą veiklą. R. S. buvo informuotas, kad papildomai praneštų J. J. dėl daiktų paėmimo, bet J. J. dėl savo neveiklumo daiktų neišsinešė. Tie daiktai tai buvo sulūžę, nenaudojami baldai. J. J. daiktai buvo pernešti į rūsį, nes jie trukdė patalpų pertvarkymui. Varžytynių akte nebuvo parašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo patalpas su nuomininkais. 2010 m. gegužės 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Prieš tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet bankroto administratorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo. Bankroto administratoriaus prašymu Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir patalpos buvo areštuotos. 2011 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino negaliojančia 2009 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė restituciją, patalpas grąžino bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu sandorio šalys buvo nesąžiningos. Ginčo sandoris buvo sudarytas tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų išvengti mokestinės prievolės. J. J. apskundė teismo sprendimą, bet jo skundas buvo atmestas. Įsiteisėjus teismo sprendimui, bankroto administratorius A. S. 2012 m. spalio 16 d. išsiuntė pranešimus įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kad patalpų nuomos sutartis yra negaliojanti ir jeigu jie nori toliau naudoti patalpas, privalo sudaryti nuomos sutartį su bankrutuojančia įmone „(duomenys neskelbtini)“, sumokėti nuomos mokestį už praėjusį laikotarpį, priešingu atveju bus laikoma, kad nuomos sutartį sudaryti atsisakyta. Sutartis per nustatytą terminą nebuvo sudaryta. Po šių pranešimų buvo skelbiamos varžytynės. Pirmosios varžytynės buvo paskelbtos internete 2012 m. lapkričio 19 d., bet jos neįvyko. Paskelbtos antrosios varžytynės taip pat neįvyko. Galiausiai iš trečių varžytynių, kurios įvyko 2013 m. gegužės 9 d., patalpas nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme apklaustas liudytojas G. B., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo, kuris pasireiškė tuo, kad G. J., atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, pakeitė durų spynas. G. B. atliko patalpų apžiūrą, apklausas, kitus veiksmus, visa tai fiksavo ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos aplinkybės, susijusios su kavinės patalpų sugadinimu.
Liudytoja D. T. patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir G. B..
Teisme apklausta liudytoja D. G. parodė, kad atliko byloje ikiteisminį tyrimą. Ji netyrė aplinkybių, kurių pagrindu patalpose, kurios priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal G. J. pareiškimą dėl patalpų (duomenys neskelbtini), sugadinimo policijos tyrėjas A. J. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad 2013 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus J. J., pareiškimą dėl svetimo turto pasisavinimo ar sukčiavimo. Pareiškime nurodyta, kad G. J. 2013 m. liepos 26 d. apgaulės ir sukčiavimo būdu užvaldė bendrovei priklausantį didelės vertės turtą, t. y. G. J., atvykęs į patalpas (duomenys neskelbtini), kur veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, pareiškė, kad pastatas nuo šiol priklauso jam ir savavališkai išėmęs raktus iš durų liepė darbuotojoms J. L. ir D. M. išeiti iš pastato, po ko, nesuderinęs su J. J., patalpas užrakino kartu su jose buvusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, tuo padarė 55 337,48 Lt žalą (1 t., b. l. 15–17).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2009 m. spalio 19 d., jos vadovas J. J., kuris yra vienintelis akcininkas (1 t., b. l. 73–75).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistruota 1992 m. rugpjūčio 20 d., jos vadovas E. J. (1 t., b. l. 80).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2012 m. spalio 12 d., jos vadovas – D. M. (1 t., b. l. 76–78, 88–90, ).
Pagal 2013 m. gegužės 30 d. akcininkų sąrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais buvo D. M. (90 paprastųjų vardinių akcijų) ir G. J. (10 paprastųjų vardinių akcijų); 2013 m. lapkričio 22 d. duomenimis G. J. nuo 2013 m. lapkričio 21 d. priklausė 90 paprastųjų vardinių akcijų (1 t., b. l. 87, 95).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pagal 2013 m. birželio 10 d. turto varžytynių aktą patalpų (duomenys neskelbtini), savininku įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, iki tol šių patalpų savininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 91–94).
