Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Corpus A“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas patikrinimo akte nepagrįstai rėmėsi pareiškėjo (2007-2009 m.) periodinės apžiūros aktuose nustatytais defektais kituose pastatuose ((duomenys neskelbtini), 9, Vilniuje), nes šie defektai nėra susiję su terasos hidroizoliacijos defektais (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustatyti defektai (duomenys neskelbtini), 7 ir 9 ankščiau buvo pašalinti, generalinio rangovo UAB „Kapitalo vystymo projektai“ lėšomis. Drėkstančios lubos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pastebėtos 2007 m., tačiau šis defektas buvo likviduotas ir 2008-2009 m. lubų drėkimas nebuvo registruotas. Defektas pakartotinai buvo pastebėtas tik po 2010 m. pradėjus tirpti sniegui. 2010-03-10 statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A32-179 (2.9.2.9-UK1) nustatyti defektai nėra kritiniai ir nereikalauja itin skubaus jų likvidavimo. Įstatymas nenustato pareigos administruojančiai bendrovei savo lėšomis šalinti garantinius defektus, nekeliančius grėsmės asmenų sveikatai ir turtui. Patikrinimo akte nustatytas defektų likvidavimo terminas (iki 2010-05-30) yra nepagrįstai trumpas, kadangi per 57 darbo dienas suorganizuoti ir pašalinti paslėptus pastato defektus yra neįmanoma. Pareiškėjas iki 2010-03-10 patikrinimo akto surašymo, 2010 m. ėmėsi aktyvių veiksmų: stebėjo ir registravo pastato elementų būklę sniego tirpimo metu, sudarė preliminarų privalomų atlikti darbų planą, informavo pastato statytoją apie defektų pašalinimą, statytojas savo ruožtu ėmėsi veiksmų ir apie defektų pašalinimą informavo pastato rangovą. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė dėl nepagrįstai nustatyto trumpo termino pašalinti defektus.

Pažymėjo, kad atsakovui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pastato statytojas neatsisako bendradarbiauti šalinant defektus ir kreipėsi į rangovus dėl nustatytų defektų pašalinimo. Atsakovas šių aplinkybių nevertino ir neatsižvelgė, kad pastatą administruojanti bendrovė privalo savo lėšomis pašalinti defektus, jei juos šalinti atsisako rangovas arba kai pastato konstrukcijų defektai yra kritiniai.

Atsakovas, remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo skyriaus nuostatų I skyriaus 3 punktu, II skyriaus 6.1 punktu, Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad jeigu garantiniu laikotarpiu rangovas nelikviduoja nustatytų defektų ir nenurodo kodėl, administruojanti įmonė turi teisę pati organizuoti defektų likvidavimą, informuodama rangovą raštu ir pateikti sąskaitą apmokėti rangovui.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad defektų šalinimui reikalingas ilgesnis nei 2,5 mėnesių terminas. Konstrukcijų drėkimas yra neleistinas, nes kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai, kadangi pakabinamų lubų masė nuo drėgmės didėja, mažėja perdangos mechaninis atsparumas ir pastovumas, todėl defektus privaloma likviduoti nedelsiant. Mano, kad nustatytas terminas buvo pakankamas nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir jas likviduoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyrius, patikrinęs gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „Corpus A“ atliekamą statinio techninę priežiūrą, 2010-03-10 surašė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atliekamo statinio techninės priežiūros aktą Nr. A32-179(2.9.2.9-UK1). Patikrinimo akto 3 punkte nustatė konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę - terasos-stogelio prasta hidroizoliacija, matosi daugybė pratekėjimo vietų po terasa esančiose lubose, matyti daug drėgmės pažeistų vietų pakabinamose lubose, terasoje yra suskilusių plytelių. Patikrinimo akto rezoliucinės dalies 4 punktu pareikalauta nedelsiant operatyviai lokalizuoti terasos-perdangos-pakabinamųjų lubų defektines vietas ir likviduoti defektus (kad konstrukcijų būklė tenkintų esminius statinio konstrukcijų reikalavimus) iki 2010-05-30 (jeigu rangovas garantiniu laikotarpiu neatlieka defektų likvidavimo, laikantis teisės aktų nuostatų - administruojant įmonė informuoja apie numatomus vykdyti darbus ir likviduoja defektus, o sąskaitas pateikia rangovui) (b. l. 13-14).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyrius 2010-04-26 raštu Nr. A51-9014 (3.3.10.2-BR4) „Dėl informacijos“, vadovaudamasis Statybos įstatymo 12 skirsnio 42 straipsniu ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-24 įsakymu Nr. 30-615 patvirtintų Statinių naudojimo priežiūros vykdymo taisyklių 10 straipsnio 7 punktu, pareikalavo nedelsiant lokalizuoti terasos-perdangos-pakabinamų lubų defektines vietas bei organizuoti defektų likvidavimą, kad konstrukcijų būklė tenkintų esminius statinio konstrukcijų reikalavimus (b. l. 15-16).

