Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-731-784/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
1-731-784/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-731-784/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24827-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 2.10.1.; 1.2.4.8.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. sausio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2014-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. J. 2015-05-01 apie 22.58 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.92 promilių girtumas), smogė vieną kartą delnu savo žmonai K. J. į skruostą ir tokiais savo veiksmais sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Šiais veiksmais kaltinamasis J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamojo J. J. kaltė nustatyta šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad būdamas neblaivus trenkė savo žmonai per veidą. Dėl padaryto gailisi (b.l. 32-33, 42).

Tai, kad būtent kaltinamasis J. J. nukentėjusiosios K. J. atžvilgiu 2015-05-01 naudojo fizinį smurtą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusioji K. J., kuri parodė, kad vyras, būdamas neblaivus, jai sėdint ir žiūrint televizorių, pradėjo prie jos kabinėtis, keikė ją, po ko delnu smogė į skruostą. Tai ne pirmas atvejis, kai vyras smurtauja jos atžvilgiu (b.1. 14, 18).

Smurto nukentėjusiosios K. J. atžvilgiu panaudojimo faktas taip pat patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiais (b.l. 22, 5-6) liudytojo – policijos pareigūno V. B. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurių turinio matyti, kad ant nukentėjusiosios K. J. veido buvo smurtą galintys rodyti požymiai – veido skruosto paraudimai, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantis J. J. elgėsi agresyviai, keikėsi.

Alkotesterio tikrinimo duomenimis 2015-05-01 23.32 val. J. J. nustatytas 2,92 promilės girtumas.

Išvardytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamojo J. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neteisingai nurodomas nusikalstamos veikos padarymo laikas – gegužės 2 d. (iš tikrųjų turi būti gegužės 1 d., nes tai akivaizdžiai matyti tiek iš informacijos iš policijos įvykių registro (b. l. 8), tiek iš tarnybinio pranešimo dėl smurto ertimoje aplinkoje fakto (b. l. 5), tiek iš kitų byloje esančių dokumentų). Ši aplinkybė laikytina techninio pobūdžio netikslumu, nesuvaržančiu kaltinamojo teisės į gynybą, todėl teismas nusikalstamos veikos padarymo laiką patikslina.

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo J. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam J. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę (teistas už fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui), nustatytas atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis sutinka, jog jam būtų skirta arešto bausmė, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlytą bausmę - areštą. Teismo vertinimu prokuroro siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju iš esmės yra optimali, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad J. J. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 64¹, 140 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti J. J. areštą 30 parų. Į paskirtą bausmę įskaityti J. J. kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo) laiką nuo 2015-05-01 iki 2015-05-03 (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai, ir galutinę bausmę J. J. nustatyti areštą 28 paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. J., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Gediminas Viederis