Antstolio S. V. 2013 m. gegužės 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad antstolis 2013 m. gegužės 9 d. nuo 10.50 val. iki 11.28 val. pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), prašymą vykdė faktinių aplinkybių konstatavimą apie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), būklę. Konstatuojant faktines aplinkybes naudota vaizdo kamera, filmuota medžiaga įrašyta į kompaktinį diską (1 t., b. l. 113).
Iš daiktų apžiūros protokolo ir teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad negyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 9 d. rastos tvarkingos, virtuvės patalpoje rasta visa kavinės įranga, baldai, pagrindinės salės patalpos iškaltos medinėmis lentelėmis, kambariuose rastos lovos, patalynė, įrengti tualetai, dušai, koridoriaus sienos iškaltos medinėmis lentelėmis, rūsio patalpose rasti mediniai stalai, kėdės, sofos (3 t., b. l. 168–171).
Antstolio G. S. 2013 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad antstolis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą 2013 m. liepos 26 d. vykdė patalpų (duomenys neskelbtini), būklės konstatavimą, protokole nurodyta, kad patekus į pirmąją patalpą, rastos ant grindų sudėtos medinės lentos, šios patalpos lubos sugadintos, t. y. nuo jų nuimtos visos apdailos medžiagos, likęs tik medžio karkasas, vietomis matyti netvarkingi instaliacijos laidai, nuo didžiosios dalies sienų taip pat nuimtos visos apdailos medžiagos, apgadinta elektros instaliacija bei apsaugos signalizacija; iš pirmosios patalpos perėjus virtuvę ir koridorių patenkama į antrąją patalpą, kurios matyti, kad yra išimtos durys į lauką, nuo sienų nuimtos visos apdailos medžiagos, matosi netvarkingi elektros instaliacijos laidai, konstatuojant faktines aplinkybes buvo naudojama filmavimo kamera (1 t., b. l. 116–117).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriuo fiksuota patalpų būklė 2013 m. liepos 26 d., patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytus faktus.
Tyrėjo G. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog 2013 m. gegužės 9 d., kai buvo atliekamas faktinių aplinkybių konstatavimas, patalpų (duomenys neskelbtini), sienos ir lubos buvo iškaltos apdaila – medinėmis lentelėmis, baro patalpose stovėjo mediniai stalai ir kėdės, virš baro buvo sukabintos taurės, prie baro prekystalyje stovėjo įvairių rūšių alkoholiniai gėrimai, patalpų viduryje stovėjo medinis stalas, durys buvo su stiklu, o pagal 2013 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir vaizdo įrašą patalpose nuo sienų ir lubų nuardyta medinė apdaila ir sukrauta patalpose, nebuvo medinių stalų ir kėdžių, taurių, alkoholinių gėrimų, kitose patalpose sienų apdaila nuardyta, nebuvo medinio stalo, durys be stiklo (3 t., b. l. 174).
Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad 2014 m. balandžio 18 d. apžiūrėta įvykio vieta patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasti daiktai ir įvairūs dokumentai, kurie paimti (1 t., b. l. 122–140).
Iš dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. J. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei J. J. asmeniniai dokumentai (1 t., b. l. 141–146).
Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad 2016 m. sausio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), esančiose pastato antrame aukšte, apžiūrėti ir aprašyti daiktai: baldai (stalai, kėdės, lovos ir jų dalys, čiužiniai), seifas, šaldyvuvai, šaldiklis, viryklės, mikrobangų krosnelė, pagalvės, antklodės; protokole pažymėta, kad daiktai nėra nauji, jie nešvarūs (4 t., b. l. 79–160).
