Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. 2016-09-16, apie 09.15 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) prie 1A namo, vairavo automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevruodamas teritorijoje, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tarpo iš šono, kad eismo būtų saugus, atsitrenkė į du stovinčius automobilius. Eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Vairuotojas nepranešęs apie eismo įvykį nei policijai, nei nukentėjusiesiems, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. P. pažeidimą pripažino, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad minėtą dieną vairavo automobilį ir važiuodamas aikštelėje kliudė du automobilius. Sustojęs išlipo iš automobilio, ieškojo nukentėjusiųjų ir vieną rado, kuris jį nufotografavo. Jis skubėjo vaikui nuvežti vaistus ir išvažiavo nesusitaręs su nukentėjusiuoju ir nepranešęs apie įvykį policijai. Maždaug po 30 minučių grįžęs į įvykio vietą joje nieko nerado. Po to jam tą pačią dieną paskambino iš policijos ir liepė atvykti, jis nuvyko į policiją po 2 dienų.

Liudytojas K. A. parodė, kad 2016-09-16, apie 8 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 1a aikštelėje pastatė automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos. Po 9 val. sužinojo apie tai, kad į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis. Įvykio metu jo automobilio priekinis buferis buvo įlenktas ir nubrozdintas. Draudimas paskaičiavo žalą – 153,20 eurų, ir jam atlygino. Savo paaiškinime (b. l. 16) nurodytas aplinkybes tvirtina.

Liudytojas R. R. parodė, kad 2016-09-16 pastatė savo automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 1a, ir nuėjo į barą. Būdamas bare pro langą pamatė kaip atbuline eiga važiuojantis automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jo automobilį, kuris nuo smūgio sujudėjo. Kito automobilio vairuotojas nesustojo, iš automobilio neišlipo ir nuvažiavo toliau. Jis spėjo nufotografuoti tą automobilį ir apie įvykį pranešė policijai. Matė, kad kaltininkas sustojo už 30-50 metrų, neišlipdamas iš automobilio su kažkuo per langą trumpai pakalbėjo ir nuvažiavo, jis nespėjo prie jo prieiti. Policija atvyko ir suformino įvykį, tai užtruko apie 1,00-1,5 val. Kito automobilio vairuojas nebuvo grįžęs į įvykio vietą. Dėl eismo įvykyje apgadinto automobilio draudimas išmokėjo jam 380 eurų žalą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų protokole nurodytų pažeidimų faktą ir T. P. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos viso esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad nuvykus pagal gautą pranešimą nurodytu adresu rastas pranešėjas R. R., kuris paaiškino, kad į jo stovintį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šalia stovėjusį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra K. A., atsitrenkė pilkos spalvos minivenas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuoti automobilių apgadinimai: automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis; automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinta priekinio bamperio apdailos juosta, priekinis valstybinio numerio ženklas (b. l. 5), nuotraukos (b. l. 6-10, 12-13, 15), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo rasti defektai: apgadinti priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, padaryta išvada, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje (b. l. 11), R. R. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis matė kaip nenustatytas asmuo, vairuodamas VW markės automobilį, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė Renault Megane ir VW Passat automobilius ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 14), K. A. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje paliko stovėti savo VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, po kurio laiko pamatė policijos pareigūnus šalia jo automobilio. Nuėjęs prie jų sužinojo, kad į jo automobilį ir šalia stovėjusį automobilį Renault atsitrenkė kitas automobilis ir pasišalino (b. l. 16), T. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl pažeidimų prisipažįsta ir gailisi, nurodė, kad vairavo savo automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), labai skubėjo, nes vežė vaistus savo karščiuojančiam 4 mėnesių sūnui. Po eismo įvykio buvo sustojęs ir klausė žmonių kieno yra apgadinti automobiliai, tačiau niekas nežinojo, tada pasirodė apgadinto Renault Megane automobilio savininkas, kuriam jis pranešė, kad apgadino jo automobilį, tačiau labai skuba ir netrukus grįš, bei nuvažiavo. Vėliau grįžo į eismo įvykio vietą, tačiau jau nieko neberado (b. l. 17), VĮ Regitra duomenų bazės išrašas (b. l. 18), VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo, draudimo kopijos, T. P. vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 19), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad T. P. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 20-31), pranešimo ataskaita (b. l. 32), T. P. prašymas, iš kurio matyti, kad prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes dirba vairuotojo operatoriumi ir yra vienintelis šeimos maitintojas, žmona nedirba ir augina 5 mėnesių sūnų (b. l. 34), vaiko gimimo liudijimo kopija (b. l. 35), pranešimas apie darbovietę (b. l. 36), trišalė mokymo sutartis (b. l. 37-40), kita bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo T. P. teiginiai apie tai, kad jis po eismo įvykio sustojo, išlipo iš automobilio, ieškojo nukentėjusiųjų ir vieną, kuris jį nufotografavo, rado, tačiau skubėjo, todėl išvažiavo nesusitaręs su nukentėjusiuoju ir nepranešęs apie įvykį policijai, po pusvalandžio grįžęs į įvykio vietą, nieko nerado, vertintini kritiškai kaip siekis sušvelninti atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Šie T. P. teiginiai prieštarauja liudytojo R. R. parodymams, iš kurių nustatyta, jog T. P., vairuodamas automobilį, kliudė jo automobilį ir jį apgadino, tačiau nesustojo ir nuvažiavo toliau. Jis spėjo nufotografuoti T. P. automobilį ir apie įvykį pranešė policijai. Matė, kad T. P. sustojo už 30-50 metrų, neišlipdamas iš automobilio, su kažkuo per langą trumpai pakalbėjo ir nuvažiavo. Į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai suformino įvykį, kas užtruko apie 1,00-1,5 val., tačiau T. P. nebuvo grįžęs į įvykio vietą. Be to, iš paties T. P. parodymų matyti, kad jam tą pačią dieną paskambino iš policijos ir liepė atvykti į policiją, tačiau jis nuvyko į policiją tik po 2 dienų. Taigi ir T. P. elgesys po eismo įvykio rodo, kad jis nebuvo linkęs padėti išaiškinti pažeidimą. Įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, abejoti T. P. kalte pasišalinus iš eismo įvykio vietos, su kuria jis buvo susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (t. y. administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymu), teisinio pagrindo nėra.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje, analizuojant komentuojamo teisės pažeidimo subjektyviųjų požymių visumą, laikomasi pozicijos, jog kaltininko kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, matyti, kad T. P. nei savo 2016 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime (b. l. 17), nei apklausiamas teismo posėdžio metu, savo kaltės sukėlus eismo įvykį iš esmės neneigė. Eismo įvykį mačiusio liudytojo R. R. teigimu, automobilių kontaktas buvo stiprus, nuo smūgio jam priklausantis automobilis sujudėjo.

