Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2 veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnį (dėl 2017 m. gruodžio 26 d veikos) - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu,

- pagal BK 284 straipsnį (dėl 2018 m. liepos 21 d. veikos) - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nesilankyti Veliuonos miestelio renginiuose ir vietose, kur gali būti vartojamas alkoholis, neturėti, nenaudoti, neįgyti, nesaugoti pačiam ar neperduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinių gėrimų, per 20 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kiekvieną mėnesį sumokant po 100,00 Eur.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė skirta - 1 metai ir 2 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, o taip pat, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nesilankyti (duomenys neskelbtini) miestelio renginiuose ir vietose, kur gali būti vartojamas alkoholis, neturėti, nenaudoti, neįgyti, nesaugoti pačiam ar neperduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinių gėrimų ir per 20 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kiekvieną mėnesį sumokant po 100,00 Eur.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. S. priteista 15,26 Eur žalos atlyginimo.

R. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. S. priteista 2 170 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nutarta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 22.15 val. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, pažeisdamas visuomenės tvarką, vandališkais veiksmais – nepaisydamas visuotinai priimtų nusistovėjusių normų, po įvykusio tarpusavio konflikto, tyčia, sudavė vieną kartą kumščiu E. G. į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose-skruoste, nosyje, kairio viršutinio žandikaulio 1, dešinio viršutinio žandikaulio 1 kandžio, 3-4 dantų, apatinio žandikaulio kairės pusės 2 kandžio, dešinės pusės 4 danties defektus, tuo E. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2018 m. liepos 21 d. apie 23.45 val. (duomenys neskelbtini), lauke, t. y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu pažeisdamas visuomenės tvarką – nepaisydamas visuotinai priimtų nusistovėjusių normų bei rimtį – sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu R. Š. į veidą, padarydamas jam viršutinės lūpos kraujosruvą, viršutinių kairės pusės 1-o, 2-o dantų lūžius, viršutinio dešinės pusės 1-o danties emalio įskilimą, apatinių dešinės pusės 1-o, 2-o dantų emalio įskilimus, tuo R. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant su teismo išvada, kad nuteistasis D. S. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (2018 m. liepos 21 d.). Apeliaciniu skundu nėra keliamas kaltės klausimas dėl kitos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas (2017 m. gruodžio 26 d.), tačiau prašoma palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį, kuria D. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šios veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

8. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (nukentėjusiojo R. Š. atžvilgiu)

10. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad D. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu D. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl D. S. kaltės.

14. Teismas, pripažindamas nuteistąjį D. S. kaltu, taip pat pagrįstai rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais objektyviais įrodymais - rašytiniais byloje surinktais duomenimis. 2018 m. liepos 22 d. R. Š. pranešime nurodyta, kad 2018 m. liepos 21 d. apie 23.45 val. (duomenys neskelbtini) pastato, lauke, D. S., be jokios aiškios priežasties, kumščiu trenkė jam vieną smūgį į veido sritį ir sužalojo viršutinę lūpą bei išmušė dantį (t. 1 b. l. 14). 2018 m. spalio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. Š. buvo nustatyta: viršutinės lūpos kraujosruva, viršutinių kairės pusės 1-o, 2-o, dantų lūžiai, viršutinio dešinės pusės 1-o danties emalio įskilimas, apatinių dešinės pusės 1-o, 2-o dantų emalio įskilimai (t. 2 b. l. 75). 2018 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. Š. sužalojimas padarytas vieno (ar daugiau) trauminio poveikio į burnos sritį (t. 2 b. l. 65). 2018 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. Š. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2 b. l. 71). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo D. S. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad D. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl D. S. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų daugetas, sudarė nenuginčijamą pagrindą apylinkės teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį D. S. atžvilgiu dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

16. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. S. viešoje vietoje, pažeisdamas visuomenės tvarką, sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę, pašalinių asmenų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. Š. atžvilgiu. Nors ir apeliantas neigia padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę įrodo liudytojų, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvados. Iš šių byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo ištirtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog nuteistojo kaltės neigimas vertinamas tik kaip gynybinė versija, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės bei paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo D. S. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar remiantis įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu)

21. Visų pirma, pažymėtina, jog apeliantas turėjo teisę skųsti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutartį per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos, tačiau šia teise nepasinaudojo, nutartis yra įsiteisėjusi. Antra, BK 38 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal to paties straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, nuteistojo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bausmės

22. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. taip pat nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, nurodydamas, kad už antrą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra per griežta. Visų pirma, pažymėtina, kad bausmė - tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

23. Pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam D. S. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (nukentėjusiojo R. Š. atžvilgiu) padarymą. Kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą ir pažymi, jog už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju D. S. buvo nuteistas 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nesilankyti (duomenys neskelbtini) miestelio renginiuose ir vietose, kur gali būti vartojamas alkoholis, neturėti, nenaudoti, neįgyti, nesaugoti pačiam ar neperduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinių gėrimų ir per 20 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kiekvieną mėnesį sumokant po 100,00 Eur.

25. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. S., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai, baustas drausmine tvarka, jauno amžiaus, dirbantis, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl sprendė, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Šiam vertinimui pritaria ir apygardos teismas. Juo labiau, įvertintina ir ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu D. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, kadangi, nepraėjus nė metams, padarė analogišką nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už antrąją nusikalstamą veiką skyrė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kadangi analogiška nusikalstama veika padaryta pakartotinai, nors nuteistasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, akcentuotina, kad teismas, net ir bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, dėl ko, nuteistajam pagrįstai paskyrė subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

26. Kolegijos įsitikinimu, paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka ne tik padarytų nusikaltimų pavojingumą, bet ir nuteistojo asmenybę. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Vien tai, kad D. S. mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė straipsnio dispozicijoje nurodyta bausmė, neduoda jokio pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimų

27. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad neteisinga, jog teismas papildomai skyrė baudžiamojo poveikio priemones, kadangi byloje nėra duomenų, kad įvykio metu nuteistasis būtų vartojęs alkoholinių gėrimų. Nurodo, kad po pirmos nusikalstamos veikos padarymo, labai išgyveno ir padarė išvadas, turi nuolatinį darbą, darbe charakterizuojamas gerai, drausminių nuobaudų neturi, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja. Su šiais argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka.

28. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos su bausme, turi turėti ne tik auklėjamąjį, bet ir prevencinį poveikį, tai yra padėti koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme bei apriboti galimybes daryti kitas nusikalstamas veikas, todėl parenkant bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių rūšis, nustatant jų dydžius, trukmę, taikymo sąlygas, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo asmens subjektyvų veikos vertinimą ir nurodomas bausmės pasekmes, tačiau ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, priežastis, lėmusias tų nusikalstamų veikų padarymą, įvertintinas ir objektas, į kurį buvo nukreipti nusikalstami kaltininko veiksmai. Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

29. BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas gali skirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. S. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, formaliai įstatymo reikalavimų nepažeidė. Vis dėlto, teismas savo sprendimo dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, jos dydžio visiškai nemotyvavo, todėl nėra aišku, kodėl apeliantui buvo paskirta būtent tokio dydžio įmoka. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, kaltės formą ir rūšį, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, nukentėjusiųjų asmenų skaičių, baudžiamojo poveikio priemonių skaičių, jų suderinamumą bei galimybes taisomai veikti kaltininką. Kaip minėta, D. S. padarė du nesunkius nusikaltimus, baustas drausmine tvarka, jauno amžiaus, dirbantis, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

30. BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. To paties straipsnio 8 dalis numato, kad teismo nustatytų nuteistajam draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti suderinami. Pirmosios instancijos teismas D. S., be baudžiamojo poveikio priemonės - įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskyrė dar tris įpareigojimus – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslais, nesilankyti (duomenys neskelbtini) miestelio renginiuose ir vietose, kur gali būti vartojamas alkoholis bei neturėti, nenaudoti, neįgyti, nesaugoti pačiam ar neperduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinių gėrimų. Kolegijos vertinimu, šių įpareigojimų skyrimas sulaikys nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apribos jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad abi nusikalstamos veikos buvo padarytos toje pačioje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) centro, nakties metu, viešoje vietoje, matant aplinkiniams, vartojant fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, vartojant alkoholinius gėrimus, todėl šių įpareigojimų skyrimas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tikslingas ir nelaikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant kartu ir į tai, kad inkriminuotomis veikomis buvo vartojamas fizinis smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu, antrąja nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala nukentėjusiajam, tad baudžiamojo poveikio priemonė – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirta pagrįstai, tačiau, parinktas per didelis šios baudžiamojo poveikio priemonės dydį.

31. Kolegijos vertinimu, atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltininko asmenybę, paskirtų įpareigojimų skaičių, kitas jau aptartas aplinkybes, proporcingumo principo reikalavimus atitiktų 10 MGL (500 Eur) dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas, todėl šioje vietoje nuosprendis keistinas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir nesuvaržys kaltininko akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Dėl civilinių ieškinių

32. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo civilinius ieškinius atmesti, motyvuodamas tuo, kad teismas priteisė pernelyg didelį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą R. Š. už dantų gydymą. Nuteistojo vertinimu, tai prieštarauja byloje pateiktai Valstybės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini).

33. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 15,26 Eur žalos atlyginimo, susijusio su R. Š. gydymu sveikatos priežiūros įstaigoje (chirurgo paslaugos). Nurodo, kad paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t. 1, b. l. 142-144).

34. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtine žala (nuostoliais) yra laikoma asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas turtinės žalos dydį ir priteisdamas jo atlyginimą byloje laikėsi BPK ir CK reikalavimų ir pagrįstai iš D. S. priteisė 15,26 Eur turtinei žalai atlyginti civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, todėl tinkamai išsprendė klausimą dėl turtinės žalos priteisimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

35. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-699/2016). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog nuteistasis D. S. prieš nukentėjusįjį R. Š. naudojo fizinį smurtą, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog nuteistojo veiksmai neabejotinai padarė Klaipėdos teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopija (t. 1. B. l. 144) ir kuri nėra atlyginta. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys priteistas iš nuteistojo pagrįstai.

36. R. Š. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 4 000 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1 b. l. 129, 133-136). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir turtinės žalos nustatymo kriterijus, sprendė, jog nukentėjusiajam R. Š. padaryta 2 170 Eur turtinė žala. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas turtinės žalos dydį nukentėjusiajam ir priteisdamas jo atlyginimą byloje laikėsi BPK ir CK reikalavimų ir pagrįstai iš D. S. priteisė 2 170 Eur turtinei žalai atlyginti, todėl tinkamai išsprendė klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo R. Š.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas išsamiai argumentavo savo sprendimą dėl priteistinos turtinės žalos dydžio, motyvuodamas, kad dėl įvykio sužalotai sveikatai atstatyti būtina nukentėjusiajam atlikti tolesnį odontologinį gydymą, reikalaujantį lėšų, todėl iš kaltininko priteistinos ir būsimas gydymo išlaidos, kurios pagal gydytojo pažymą kainuos 2 170,00 Eur, atmetus tą reikalavimo dalį, kuri susijusi išlaidomis, kurios gali atsirasti dėl blogų prognozių, nes tokių duomenų byloje nėra.

37. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog įvykio metu R. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: viršutinės lūpos kraujosruva, viršutinių kairės pusės 1-o, 2-o, dantų lūžiai, viršutinio dešinės pusės 1-o danties emalio įskilimas, apatinių dešinės pusės 1-o, 2-o dantų emalio įskilimai. Iš (duomenys neskelbtini) klinikos gydymo plano matyti, kad dantų gydymo plano vertė 2 170,00 Eur, o esant blogai prognozei - dar papildomai kainuotų 3 450,00 Eur (t. 1 b. l. 133). Byloje esantys apmokėjimo kvitai patvirtina, kad R. Š. (duomenys neskelbtini) klinikai jau sumokėjo 1 190,00 Eur (t. 1 b. l. 135-136).

38. Pažymėtina, kad aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinio smurto veiksmų nukentėjusiajam R. Š. padaryti dantų lūžiai, įskilimai, dėl ko neabejotinai reikalingas dantų gydymas. Padarytos žalos dydį patvirtina pateikti turtinę žalą dėl dantų gydymo pagrindžiantys dokumentai (gydymo planas, mokėjimo kvitai). Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai. Nors nukentėjusysis dantų nurodomu būdu dar iki galo nėra sutvarkęs, tačiau šios žalos atsiradimas realus, ką patvirtina teismo medicinos specialisto išvados apie reikalingo gydymo pobūdį. Reikalinga gydymui pinigų suma yra didelė ir ją sumokėti pačiam nukentėjusiajam sudėtinga, dantų gydymas iki galo neatliktas, todėl yra pagrindas būsimas dantų gydymo išlaidas pripažinti nusikalstama veika padaryta turtine žala ir ją priteisti iš kaltinamojo (CK 6. 249 straipsnio 3 dalis).

39. Minėta, kad nukentėjusysis byloje yra pareiškęs ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas priteisti jam 1 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas 500 Eur. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė skausmą, psichologinį diskomfortą, stresą, buvo užpultas ir sumuštas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, jautė diskomfortą dėl netvarkingos burnos ertmės, nepatogumus valgant, sugaišo laiką gydydamasis, negalėjo dirbti. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį buvo atsižvelgta į padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį, abiejų asmenų elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, konflikto kilimo priežastis, amžių, tai, kad abu buvo galimai buvo neblaivūs, procesinį elgesį, turtinę padėtį, sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus ir teismų praktiką.

40. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad įvykių metu nežymaus sveikatos sutrikdymo metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuo-jančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo at-veju visiško žalos atlyginimo principas (,,restitutio in integrum“) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011).

41. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir kitas neturtinei žalai nustatyti reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįstai nukentėjusiojo R. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkino dalies ir priteisė iš nuteistojo D. S. 500 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendį:

vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumažinti nuo 40 MGL iki 10 MGL (500 Eur).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.