Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) preso operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. B. 2016-11-06 apie 00.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę R. Š., t. y. dešinės rankos kumščiu suduodamas jai du smūgius į kairę akį, tampydamas ją už plaukų, sukėlė R. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. B., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymo bei apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-11-05 apie 22.00 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su sugyventine R. Š.. Būdamas neblaivus, ėmė pats, kiek prisimena, prie R. kabinėtis, priekaištauti dėl buvusių santykių su buvusiu draugu bei neištikimybės. Kiek pamena, R. ant jo irgi šaukė. Jį sunervino R. elgesys, dėl to jis apsistumdė su R. Ar namuose ją tampė už plaukų, neprisimena. Po to ji išbėgo į koridorių, o jis – paskui, pačiupo už rankos, už plaukų ir ją partempė į butą. Tada svetainėje su delnu trenkė R. du kartus į veidą. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį išvežė į komisariatą. Labai gailisi dėl savo elgesio, pilnai pripažįsta savo kaltę, taip pasielgė, nes negalėjo suvaldyti savo emocijų. (b. l. 40-41)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios R. Š. apklausos protokole parodymų matyti, kad J. B. gyvena kartu apie 9 metus su ja, adresu (duomenys neskelbtini), yra jos sugyventinis. 2016-11-06 apie 00.30 val. namuose J. pradėjo tampyti už plaukų, stumdyti. Ji išsigando J. ir iš buto išbėgo į laiptinę. J. atbėgo iš paskos, pagriebė ir tempė ją už plaukų, kad eitų į namus. Taip J. partempė atgal į butą, kur jai sudavė du kartus dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę, pataikė į akį. Po kaire akimi atsirado kraujosruva. Iškart po suduotų smūgių atvyko policija. Galbūt kaimynai iškvietė policiją. Pareigūnai išvežė J.. Kodėl J. ją sumušė, nežino. Turbūt dėl girtumo, nes jis nuolat būdamas neblaivus prieš ją smurtauja. Anksčiau yra smurtavęs, bet į policiją nesikreipė. Kai J. ją tampė už plaukų, buvo sukeltas fizinis skausmas, bet sužalojimai dėl to nepadaryti. Kai iš laiptinės J. ją tempė į butą, ji buvo pargriuvusi, t. y. gulėjo ant nugaros ir J. ją už plaukų tempė (iš antro aukšto į trečią aukštą) laiptais į viršų, todėl jai buvo sužalota (nubrozdinta) nugara. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kartu su J. augina jų bendrą vaiką A. B., kuriam yra 10 mėnesių. Įvykio metu sūnus miegojo. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Įvykio niekas nematė. (b. l. 16)

Iš 2016-11-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), esantis butas. (b. l. 7-9)

Iš 2016-11-06 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad policijos pareigūnams R. Š. paaiškino, kad prieš ją smurtavo sugyventinis J. B., kuris smūgiavo rankomis kelis kartus į veidą, stumdėsi, tampė už plaukų. Smurtą galintys rodyti požymiai – ant R. Š. veido paraudimai, kraujosruva. (b. l. 12-13)

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2016-11-06 01:24 val. J. B. nustatytas 2.52 promilių girtumas. (b. l. 30)

Tokiu būdu byloje kaltinamojo J. B. kaltė neginčijamai nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: tai paties kaltinamojo parodymais, kad kilusio konflikto metu apsistumdė su sugyventine R. Š., ar namuose ją tampė už plaukų, neprisimena. R. Š. išbėgus į koridorių, o jam išbėgus paskui, pačiupo ją už rankos, už plaukų ir partempė į butą. Tada svetainėje su delnu trenkė sugyventinei du kartus į veidą. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios R. Š. parodymai, kad namuose sugyventinis J. B. tampė ją už plaukų, stumdė. Jai išbėgus į laiptinę, sugyventinis atbėgo iš paskos, pagriebė ir tempė ją už plaukų, kad eitų į namus, taip partempdamas atgal į butą, kur jai du kartus sudavė dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę, pataikė į akį. Kai J. B. ją tampė už plaukų, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kai iš laiptinės ją tempė į butą, ji buvo pargriuvusi ant nugaros ir J. B. ją už plaukų tempė laiptais iš antro aukšto į trečią aukštą, todėl jai buvo nubrozdinta nugara. Šiuos kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir rašytinė byloje esanti medžiaga, tai yra: įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), esantis butas (b. l. 7-9); tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnams R. Š. paaiškino, kad prieš ją smurtavo sugyventinis J. B., kuris smūgiavo rankomis kelis kartus į veidą, stumdėsi, tampė už plaukų. Smurtą galintys rodyti požymiai – ant R. Š. veido paraudimai, kraujosruva (b. l. 12-13); asmens blaivumo testas patvirtina, kad J. B. įvykio metu buvo neblaivus (b. l. 30). Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, jai teismas neturi pagrindo abejoti, todėl jais remiasi kaip kaltinamojo J. B. kaltės įrodymais. Šių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. B. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę R. Š., t. y. dešinės rankos kumščiu suduodamas jai du smūgius į kairę akį, tampydamas ją už plaukų, sukėlė R. Š. fizinį skausmą, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo J. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau neteistas (b. l. 27), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 26), dirbantis (b. l. 23), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b. l. 25), sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 48-50). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. B. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymą paskyrus prokuroro siūlomą ir Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, į šių aplinkybių reikšmingumą, laisvės apribojimo terminas skirtinas mažesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. B. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., 2 d. nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per teismo nustatytą terminą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. 66 str. 1 d. 2 d. nuostatomis, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaitytinas J. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-11-06 01.00 val. iki 2016-11-07 15.05 val. (b. l. 34, 37).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42-45) – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d. 67 str. 2 d. 9 p. 3 d. 72² str., kartu su bausme J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. 66 str. 1 d. 2 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmę įskaityti laiką, J. B. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-11-06 01.00 val. iki 2016-11-07 15.05 val. (2 dienos).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. B. palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. B., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.