Pareiškėjas 2010-05-27 pateikė skundą atsakovui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus 2010-04-26 rašte Nr. A51-9014 (3.3.10.2-BR4) nustatyto įpareigojimo pareiškėjui nedelsiant lokalizuoti terasos-perdangos-pakabinamų lubų defektines vietas ir 2010-03-10 Patikrinimo akte Nr. A32-179 (2.9.2.9-UK1) nustatyto įpareigojimo pareiškėjui iki 2010-05-30 lokalizuoti terasos-perdangos-pakabinamų lubų defektines vietas ir likviduoti defektus pripažinimo neteisėtais (b. l. 10-12).

Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2010-07-02 sprendime Nr. A63-782-(41237)(3.2.1-BR4) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) defektų pašalinimo“ nurodė, kad Patikrinimo akte nustatytas 2,5 mėn. defektų likvidavimo terminas yra pakankamas nustatytiems defektams likviduoti, o UAB „Corpus A“ pateikti reikalavimai yra administratoriaus pareiga. Atsakovas konstatavo, kad nėra pagrindo 2010-04-26 rašte Nr. A51-9014(3.3.10.2-BR4) pateiktus įpareigojimus pripažinti nepagrįstais (b. l. 7-9).

Atsakovo teisė nustatyti reikalavimus statinių naudotojams kyla iš Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, kad statinių, išskyrus susisiekimo komunikacijas ir su jomis susijusius kitus inžinerinius statinius, hidrotechnikos statinius Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.

Atsižvelgdamas į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2005-07-19 įsakymu Nr. 20 patvirtintas Statinių naudojimo priežiūros vykdymo pavyzdines taisykles Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-03-24 įsakymu Nr. 30-615 patvirtino Statinių naudojimo priežiūros vykdymo taisykles. Pagal šių taisyklių 10 punktą priežiūros vykdytojas privalo tame tarpe ir nustatyti reikalavimus bei terminus jiems įvykdyti (10.7 papunktis). Ši nuostata atitinka Statinių naudojimo priežiūros vykdymo pavyzdinių taisyklių 6.7. papunktį. Atsižvelgus į ankščiau minėtų taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad atsakovas atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir teisėtai surašė Patikrinimo aktą bei nustatė reikalavimus defektams šalinti.

Pareiškėjas UAB „Corpus A“ yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratorius. Civilinio kodekso 4.84 straipsnis numato, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero patvirtintus nuostatus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 buvo patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo skyriaus nuostatų (redakcija galiojusi iki 2011-04-18) 1 punkte nustatyta, kad Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai (toliau - Nuostatai) taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti, kai šią funkciją atlieka pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius. Minėtų nuostatų 2 punktas numato, kad savo veikloje administratorius vadovaujasi Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Nuostatų 6.1 punktas leidžia administratoriui teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Namo administratorius savo veikloje turi vadovautis šiais teisės aktais.

Statybos įstatymo 41 straipsnis reglamentuoja statinių techninę priežiūrą ir techninės priežiūros taisykles. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Šiuo atveju UAB „Corpus A“, kaip namo administratorius, laikytinas paskirtu statinio techniniu prižiūrėtoju ir jam priskirtinos statinio techninio prižiūrėtojo pareigos. Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.

Statybos įstatymo 4 straipsnis nustato esminius statinio reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus: 1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos); 2) gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis; veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai) galėtų saugiai dirbti; 3) higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės; 4) saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos; 5) apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti normaliomis sąlygomis; 6) energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus).

Organizacinių ir techninių priemonių statinio techninei būklei palaikyti vykdymas pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 5 dalį apima ir pastebėtų statinio būklės defektų šalinimą bei remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimą.

Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 1 punktu patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas), kurio 1 punkte nustatyta, kad šis teisės aktas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką. Jis yra privalomas ir įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąją nuosavybę pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnį.

