Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Čėsienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyviosios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti visų rūšių psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. K. skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams be intensyviosios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti visų rūšių psichiką veikiančias medžiagas.

Į galutinės bausmės laiką įskaitytas L. K. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. liepos 9 d. išbūtas laikas (2 dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

L. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtos kardomosios priemonės panaikintos.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat yra pripažintas kaltu ir nuteistas E. G., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Čėsienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo L. K. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokurorė skunde kelia tik nuteistajam L. K. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydama skundžiamą nuosprendį pakeisti ir nuteistajam skirti įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės rūšį, netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, bei teisingai įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, individualizuotą ir teisingą bausmę. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. K. bausmę, tinkamai vadovavosi bausmės individualizavimo principu bei atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatęs, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalimi, ir skyrė nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį nei už šį nusikaltimą įstatyme numatyta bausmės rūšis.

7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui. Vis dėlto, pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Šios normos taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, ypatingai akcentuojant kaltininko asmenybę, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Tai ne kartą yra pažymėjęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-24-689/2019).

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą pagrindė veikos pavojingumą ir nuteistojo L. K. asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Ji visais atvejais gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. neteisėtai įgijo vienos rūšies psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, ir tik po to dalį įsigytos medžiagos pardavė. Apylinkės teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis padarė išvadą, kad nuteistasis L. K. nagrinėjamu atveju nesiekė iš nusikalstamos veikos pasipelnyti ir neplanavo sistemingai veikti, kadangi daug didesnį kiekį neteisėtai įsigytos psichotropinės medžiagos pasiliko asmeniniam vartojimui, o ženkliai mažesnę jos dalį už 20 eurų pardavė kitam kaltinamajam tam, kad būtų sumažinta bendra jų įsigijimo sau kaina. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad bylos duomenys (pas nuteistąjį namuose rasti plastikiniai maišeliai, kito nuteistojo parodymai, policijos pareigūnų parodymai, elektroniniais ryšių tinklais perduodama informacija) duoda pagrindą manyti, jog nuteistasis L. K. psichotropines medžiagas buvo įgijęs ne tik asmeniniam vartojimui, bet ir pardavimui kitiems asmenims. Iš to seka, kad ir prokurorė savo apeliaciniame skunde neneigia tos aplinkybės, jog L. K. įsigytos psichotropinės medžiagos dalis buvo skirta savo poreikiams. Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą taip pat nurodė, kad nuteistasis įsigijo psichotropinę medžiagą sau, ir tik po to dalį pardavė. Tačiau veiką kvalifikuojant į tai atsižvelgta nebuvo nei reiškiant kaltinimus, nei priimant skundžiamą nuosprendį. Teisėjų kolegija ištaisyti šią klaidą negali, nes veika turėtų būti kvalifikuojama pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, o tai sunkintų nuteistojo teisinę padėtį, todėl dėl to nesant skundo, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

9. Teisėjų kolegija iš naujo įvertinusi įrodymus nustatė, kad L. K. teisme teigė jog jis įsigijimo metamfetaminą tikslu jį suvartoti, o siekdamas sumažinti įsigijimo kainą, dalį šios medžiagos pardavė E. G.. Pastarasis parodė, kad jis sužinojo iš draugų, kad L. K. parduoda metamfetaminą ir norėjo pabandyti šios narkotinės medžiagos (4 t., b. l. 24) ir po įsigijimo, jis buvo sulaikytas. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog jie turėjo informacijos jog E. G. gali turėti narkotinių medžiagų, nes galimai jas įsigijo iš L. K. (1 t., b. l. 21-22, 61-63;165, 2 t., b. l. 77-79). Šie įrodymai patvirtina, tik tai, kad L. K. išplatino 0,219 g. metamfetamino, jį parduodamas E. G.. Byloje objektyvių duomenų, kad jis platino psichotropinę medžiagą ir kitiems asmenims, tokių aplinkybių nenurodė ir prokurorė savo skunde. Taigi pirmos instancijos teismas, nesant paneigtai L. K. versijai, kad tris maišelius su psichotropine medžiaga pardavė E. G., tikėdamasis bent dalį kompensuoti išlaidų patirtų perkant psichotropinę medžiagą savo reikmėms, tai yra suvartojimui, darė iš esmės pagrįstas išvadas, sprendžiant L. K. padarytos veikos pavojingumo klausimus. Tai, kad L. K. namuose buvo rasti 105 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių (2 t., b. l. 1-4) dar nėra pagrindas daryti kategorišką išvadą, kad nuteistasis L. K. platindavo įsigytas psichotropines medžiagas. Tokie plastikiniai maišeliai gali būti naudojami įvairiai buityje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nebuvo rasta prietaisų medžiagai sverti, o tiek parduota, tiek rasta namuose medžiaga buvo supakuota į plastikinius maišelius, tai tik patvirtina nuteistojo teiginius, kad jis įsigijo psichotropinę medžiagą 7 vnt. plastikinių maišelių (b.t.2, b.l.97-98). Byloje nustatyta ir tai, kad L. K. pats vartojo psichotropines medžiagas. Tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad L. K. šlapime rasta metamfetamino, amfetamino (2 t., b. l. 138) bei ant vieno tuščio vienkartinio švirkšto su adata rasto L. K. namuose vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos - metamfetamino pėdsakai (2 t., b. l. 127-130). Pritartina prokurorės skundo argumentui, kad šios draudžiamos medžiagos nagrinėjamu atveju priskiriamos prie pavojingų psichotropinių medžiagų, tačiau parduotas E. G. psichotropinės medžiagos kiekis kaip teisingai nurodė skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas, buvo nedidelis.

