Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2010-11-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1615-520/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-11-16
Bylos Nr.
2A-1615-520/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
Ieškovas
A. J., A.
Atsakovas
UAB „Visagino transporto centras“
Advokatai
Nerijus Kasiliauskas
Kategorijos
  • 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1615-520/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.5; 11.9.6; 121.18 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Neringa Švedienė, Marijonas Greičius,sekretoriaujant Aleksui Navickui,dalyvaujant ieškovui A. J. (A. E.),ieškovo atstovui I. N.,atsakovo atstovui advokatui Nerijui Kasiliauskui,vertėjai Olgai Vostrenkovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. (A. E.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo pagal ieškovo A. J. (A. E.) ieškinį atsakovui UAB „Visagino transporto centras“,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. J. (A. E.) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, skubos tvarka grąžinti jį į darbą UAB „Visagino transporto centras“ vairuotojo pareigas, priteisti jam iš atsakovo UAB „Visagino transporto centras“ atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant po 87,24 Lt už 1 darbo dieną nuo atleidimo dienos bei skubos tvarka 1 mėn. vidutinį atlyginimą (1849,50 Lt). Nurodė, kad pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 1980 m. dirbo pas atsakovą vairuotoju, tačiau 2009-11-18 jam buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, 2010-01-19 buvo atleistas iš darbo DK 129 str. 2 d. pagrindu. Nors jo darbo stažas yra didesnis nei 30 metų, jo kvalifikacija yra aukščiausia, tačiau jis buvo atleistas, o kiti vairuotojai, kurių stažas mažesnis nei 10 metų – ne, per įspėjimo laikotarpį jam nebuvo pasiūlytas joks kitas darbas. Atleidimo iš darbo pagrindas atsakovo valdybos posėdžio 2009-11-12 protokolas, nors 2009-11-10 ta pati valdyba nepritarė bendrovės struktūros pakeitimo projektui.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas 1980-12-09 buvo priimtas dirbti VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ vairuotoju, vėliau reorganizavus į UAB „Visagino autotransporto centras“ dirbo tą patį darbą. 2009-11-18 ieškovas buvo įspėtas dėl atleidimo iš darbo, 2009-01-19 darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta DK 129 str. pagrindu. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, dėl kurių buvo atlikti atsakovo struktūriniai pertvarkymai, atsižvelgdamas į tai, kad iš 85 vairuotojų atsakovo įmonėje liko 8, padarė išvadą, kad buvo ekonominės priežastys, pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių atsakovas sumažino darbuotojų skaičių. Taip pat teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo įspėjimo įteikimo ieškovui jokie nauji darbuotojai nebuvo priimti, darbuotojų skaičius buvo tik mažinamas, sprendžiant ieškovo pirmumo teisės būti paliktam dirbti klausimą, buvo atsižvelgta į ieškovo ir kitų darbuotojų kvalifikaciją, papildomas kvalifikacijas, darbo stažą įmonėje, kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas nurodė, kad ieškovas neturėjo jokių papildomų kvalifikacijų, todėl neturėjo pirmumo teisės prieš turinčius tokią kvalifikaciją, 1973 m. atestatas, kuris patvirtina, kad ieškovas turėjo 3 kategorijos šaltkalvio autoremontininko kvalifikaciją, atsakovui niekuomet nebuvo pateiktas. Dėl to teismas sprendė, jog aplinkybė, kad 1973 m. atestatas nebuvo pateiktas atsakovui, atleidžia darbdavį nuo atsakomybės, kad atsakovas neatsižvelgė į šį faktą, spręsdamas ieškovo pirmumo teisės būti paliktam dirbti klausimą, pagrįstai taikė DK 135 str. 2 d. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo motyvą, kad atleidimas iš darbo prieštarauja kolektyvinės sutarties nuostatoms, nes kolektyvinėje sutartyje nėra aptarti jokie sutarties priedai, teismui kilo abejonių, ar ieškovo pateiktos Darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklės buvo tinkamai patvirtintos, paskelbtos ir yra galiojančios, todėl teismas nesivadovavo šiomis taisyklėmis. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusią situaciją, padarė išvadą, jog atsakovas nepažeidė atleidimo iš darbo procedūrų, pagrindė atleidimo iš darbo būtinų juridinių faktų sudėtį, todėl ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovas A. J. (A. E.) apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės, t. y. pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į darbą UAB „Visagino transporto centras“ vairuotojo pareigas, priteisti jam iš atsakovo UAB „Visagino transporto centras“ atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant po 87,24 Lt už 1 darbo dieną nuo atleidimo dienos. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis neturi pirmenybės teisės likti darbe, nes iš bylos dokumentų matyti, kad kiti vairuotojai turi žymiai žemesnę vairuotojo kvalifikaciją nei jis, o kiti vairuotojai neturi nei stažo, nei kvalifikacijos. Teismo argumentas, kad jis neturi pirmenybės teisės todėl, kad nepateikė atsakovui pažymėjimo dėl dar vienos profesijos, yra neteisėtas, nes prieštarauja DK 135 str. 2 d. Teismas padarė keistą išvadą, kad Darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklės yra neteisėtos, teismas asmeniškai apžiūrėjo kolektyvinės sutarties originalą su priedais, atsakovo antspaudais ir parašais, atsakovas patvirtino, kad kitų taisyklių, išskyrus šias, įmonėje nėra, tačiau atsakovas pamiršo 19 p. Teismas nekreipė dėmesio, kad priedas Nr. 2 yra nurodytas kolektyvinės sutarties 13 str. 1 d. Dėl to atsakovas turėjo gauti išankstinį profsąjungos sutikimą dėl jo atleidimo iš darbo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Visagino transporto centras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai ir klaidindamas teismą nurodo, kad jis turėjo suderinti ieškovo atleidimą iš darbo su profesine sąjunga, nes DK 134 str. 1 d. nustatyta garantija taikoma tik tiems darbuotojams, kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius – renkamuosius organus, o ieškovas nebuvo jokio profesinės sąjungos renkamo organo nariu. Ar organas turi DK 22 str. numatytas teises nustatoma pagal profesinės sąjungos įstatus. Atsižvelgdamas į susiformavusias socialinės partnerystės ir bendradarbiavimo su profesine sąjunga tradicijas jis 2009-09-08 surengė konsultacijas su profesinės sąjungos atstovais, tačiau nei konsultacijų metu, nei įspėjimo apie atleidimą iš darbo metu pats ieškovas neinformavo jo, kad yra profesinės sąjungos narys ir ieškovui turi būti taikomos papildomos garantijos. Ieškovas pažeidė DK 35 str., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningu darbuotojo elgesį galima laikyti tada, kai darbuotojas nepraneša aplinkybių, kurios yra reikšmingos jo atleidimui. Dėl to jis neprivalėjo ieškovui taikyti jokių papildomų garantijų dėl aplinkybių, kurios jam (atsakovui) nebuvo žinomos, taip pat ir dėl papildomos ieškovo kvalifikacijos. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis turėjo pirmumo teisę būti paliktas dirbti dėl stažo ir turimų vairuotojų kategorijų, nes ieškovo nurodytiems darbuotojams N. M., D. E., I. J. iki teisės gauti senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 3 metai, todėl jis (atsakovas) turėjo teisę spręsti, kurie iš vienodą pirmumo teisę turinčių asmenų bus palikti dirbti. Visi likę darbuotojai be vairuotojo kvalifikacijos turėjo ir kitų kvalifikacijų, reikalingų jam (atsakovui), todėl likusių pas jį darbuotojų kvalifikacija yra aukštesnė už ieškovo. Dėl to jis (atsakovas) neprivalėjo pagal DK 135 str. 2 d. taikyti ieškovui pirmumo teisės likti darbe.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas A. J. (A. E.) iš darbo UAB „Visagino transporto centras“ buvo atleistas nepažeidžiant atleidimo iš darbo procedūrų, netinkamai taikė DK 134, 135 str. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 330 str.).