Patikrinimo akto surašymo metu galiojusios Reglamento redakcijos 11, 13 punktai numatė, kad privalomųjų reikalavimų išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, įgyvendinimas užtikrinamas tame tarpe ir nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais). Dabartinės redakcijos Reglamento nuostatos iš esmės likusios tokios pat. Reglamento 5, 7 punktai numato, kad privalomi reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, užtikrinami ir tame tarpe nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais).

Atsakovas teigia, kad drėkstant perdangai mažėja gyvenamojo namo mechaninis atsparumas ir pastovumas, o tokių defektų šalinimas priskiriamas prie privalomųjų reikalavimų. Byloje esančiuose pareiškėjo direktoriaus paaiškinimuose dėl Patikrinimo aktu nustatytų pažeidimų (b. l. 18-20) išdėstyta defekto esmė. Nurodyta, kad pastate po antro aukšto terasa yra pirmo aukšto holas, virš kurio įrengtos pakabinamos lubos. Perdengime įdėtas 12 cm storio vatos sluoksnis, o pati terasa dengta keramikinėmis plytelėmis. Lubų danga nusėta dėmėmis dėl to, kad žiemos metu dėl nepakankamai apšiltintų terasinių lubų susidaro šalčio tiltas, kaupiasi kondensatas, kuris nusėda į gipso kartoną. Dėl to vyksta irimo procesas – atsiranda dėmės. Iš aprašyto akivaizdu, kad dėl defekto gadinama statinio pirmo aukšto perdanga. Toks gedimas daro įtaką statinio mechaniniam atsparumui ir pastovumui, kadangi pirmo aukšto perdanga turi atlaikyti viso statinio svorį. Tokio pobūdžio bylose negali būti reikalaujama, kad reikalavimo davimo metu būtų neginčijamai įrodytos Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygos, nes tokių aplinkybių nustatymas trunka ilgai, nėra pilnai patikimas, o ilgas defekto įtakos konstrukcijai nustatinėjimo terminas gali sukelti neigiamas pasekmes pačiam statiniui.

Čia nurodytas teisinis reguliavimas įrodo, kad pareiškėjas, kaip namo administratorius, atlikdamas statinio techninę priežiūrą privalo, šalindamas statinio būklės defektus bei organizuodamas paprastąjį ar kapitalinį remontą, užtikrinti, kad statinio naudojimas nepažeistų esminių statinio reikalavimų, tame tarpe būtų išsaugotas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, kad apkrovos nesukeltų statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai.

Taigi, pareiškėjas turi teisinę pareigą pašalinti Patikrinimo akte nustatytus defektus. Nors pareiškėjas teigė, kad 2007 m. defektai buvo pašalinti, tačiau nei atsakovui, nei teismui tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Byloje vertintini 2010-03-10 patikrinimo metu užfiksuoti defektai. Atsakovas pateikė 2011-08-17 Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros aptikrinimo aktą, kuriame užfiksuota ta pati statinio būklė. Tai rodo, kad jokie remonto darbai, šalinant 2010-03-10 Patikrinimo akte užfiksuotus defektus, atlikti nebuvo.

Patikrinimo akto surašymo metu galiojusios Reglamento redakcijos 22 punkte buvo nustatyta, kad apžiūrų metu, atskleidus deformacijų, defektų ar grubių namo naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininką (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančią daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką), arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą atstovą, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių. Vėliau apie tai pranešama raštu ir pridedamas apžiūros aktas. Pagal to paties teisės akto 23 punktą asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo konstrukcijų ar inžinerinės įrangos kritinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių. Pašalinus grėsmę, surašomas atliktų darbų aktas. Jis įregistruojamas namo techninės priežiūros žurnale.

Patikrinimo aktu bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-04-26 raštu Nr. A51-9014(3.3.10.2-BR4) pareiškėjas buvo įpareigotas pažeidimus pašalinti nedelsiant. Kaip matyti iš minėtų Reglamento nuostatų nedelsiant gali būti reikalaujama pašalinti tik tuos defektus, kurie kelia kritinę, pavojingą būklę. Tačiau 2,5 mėnesio reikalavimo vykdymo terminas yra per ilgas, kad jį būtų galima suprasti kaip įpareigojimą veikti nedelsiant. Įpareigojimas veikti nedelsiant turi būti suprantamas kaip įpareigojimas darbus pradėti kitą dieną arba per artimiausias dienas. Skubumas yra sąlygotas to, kad statinio būklė yra pavojinga ir tokia negali likti ilgesnį laiką. Atsižvelgiant į ilgą įpareigojimo vykdymo terminą nelaikoma, kad pareiškėjas įpareigojamas veikti nedelsiant ir statinio būklės kritinė padėtis neįrodinėjama.