10. Pirmosios instancijos teismas vertindamas nuteistojo L. K. asmenybę atsižvelgė į tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisiėmė atsakomybę už savo padarytą nusikaltimą, savo veiksmus vertino neigiamai ir gailėjosi, davė išsamius paaiškinimus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad pakeitė aplinką, gyvenamąją vietą ir žmones su kuriais bendravo, pats nustojo vartoti, susirado darbą (4 t., b. l. 24). Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas priimant apkaltinamąjį nuosprendį L. K. nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, dirbantis. Ir nors po šios nusikalstamos veikos padarymo L. K. 2022 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (4 t., b. l. 104-122), nusikalstama veika buvo padaryta 2020 m. spalio 24 d., kai tuo tarpu šis nusikaltimas įvykdytas 2021 m. liepos 8 d. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis naujų baudžiamųjų bylų nuteistojo L. K. atžvilgiu šiuo metu nėra nagrinėjama. Administracinių nusižengimų, kuriuos akcentuoja prokurorė savo apeliaciniame skunde, po 2021 m. liepos 9 d. L. K. taip pat nėra padaręs, „Sodros“ duomenimis jis ir toliau tęsia darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. O apklausiamas apygardos teisme patvirtino, kad labai stipriai pasikeitė, labai gailisi, gyvena pas tėvus, nebendrauja su asmenimis, kurie gali daryti nusikalstamas veikas, nebevartoja psichiką veikiančių medžiagų, dirba (4 t., b. l. 124-126). Taigi, atsižvelgus į bylos aplinkybių, svarbių bausmės individualizavimui, visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nepadėtų ugdyti jauno žmogaus ir nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau aptarti duomenys vis tik byloja apie nuteistojo L. K. teigiamų išvadų darymą, todėl jam skirtas maksimalaus termino, tai yra 2 metų laisvės apribojimas, kuris dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo buvo sumažintas vienu trečdaliu iki 1 metų 4 mėnesių su skirtais įpareigojimais: dalyvauti elgesio pataisos programoje, kartu uždraudžiant vartoti visų rūšių psichiką veikiančias medžiagas, yra tinkama ir efektyvi bausmė, kurią keisti nėra teisinio pagrindo.

11. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju yra nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių laisvės atėmimo bausmės skyrimas L. K. pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje būtų neteisingas. Teisėjų kolegijos nuomone, nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien įkalinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Tuo tarpu laisvės apribojimo bausmės skyrimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, bet yra vienas iš teisinių instrumentų, padedančių juos pasiekti. Šiuo atveju nuteistajam L. K. paskirta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant bausmės tikslus padėsiančius įgyvendinti įpareigojimus, neabejotinai sukels nuteistajam neigiamas pasekmes ir padės pasiekti nubaudimą kaip bausmės tikslą, leis atitinkamą laiko tarpą produktyviai kontroliuoti nuteistojo L. K. elgesį laisvėje ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, neardant turimų socialinių ir ekonominių ryšių.

12. Ir nors nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, atskirai vertinamos, išties nepasižymi išskirtinumu, tačiau švelnesnės bausmės paskyrimui šiuo atveju turi įtakos jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-303/2020) ir išvada, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas L. K. neatitinka teisingumo principo, todėl prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskreciją nustatyti nuteistajam teisingą bausmę, tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Tačiau, sutiktina su prokurorės teiginiu, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė nuteistajam L. K. į bausmės laiką įskaityti 2 paras, išbūtas laikinajame sulaikyme.

13. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Taip pat į suėmimo ir bausmės laiką įskaitomos procesinės prievartos priemonės - laikinas sulaikymas ir atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis). Taigi į bausmės laiką gali būti įskaitytos tik tokios kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės, kurių įskaitymas tiesiogiai numatytas įstatyme.

14. Iš byloje esančio įtariamojo laikinojo sulaikymo protokolo matyti, kad L. K. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. liepos 8 d. 19.40 val. (2 t., b. l. 87), o 2021 m. liepos 9 d. 14.47 val. nutarimu paleistas į laisvę (2 t., b. l. 114). Ir nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė laikotarpį L. K. išbūtą laikinajame sulaikyme, tačiau nepagrįstai jį prilygino 2 dienoms, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nuosprendis šio dalyje keičiamas.

15. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. G., kurią sudaro 116,67 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju vyko kitos nuteistojo L. K. iniciatyva, tuo tarpu nuteistasis E. G. su šiuo nuosprendžiu sutiko ir jo neskundė, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo E. G. nepriteisia, kadangi būtinybę skirti jam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Čėsienės apeliacinį skundą tekinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės laiko įskaitymo pakeisti ir į galutinės bausmės laiką įskaityti L. K. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. liepos 9 d. išbūtą laiką (1 dieną), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš E. G. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.