Byloje nustatyta, kad pagal 2000-06-07 neterminuotą darbo sutartį, sudarytą tarp VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ ir ieškovo A. J. (A. E.), ieškovas buvo priimtas dirbti vairuotoju. Šioje darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojas pradėjo dirbti 1980-12-09 (b. l. 3-4). Nuo 2008-08-22 VĮ „Visagino transporto centras“ pertvarkytas į UAB „Visagino transporto centras“. 2009-11-18 ieškovas buvo įspėtas dėl atleidimo iš darbo nuo 2010-01-19 dėl įmonėje atliktų struktūrinių pertvarkymų (b. l. 2). Atsakovo generalinio direktoriaus 2010-01-19 įsakymu Nr. ĮP-23 2010-01-19 darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta DK 129 str. 2 d. pagrindu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų (mažinamas darbuotojų skaičius) (b. l. 30). Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad jo atleidimas iš darbo neteisėtas, grąžinti jį darbą tuo pagrindu, jog darbe buvo palikti vairuotojai, kurių darbo stažas yra mažesnis negu 10 m., atsakovo valdyba nepritarė bendrovės struktūros pakeitimo projektui, per įspėjimo laikotarpį nebuvo pasiūlytas joks kitas darbas. Nagrinėjant bylą ieškovas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad ieškovas yra profesinės sąjungos narys ir tai žinojo atsakovas, ieškovo atleisti negalėjo be profesinės sąjungos leidimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino, konstatuodamas, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai ieškovą atleido iš darbo DK 129 str. pagrindu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina.

DK 129 str. 1 d. yra nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindas, pagal kurį darbdaviui yra leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. DK 129 str. 2 d. nurodyta, kad darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Įstatymas neterminuotos darbo sutarties nutraukimo galimybę, kai nėra darbuotojo kaltės, sieja su svarbių priežasčių buvimu, todėl, sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 str.), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 str. 1 d. DK 129 str. 2 d. suteikia darbdaviui teisę nutraukti savo iniciatyva neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju dėl svarbių priežasčių – darbovietės struktūrinių pertvarkymų, kurie turi būti įforminti kompetentingo organo sprendimu ir būti realūs. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus dokumentus, susijusius su įmonės struktūriniais pertvarkymais, nustatė, kad vyko įmonės struktūriniai pertvarkymai, kurie buvo įforminti kompetentingo organo sprendimu ir buvo realūs. Jei dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį DK 129 str. nustatytu pagrindu, turi nurodyti ir teisme įrodyti konkretų faktą (faktus), dėl kurių darbuotojas negali tęsti darbo, ir nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių būtina nutraukti su darbuotoju neterminuotą darbo sutartį. Šioje nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog įvyko įmonės struktūriniai pertvarkymai, kurie buvo įforminti kompetentingo organo sprendimu ir buvo realūs, kad buvusių 85 vairuotojų darbą turi atlikti 8 vairuotojai.

Atsakovas nurodė, kad VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 2003-2010 m. buvo pagrindinis jo teikiamų paslaugų (keleivių pervežimo) užsakovas, tačiau 2009-05-05 VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ rašte nurodė, kad 2009 m. pabaigoje nutraukus Ignalinos atominės elektrinės eksploataciją finansinių išteklių darbuotojams pervežti nebebus skirta ir jokių įsipareigojimų dėl darbuotojų vežimo į darbą VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ neprisiims. Reaguodamas į susidariusią situaciją atsakovas 2009-09-08 surengė konsultacijas su profesinės sąjungos atstovais. UAB „Visagino transporto centras“ 2009-11-10 valdybos posėdžio metu svarstė įmonės veiklos ir valdymo struktūros pakeitimus, generalinis direktorius pristatė valdymo