Pareiškėjas teigia, kad defektų šalinimo pareiga tenka pastato generaliniam rangovui bei rangovams, t. y. UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“, statinio generaliniam rangovui, ir UAB „Pajesta“, rangovui, atlikusiam perdangų darbus. Pareiškėjas teismui pateikė: UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ 2010-03-15 raštą Nr. S-07/318 „Dėl garantinių darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), Vilnius“ ir 2010-03-15 statinio apžiūros aktą Nr. 436 (b. l. 25, 26), UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ 2010-03-22 raštą Nr. S-07/344 „Pakartotinai dėl garantinių darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), Vilnius“ ir 2010-03-17 statinio apžiūros aktą Nr. 437 (b. l. 27, 28), 2010-04-01 statinio apžiūros aktą Nr. 489 (b. l. 32-33), UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ 2010-04-09 siųstą raštą Nr. S-07/398 „Dėl garantinių darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), Vilnius“ (b. l. 34), UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ 2010-04-29 siųstą raštą Nr. S-07/436 „Pakartotinai dėl garantinių darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), Vilnius“ (b. l. 35). UAB „Vilniaus vystymo projektai“ 2010-04-02 rašte Nr. 10-0402/1 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), 7 ir 9 Vilniuje“ nurodė savo poziciją dėl pastatus eksploatuojančios bendrovės netinkamos priežiūros. Nurodo, kad neatsisako pasitelkti buvusių rangovų, kurie yra tiesiogiai atsakingi už garantinių įsipareigojimų vykdymą, šalinant statybinius defektus. Priminė, kad defektams, kuriems atsirasti įtakos turėjo nepakankamai gerai vykdoma ar visai nevykdoma pastato ir jo dalių priežiūra, garantiniai įsipareigojimai negali būti taikomi (b. l. 36). UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ 2010-03-20 raštu Nr. 10-0320/2 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius“ pranešė, kad nurodytus defektus turės pašalinti rangovas (b. l. 37), UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ 2010-03-20 raštu Nr. 10-0320/2 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius“ UAB „Pejasta prašė imtis reikiamų priemonių ir ištaisyti defektus, jei jiems galioja garantinis terminas (b. l. 38). UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ 2010-03-30 raštu Nr. 10-0320/2 „Dėl lubų defektų pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ prašė UAB „Pejasta“ išsiaiškinti 2010-03-22 UAB „Corpus-A“ rašte Nr. S-07/344 nurodytą situaciją ir pateikti atsakymus dėl pagrįstumo bei galimų jų atsiradimo aplinkybių, esant pažeidimams, juos skubiai pašalinti (b. l. 39).

Teismas nevertina galimumo ar reikalingumo atlikti garantinius darbus, kadangi pripažįsta, jog darbų atlikimo metodo pasirinkimas yra namo administratoriaus teisė, pareiga ir atsakomybė. Nei Statybos įstatymo, nei Reglamento straipsniai, kurie numato namo administratoriaus pareigą vykdyti statinio naudojimo priežiūrą, išlygų dėl garantijų statybos darbams taikymo nenumato. Tai leidžia statinio naudojimo priežiūrą atliekančiam asmeniui rinktis reikalavime nurodytų darbų atlikimo būdą, tame tarpe ir pasitelkiant asmenis, turinčius pareigą atlikti garantinius darbus. Teismas nėra įgaliotas šioje byloje vertinti tarp pareiškėjo ir rangovų susiklosčiusių teisnių santykių ir jų atsakomybės.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nustatė nepagrįstai trumpą 2,5 mėn. terminą nustatytiems defektams pašalinti, tačiau, kokių konkrečiai darbų negalėtų ar nespėtų atlikti nustatytu terminu, teismui neįvardijo ir nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėjas nepateikė defektų likvidavimo plano, su rangovais sudarytų sutarčių, sąmatų. Pažymėtina, kad nuo Patikrinimo akto surašymo praėjo daugiau nei pusantrų metų, į tai turi būti atsižvelgiama šios bylos nagrinėjimo metu.

Įvertinus ankščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Netenkinus šio pareiškėjo reikalavimo, negali būti tenkinami ir kiti pareiškėjo reikalavimai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.