Iš apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad 2016 m. kovo 4 d. atlikta papildoma patalpų (duomenys neskelbtini), esančiųe pastato antrame aukšte, apžiūra, kurios metu ant žemės penkiuose mediniuose stalčiuose bei vienoje plastikinėje dėžutėje rasti dokumentai: J. J. IĮ 1999 m. PVM saskaitos faktūros, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002–2008, 2010 metų PVM saskaitos faktūros, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010–2012 metų PVM saskaitos faktūros, 2002 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato Omron GR-25 žurnalas, kasos aparato „ER-1200“ techninis pasas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitos (5 t., b. l. 2–12).
Žemesnės instancijos teismas
Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad 2016 m. gegužės 2 d. papildomai apžiūrėtos patalpos (duomenys neskelbtini), esančios pastato antrame aukšte, apžiūros metu rasti daiktai: elektrinė orkaitė „Ariston“, naudota, kavos virimo aparatas „Sacco“, jo įjungimo laidas nupjautas, kasos aparatai „Casio-ER-A170“, „Fasy ER-1200“, „Samsung ER-220“, „Casio CE-2300“, įjungimo laidas nupjautas, monitorius „Digital“, kopijuoklis „Minolta EP 2120“, kompiuterio sisteminis blokas, trys metalinės 30 l talpos statinės, stovas gėlėms, trys medinės kėdės, pietų stalas, žoliapjovė „Husqvarna“(5 t., b. l. 19–-33).
Pakvitavimai patvirtina, kad 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. J. J. grąžinti daiktai ir dokumentai (4 t., b. l. 162–163, 5 t., b. l. 13–14, 34–35).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos aprašas patvirtina, kad 2013 m. gegužės 31 d. atliktos inventorizacijos metu nustatyti faktiniai vertybių likučiai buvo 6498,34 Eur (22 437,48 Lt) (4 t., b. l. 168–170).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros) patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2010 m. lapkričio mėn., 2011 m. vasario, lapkričio mėn., 2012 m. balandžio – 2013 m. birželio 19 d. laikotarpyje pirko įvairias prekes (3 t., b. l. 100–165, 4 t., b. l. 19–69, 5 t., b. l. 135–138).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės įrangos ir baldų sąnaudų ekspertinio tyrimo ekspertizės aktas patvirtina, kad kilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertas J. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. J. prašymu atliko kavinės įrangos ir baldų, esančių (duomenys neskelbtini), sukūrimo sąnaudų ekspertinį tyrimą 2013 m. liepos 26 d. datai, tyrimo metu nustatyta, jog tokios sąnaudos buvo 6 597,08 Eur (4 t., b. l. 172–196).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 14 108 Eur turtinę žalą už sugadintą turtą (6597,08 Eur kavinės įrangos ir baldų sukūrimo sąnaudos + 6 498,34 Eur baro alkoholio likutis + 1013,85 Eur už negrąžintus baldus, dujinį katilą, santechnikos prekes) ir 200 Eur išlaidų už eksperto paslaugas (5 t., b. l. 130–132).
Iš 2009 m. birželio 10 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. J., pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai E. J., negyvenamąsias patalpas – kavinę-barą, 1398,98 kv.m su rūsiu, esančias (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 15–16).
Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad 2010 m. kovo 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama E. J., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. J., sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė nuomininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 450 kv. m bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), patalpų nuomos trukmė nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2015 m. kovo 22 d.; nuomos sutartis 2010 m. rugpjūčio 3 d. įregistruota nekilnojamojo turto registre (3 t., b. l. 32, 33–34, 196).
Iš Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo matyti, kad teismas tenkino bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Civilinio kodekso 1.80 str., 1.82 str. 1 d. bei 6.66 str. pagrindais pripažino negaliojančiais 2009 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko nuosavybėn kavinę-barą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), bei taikė restituciją: bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinę-barą su rūsiu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė reikalavimo teisę į 20 000 Lt. Teismas sprendime nurodė, kad ginčijamas sandoris, kuris buvo sudarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko J. J. sprendimais aiškiai mažesne nei rinkos kaina, prieštaravo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tikslams ir pažeidė šios įmonės kreditorių interesus, sandoris sudarytas tarp įmonių, kurių vienintelis akcininkas tas pats asmuo – J. J., ir sandoris pasirašytas tarp sutuoktinių, todėl teismas konstatavo sandorio šalių nesąžiningumą (3 t., b. l. 23–26).