struktūros pakeitimo projektą, buvo nutarta nepritarti pateiktam bendrovės valdymo struktūros projektui, pavesta bendrovės padalinių vadovams patikslinti duomenis dėl pareigybių ir iki 2009-11-12 pateikti galutinius pasiūlymus (b. l. 8-9). Atsakovas UAB „Visagino transporto centras“ 2009-11-11 surengė susitikimą su darbuotojų atstovais, buvo svarstyta dėl bendrovės struktūrinių pertvarkymų ir darbuotojų mažinimo, profesinės sąjungos atstovai buvo supažindinti su planuojamomis naikinti pareigybėmis, vyko diskusijos dėl kai kurių pareigybių, jų reikalingumo. Nutarta iki 2009-11-12 leisti profesinės sąjungos atstovams pasitarti ir pateikti pastabas ir pasiūlymus, 2009-11-12 darbuotojų atstovų pageidavimu surengti pakartotinį susirinkimą (b. l. 2-23). Į 2009-11-12 susitikimą su darbuotojų atstovais darbuotojų atstovai neatvyko, todėl susirinkimas įvyko be darbuotojų atstovų, buvo nutarta pateikti patikslintą UAB „Visagino transporto centras“ valdymo struktūrą bendrovės valdybai svarstyti 2009-11-12 13 val. vyksiančiame bendrovės valdybos posėdyje (b. l. 24-25). Atsakovo valdyba 2009-11-12 nusprendė patvirtinti UAB „Visagino transporto centras“ valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybių sąrašą, kurie įsigalios 2010-03-18 (b. l. 38-39). Pagal atsakovo įstatų 25.3 p. bendrovės valdyba tvirtina bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes (b. l. 48). Atsakovo generalinio direktoriaus 2009-11-16 įsakymu Nr. ĮDO-45 „Dėl darbuotojų mažinimo ir įspėjimų apie numatomą darbo sutarties nutraukimą įteikimo“ buvo įsakyta parengti ir įteikti įspėjimus 65 atsakovo darbuotojams, iš jų ir ieškovui (b. l. 27-29). Iš bylos šalių paaiškinimų matyti, kad darbuotojai buvo atleisti.

Atleisdamas iš darbo ieškovą, kuris turėjo didesnį kaip 10 m. nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, tuo pagrindu, kad buvo mažinamas pas atsakovą dirbusių darbuotojų skaičius dėl struktūrinių pertvarkymų, atsakovas (darbdavys) privalėjo laikytis DK 135 str. 1 d. nustatytos pirmenybės likti darbe tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už jo (ieškovo) kvalifikaciją (DK 135 str. 2 d.). Pagal DK 135 str. 2 d. pirmenybės teisės taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos, palyginti su visų kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje darbovietėje, kvalifikacija. Pirmenybė ją turintiems darbuotojams prieš atitinkamus darbuotojus, neturinčius pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė (yra lygi ar aukštesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikaciją. Darbuotojo kvalifikacija, reikšminga DK 135 str. 2 d. taikymui, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojo kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Teismas, taikydamas DK 135 str. 2 d., turi lyginamuoju aspektu įvertinti įmonėje dirbančių tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-631/2005). Tam, kad teismas galėtų atlikti tokį įvertinimą, atsakovas byloje turėjo pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokie kvalifikacijos reikalavimai buvo keliami vairuotojams, kokia buvo 85 vairuotojų kvalifikacija, kokia buvo ieškovo kvalifikacija, ir jei ieškovo buvo kvalifikacija tokia pati, kaip ir kitų vairuotojų, tai dėl kokių priežasčių jam nebuvo taikoma pirmenybė likti darbe, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi daugiau kaip 10 m. nepertrauktą darbo stažą toje darbovietėje. Atsakovas nurodė, kad jis vadovavosi DK 135 str., spręsdamas dėl pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, kai mažinamas etatų skaičius, kad prioritetas išlaikyti darbo vietą buvo suteiktas asmenims, kurie atitiko DK 135 str. reikalavimus, kad likusių dirbti vairuotojų kvalifikacija buvo aukštesnė už ieškovo turimą kvalifikaciją, nes likę darbuotojai turėjo ir papildomų kvalifikacijų, reikalingų atsakovui. Su tokias atsakovo argumentais nesutiktina, nes atsakovas nepateikė