Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai J. J., jos atstovei advokatei Janinai Argustaitei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja A. Š. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėją pažįsta, nes gyvena kaimynystėje, pažinojo ir pareiškėjos senelę A. M. Mirus A. M. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiškėja, ji naudojasi visais name esančiais daiktais, palikimą, atsiradusį po A. M. mirties, priėmė pareiškėja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. M. mirė 2012 m. birželio 8 d. (13 b. l.). Palikėjos A. M. sutuoktinis A. M. mirė 1991-09-23 (16 b. l.), dukra O. M. (buv. M.) mirė 2014-09-09 (19 b. l.). Pareiškėja J. J. (buv. M.) yra palikėjos A. M. vaikaitė (9, 10, 17, 18 b. l.). 2012-04-11 testamentu, patvirtintu Kauno miesto 2-jo notaro biuro notarės Zitos Kasperovičienės, notarinio registro Nr. 2141, A. M. visą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, palieka J. M. (11 b. l.). Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarės Dalytės Krištolaitytės 2016-01-11 išduotas liudijimas patvirtina, kad po A. M., mirusios 2012-06-08, mirties nėra užvesta paveldėjimo byla (26 b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad A. M. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – 0,1536 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas 2G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (23-24 b. l.). Palikėjos A. M. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Gyventojų registro tarnybos 2015-11-30 pažyma Nr. 3V-3212 apie asmens duomenis (22 b. l.).

Nustatyta, kad po A. M., mirusios 2012-06-08, mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo teisiniai santykiai.

Pareiškėja J. J. yra palikėjos A. M. vaikaitė – antros eilės įpėdinė pagal įstatymą ir testamentinė įpėdinė (CK 5.11 str., CK 5.19str.). Byloje duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikimą, nėra.

Iš pareiškėjos paaiškinimų ir liudytojos A. Š. parodymų teismo posėdžio metu ir rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad po A. M. mirties jos gyvenamajame name liko gyventi jos vaikaitė J. J., kuri šiuo turtu naudojasi, jį prižiūri, remontuoja, faktiškai turtą valdo, moka mokesčius. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (27-29 b. l.).

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai – viena iš įrodymų rūšių numatytų CPK 177 str., netikėti jais teismas neturi pagrindo, nes nėra konstatuota, kad pareiškėjų pareiškime nurodytos ir teismo posėdžio metu paaiškintos aplinkybės būtų paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ (2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 56) yra nurodyta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ir konstatuoti (įvardinti) palikimo turto kiekį ar jo dalis.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Šioje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, pareiškėjos paaiškinimai ir duoti liudytojos parodymai, leidžia daryti išvadą, kad palikimą faktiškai jį valdydama po A. M. mirties priėmė jos vaikaitė J. J. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)), mirusios 2012 m. birželio 8 d., mirties, atsiradusį palikimą priėmė J. J., todėl prašomas faktas nustatytinas teismine tvarka (LR CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. priėmė palikimą, atsiradusį po jos senelės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)), mirusios 2012 m. birželio 8 d., mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 2,42 Eur (2 b. l), todėl valstybei iš pareiškėjos nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, atsiradusį po jos senelės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)), mirusios 2012 m. birželio 8 d., mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.