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą (3 t., b. l. 17–22).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo policijai matyti, kad 2015 m. lapkričio 17 d. Alytaus apskrities VPK gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens G. J. pareiškimą, kad 2013 m. liepos 26 d. 11.15 val. nuvykus į patalpas (duomenys neskelbtini), kurios priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, paaiškėjo, kad patalpos išgriautos, suniokotos, patalpose dvi nepažįstamos moterys virtuvėje ruošė maistą, iš jų žodžių patalpas sugadino direktorius J. J.. Ekspertas V. J., atlikęs patalpų žalos ekspertizę, nustatė, kad pastatui padaryta 69 431,58 Lt žala. Tuo būdu J. J. neteisėtais veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 69 431,58 Lt žalą (6 t., b. l. 21).
Alytaus apskrities VPK tyrėjas A. J. 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą. Nutarime konstatavo, kad šalių ginčas spręstinas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka (6 t., b. l. 23–24).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ varžytynių aktas patvirtina, kad vadovaujantis 2013 m. gegužės 9 d. įvykusių varžytynių rezultatais administratorius A. S. 2013 m. birželio 10 d. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn kavinę-barą su rūsiu, kurių bendras plotas 1398,98 kv. m (6 t., b. l. 111).
Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus A. S. pranešimų matyti, kad 2012 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti pranešimai, kad pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra negaliojanti, nes šios sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo sudaryti, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo sutartį nutraukti ir išregistruoti ją iš VĮ Registrų centro; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyta nedelsiant sudaryti nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jei po pranešimo išsiuntimo per 10 dienų nebus sudaryta nauja nuomos sutartis, administratorius laikys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė sudaryti nuomos sutartį ir tokiu atveju privalės apleisti neteisėtai užimtas patalpas; pranešimai išsiųsti registruota pašto siunta (6 t., b. l. 159–161).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimas patvirtina, kad 2013 m. gegužės 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus D. M., įgaliojo G. J. savo nuožiūra nupirkti ar kitu įstatymams neprieštaraujančiu būdu įgyti įmonės vardu bet kuriuos nekilnojamuosius daiktus (butus, patalpas, pastatus, žemės sklypus, miškus ar jų dalis), esančius Lietuvos Respublikoje, įmonės vardu sudaryti sutartis dėl perkamų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo, jas keisti, pildyti, panaikinti sutarčių sąlygas ar jas nutraukti, būti atstovu VĮ Registrų centre įregistruojant nupirktus daiktus; <...>, valdyti, tvarkyti, naudotis, disponuoti, perduoti, mainyti, nuomoti, duoti panaudai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančius bet kuriuos nekilnojamuosius daiktus, sąlygas nustatant savo nuožiūra, šiais tikslais atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiuose su bet kuriais kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis; įgaliojimas išduotas 10 metų (6 t., b. l. 82–84).
BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, pagal kurias asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio; pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje byloje teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinimas G. J. dėl savavaldžiavimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas, nes jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, atsako pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelę žalą kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Taigi, asmeniui inkriminuojant savavaldžiavimą, būtina nustatyti tiek būtinąjį požymį – padarinius, tiek ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelė žala kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-357/2014, 2K-33-677/2015). Tačiau nepritartina tokiai praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-16-628/2018).