Atsižvelgiant į T. P. automobilio apgadinimų mastą ir lokalizaciją darytina išvada, kad jis negalėjo nejausti, kad kliudo kitus automobilius, nes ant jo automobilio ir automobilių Renault Megane ir VW Golf yra pakankamai dideli apgadinimai, be to, jis kliudė kitus automobilius kairės pusės priekiniu bamperiu, priekiniu kairės pusės sparnu, priekinėmis ir galinėmis kairės pusės durelėmis, užpakaliniu kairės pusės sparnu ir užpakaliniu bamperiu sėdėdamas vairuotojo vietoje, esant gerom oro sąlygoms, šviesiu paros metu negalėjo nematyti, kad kliudė kitas transporto priemones.

Automobilio VW Sharan apgadinimų pobūdis atitinka automobilių Renault Megane ir VW Golf apgadinimų pobūdį. Automobiliams padaryti apgadinimai akivaizdūs, jie padaryti dėl T. P. kaltės. T. P. neabejotinai pajuto, kad savo automobiliu kliudė kitus automobilius, suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau nežiūrint to, policijos nekvietė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. P. vairavo automobilį ir manevruodamas teritorijoje, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tarpo iš šono, kad eismo būtų saugus, atsitrenkė į du stovinčius automobilius ir juos apgadino, nepranešęs apie eismo įvykį nei policijai, nei nukentėjusiesiems, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais veiksmais padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau ir ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Atsižvelgiant į tai, kad tapataus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo atitikmens naujajame ANK nėra (ANK 423 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padaro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), tuo tarpu T. P. teisę vairuoti transporto priemones turėjo, tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, įvertinus tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalies, tiek ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydžius (ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių; ANK 417 straipsnio 8 dalis – įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų), T. P. veiksmai perkvalifikuojami iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. ANK 426 straipsnio 1 dalis (iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad K. A. buvo padaryta 153,20 Eur žala, R. R. 308,00 Eur žala, tai yra padaryta žala neviršija 15 BBND) numato baudą nuo 600 iki 850 eurų (asmenims, turintiems teisę vairuoti transporto priemones), taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju ANK numato švelnesnę atsakomybę, nes nebegalima skirti administracinio arešto, taip pat mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis, o specialiosios teisės atėmimas nėra privalomas. Todėl veika perkvalifikuojama iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl pažeidimų prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ANK 36 str. 1 d. 12 p.).

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, T. P. skirtina nuobauda, numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalies, 417 straipsnio 8 dalies sankcijų ribose su papildoma administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ANK 25 str., 28 str., 34 str. 2 d., 3 d., 426 str. 7 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 str. 2 d.).

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 28 straipsniu, 34 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 7 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

T. P. veiką iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirti 11 (vienuolikos) eurų baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16061667917.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.