Kaltinamasis G. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme nepripažino, kad jis savavaldžiavo. Nurodė, kad jis neturėjo tyčios savavališkai vykdyti savo dukters G. J. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę netrukdomai naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo patalpos). Kaltinamasis neneigė, kad 2013 m. liepos 26 d. jis buvo ginčo patalpose, bet aiškino, kad nuvyko ten neturėdamas tikslo savavaldžiauti, jo tikslas buvo patikrinti informaciją, kad yra bloginama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų būklė, jos ardomos. Kaltinamasis nurodė radęs patalpas apgadintas, nuo sienų ir lubų buvo nuimta apdaila. Turėdamas įgaliojimą veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tikslu apsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kad toliau nebūtų bloginama patalpų būklė, jis užrakino kavinės patalpų duris ir paėmė raktus. Kaltinamasis neigė, kad jis panaudojo psichinę prievartą prieš tuo metu ginčo patalpose buvusias dvi moteris. Ginčo patalpose iš tikrųjų buvo J. J. ir jo įmonės turtas, tačiau jis neuždraudė J. J. šį turtą pasiimti, tyčia šio turto jis nesugadino, nesulaužė, daiktai buvo nenauji, naudoti, negalėjo būti toks alkoholio likutis, kaip nurodo J. J.. Pats J. J. elgėsi neatsakingai, nesirūpino savo turto saugumu ir jo nepasiėmė. Tokie kaltinamojo paaiškinimai bylos duomenimis nepaneigti.
Liudytojų D. M., G. J., A. S. parodymais, varžytynių protokolu, nekilnojamojo turto registro išrašais nustatyta, kad negyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus m., nuo 2013 m. birželio 10 d. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe. Kaltinamojo G. J. duktė G. J. nuo 2013 m. gegužės 30 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Be to, pagal 2013 m. gegužės 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą įgaliojimą kaltinamasis G. J. turėjo teisę valdyti, tvarkyti, naudotis, disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu turtu, šiais tikslais atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiuose su bet kuriais kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Tai patvirtino ir teisme apklaustas įgaliojimą išdavęs tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. M.. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad nėra pagrindo teigti, jog kaltinamojo G. J. atvykimas 2013 m. liepos 26 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), tikslu patikrinti gautą informaciją apie bloginamą patalpų būklę buvo neteisėtas, savavališkas, atvirkščiai, kaltinamasis turėjo įgaliojimus veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu šios bendrovės interesais. Iš liudytojos G. J. parodymų seka, kad 2013 m. liepos 26 d. G. J. ir kaltinamasis, atvykę į ginčo patalpas, rado jas netvarkingas, nuo sienų ir lubų buvo nuimtos apdailos lentelės, sugadinta elektros instaliacija. Antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei vaizdo įrašu fiksuota ginčo patalpų būklė 2013 m. liepos 26 d. Akivaizdu, kad tą dieną patalpų būklė buvo žymiai blogesnė, nei kad buvo nustatyta 2013 m. gegužės 9 d., kai faktines aplinkybes konstatavo antstolis S. V.. Tokia išvada padaryta ir policijos tyrėjo G. B. tarnybiniame pranešime dėl patalpų būklės. Liudytoja J. L. parodė, kad kavinės patalpų apdaila buvo nuimta J. J. nurodymu. Kai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą policija atliko tyrimą dėl patalpų sugadinimo, J. J. neigė gadinęs patalpas (6 t., b. l. 139), tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. J. pripažino, kad jo nurodymu kavinės patalpose buvo nuardytos apdailinės lentelės, nes reikėjo išimti signalizaciją. Šie duomenys, įvertinus juos visumoje, patvirtina kaltinamojo paaiškinimus, kas lėmė jo sprendimą užrakinti kavinės patalpas, t. y. kad įgyvendindamas patalpų savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesą saugoti savo turtą ir juo rūpintis, kaltinamasis nurodė J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai J. L. išeiti iš kavinės patalpų ir jas užrakino. Pažymėtina, kad D. M. 2013 m. liepos 26 d. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja (iš darbo atleista 2012 m. rugpjūčio 20 d., 3 t., b. l. 51), taigi, kaltinimas, kad įvykio dieną ji dirbo ginčo patalpose, o G. J. pareikalavo palikti savo darbo vietą ir ją išvarė, yra nepagrįstas.
Kaltinamasis neigė psichinės prievartos panaudojimą prieš J. L. ir D. M.. Pagal teismų suformuotą praktiką psichine prievarta laikomi pasikartojantys ar nuolatinio pobūdžio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortą, depresiją ar kitokią liguistą būseną, sveikatos pablogėjimą ar net psichikos sutrikimą. Tokius padarinius (didelę žalą) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas (Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-238/2013). Nagrinėjamoje byloje pagal G. J. suformuluotą kaltinimą nėra aišku kokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atžvilgiu buvo panaudota psichinė prievarta, nes nei J. L., nei D. M. nėra pripažintos nukentėjusiomis ir kaltinime nenurodytos jokios aplinkybės apie joms padarytą žalą. Liudytoja G. J. parodė, kad kaltinamasis su virtuvėje dirbusiomis moterimis aiškinosi, kas jas įleido į patalpas ir ką jos ten veikė, tačiau jis moterims negrasino ir jų nebaugino. Vaizdo įraše, kuriuo fiksuoti įvykiai ginčo patalpose 2013 m. liepos 26 d., nematyti, kad kaltinamojo elgesys buvo itin šiurkštus, bauginantis, agresyvus. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. J. veiksmai susidariusioje situacijoje negali būti vertinami kaip psichinės prievartos naudojimas.
Kad patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už savavaldžiavimą, būtina nustatyti, kad asmens elgesys buvo neteisėtas, neatitiko įstatymuose numatytų konkrečių taisyklių; nenustačius neteisėtų veiksmų, negali būti svarstomas ir asmens kaltės dėl savavaldžiavimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-2/2010). Nagrinėjamoje byloje svarbu teisiškai teisingai įvertinti byloje nustatytus faktus. Kaltinamasis G. J. viso bylos proceso metu teigė, kad jis veikė būdamas įsitikinęs, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisėto pagrindo naudotis ginčo patalpomis, nes jam buvo žinoma, kad nei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius A. S., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudarę patalpų nuomos ar panaudos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atmesti tokius kaltinamojo paaiškinimus, vertinant juos kaip nepatikimus, pagrindo nėra. Jau minėta, kad nuo 2013 m. birželio 10 d. ginčo patalpų savininku buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki tol patalpos buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Dar iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 2009 m. birželio 10 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. kovo 22 d. nuomos sutarties pagrindu 495 kv. m ploto patalpas penkeriems metams išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši nuomos sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre. Tačiau Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2009 m. birželio 10 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė restituciją, ginčo patalpas grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai 2010 m. gegužės 5 d. teismo sprendimu buvo iškelta bankroto byla. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad patalpų pirkimo-pardavimo sandoris teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio, 1.82 straipsnio 1 dalies ir 6.66 straipsnio pagrindais, t. y. teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir abiejų sandorio šalių vienintelio akcininko J. J. sprendimais sudaryta patalpų pirkimo-pardavimo sutartis aiškiai mažesne nei rinkos kaina prieštaravo įmonės veiklos tikslams ir jo sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprivalėjo, be to, sutartis pasirašyta tarp sutuoktinių, todėl pagal CK 6.67 straipsnio 7 punktą preziumuojama, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos. Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Nurodytų teisės normų kontekste seka, kad teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pripažinta negaliojančia 2009 m. birželio 10 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutartis kaip niekinis sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento. Vadinasi, ir 2010 m. kovo 22 d. patalpų nuomos sutartis prieštarauja įstatymams, nes tik savininkas turi teisę savo nuožiūra disponuoti jam priklausančiu turtu (CK 4.37 straipsnio 2 dalis), o UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebūdama teisėtu patalpų savininku, negali jas išnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Niekinio sandorio pagrindu įgyvendintos subjektinės teisės negali būti ginamos, nes teisė iš neteisės negali atsirasti. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali būti laikoma sąžiningu nuomininku. Liudytojas A. S., kuris buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius, parodė, kad būtent taip jis vertino susidariusią teisinę situaciją, todėl kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, jis raštu nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad patalpų nuomos sutartis yra negaliojanti ir turi būti išregistruota. Liudytojo A. S. pateikti rašytiniai pranešimai, kurie buvo išsiųsti registruota pašto siunta, patvirtina, kad J. J. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas buvo informuotas apie tai, kad teismui panaikinus 2009 m. birželio 10 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir pritaikius restituciją, 2010 m. kovo 22 d. patalpų nuomos sutartis, kuri yra išvestinė iš niekinės sutarties, netenka galios ir turi būti išregistruota. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog vien tai, kad 2010 m. kovo 22 d. patalpų nuomos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išregistruota iš nekilnojamojo turto registro, nesudaro pagrindo kaltinamojo G. J. veiksmus, susijusius su patalpų užrakinimu, vertinti kaip neteisėtus ir savavališkus. Net ir darant prielaidą, kad naujasis patalpų savininkas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo kreiptis į teismą dėl 2010 m. kovo 22 d. patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeldinimo, vis tiek G. J. veiksmai – kavinės patalpų užrakinimas negalėtų būti vertinami kaip tyčinis savavaldžiavimas, nes bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomota tik dalis – 450.00 kv. m patalpų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise įgijo 1398,98 kv.m. ploto patalpas. Kurios konkrečiai patalpos buvo išnuomotos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ neapibrėžta, todėl nepaneigiama galimybė, kad G. J. užrakino būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas. Kaltinimas savavaldžiavimu G. J. nepagrįstas dar ir todėl, kad neįrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos. Kaltinamasis G. J. teigė, kad jis užrakino tik kavinės patalpas, kuriose nebuvo J. J. asmeninių daiktų, seifų, buhalterinės apskaitos dokumentų. Tik po dviejų savaičių jis pakeitė ir kitų patalpų spynas. Nukentėjusysis J. J. patvirtino, kad jo kabinetas, virtuvė kurį laiką nebuvo užrakinti. Vadinasi, J. J. turėjo realią galimybę pasiimti savo turtą, tačiau jis sąmoningai delsė, į policiją taip pat nesikreipė. Liudytojas R. S. parodė, kad jis ne kartą skambino J. J. ir ragino jį pasiimti savo turtą. Nukentėjusysis J. J. patvirtino, kad R. S. tikrai jam skambino, siūlė pasiimti daiktus. J. J. nesiėmus jokių veiksmų, kad apsaugoti savo turtą, daiktai ir dokumentai R. S. nurodymu buvo pernešti į rūsį, vėliau į antrą aukštą. Patalpos buvo nešildomos, drėgnos. Visa tai galėjo įtakoti turto nuvertėjimą, tačiau tai nėra tiesiogiai susiję vien tik su kaltinamojo veiksmais, prie to prisidėjo ir pats nukentėjusysis J. J. savo neveikimu. Kad J. J. nesielgė adekvačiai, delsė pasiimti savo daiktus, nors ir turėjo galimybę tai padaryti, rodo ir tas faktas, net ir vykstant ikiteisminiam tyrimui J. J. pareiškė, kad nedalyvaujant G. J. jis savo daiktų neims (1 t., b. l. 147).
Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. J. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnyje, sudėties, todėl G. J. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį išteisintinas (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Išteisinus kaltinamąjį tuo pagrindu, kad nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, netenka teisinės prasmės byloje pareikšto UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nagrinėjimas, nes pagal imperatyvias Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas civilinis ieškinys tokiu atveju paliekamas nenagrinėtu, o civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Dvi DVD-R laikmenos, kuriose yra vaizdo įrašai (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų priedai), paliktinos saugoti prie bylos (Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
G. J., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 14 108 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Dvi DVD-R laikmenas, kuriose yra vaizdo įrašai (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų priedai), palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.