vairuotojo pareigybės aprašymo ar kito dokumento, kuriame būtų nustatyta, kad pas atsakovą dirbantys vairuotojai privalėjo turėti ir papildomų kvalifikacijų. Byloje nustatyta, kad ieškovas taip pat turi papildomą kvalifikaciją (šaltkalvio autoremontininko kvalifikaciją), tačiau ieškovas nebuvo pateikęs atsakovui šią kvalifikaciją patvirtinančio dokumento. Iš RTFSR Ministrų Tarybos Valstybinio profesinio techninio mokymo komiteto 1973-07-13 išduoto atestato matyti, kad ieškovas yra baigęs Briansko miesto profesinę technikos mokyklą Nr. 15 ir įgijęs 3 kategorijos šaltkalvio autoremontininko kvalifikaciją (b. l. 104, 105). Tai tvirtina, kad atsakovas vairuotojo pareigybei nekėlė reikalavimo dėl papildomų kvalifikacijų. Kaip jau buvo minėta, darbuotojo kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti vairuotojo darbą, buvo žemesnio lygio nei kitų darbuotojų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo kvalifikacija buvo žemesnė nei N. M., D. E., I. J., A. Ž.. Kai, mažinant darbuotojų skaičių, būti palikti dirbti konkuruoja du ar daugiau darbuotojų, kurių kvalifikacija yra vienoda, tai dirbti paliekamas labiau socialiai pažeidžiamas darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2004). Pagal bylos duomenis N. M. (M.), D. E. (E.) ir J. J. iki teisės gauti senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip treji metai, todėl atsakovas pagrįstai šiuos darbuotojus paliko dirbti, nes jie socialiai yra labiau pažeidžiami. DK 129 str. 4 d. numato, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 m., gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), dirba nuo 2005-12-12 (b. l. 31), t. y. darbuotojas, kuris neturi pirmenybės teisės. Taip pat byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad kiti palikti dirbti vairuotojais darbuotojai turėjo aukštesnę vairuotojo kvalifikaciją, nei kad ieškovas, t. y. V. F., V. M., G. J., V. C., E. V., kurių darbo stažas yra mažesnis nei 10 m. Atsakovo pažymoje nurodyta, kad G. J. ir V. M. turi vaikų iki 14 m., tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad šie darbuotojai vieni augina vaikus, nes tik darbuotojai, kurie augina vaikus iki 16 m. vieni, turi pirmenybės teisę (DK 135 str. 1 d. 2 p.). Minėti darbuotojai turi kitas kvalifikacijas, tačiau tai nepatvirtina, kad jų kaip vairuotojų kvalifikacija buvo aukštesnė už ieškovo kvalifikaciją. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį su ieškovu, pažeidė DK 135 str. nuostatas.

Byloje pateikta atsakovo UAB „Visagino transporto centras“ kolektyvinė sutartis (b. l .106-120), patvirtinta Darbuotojų susirinkimo 2009-05-28 protokolu, kurio 13 str. 1 d. nurodyta, kad darbo ir poilsio laikas nustatomas Darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (priedas Nr. 2), DK. Iš ieškovo pateiktų Darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklių 19 p. matyti, kad su profsąjungos nariais negali būti nutraukta darbo sutartis darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojų kaltės (DK 129 str.) be išankstinio profsąjungos sutikimo (DK 134 str.). DK 134 str. 1 d. nustato, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 str.), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio DK 129 str. be išankstinio to organo sutikimo. DK 134 str. 4 d. numatyta, jog kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija taikoma ir kitiems darbuotojams. Byloje pateikta UAB „Visagino transporto centras“ kolektyvinė sutartis, kuri pasirašyta bendrovės generalinio direktoriaus V. A. ir profesinės sąjungos pirmininko F. P. (P.) 2009-05-28. Byloje nėra duomenų, kad po to buvo pasirašyta kita kolektyvinė sutartis ar aptariama sutartis buvo pakeista (kolektyvinės sutarties 3 ir 4 str.), todėl darytina išvada, jog ieškovo atleidimo iš darbo metu ši kolektyvinė sutartis buvo galiojanti ir joje nustatytos garantijos taikytinos ieškovo atžvilgiu. Nors kolektyvinės sutarties 13 str. kalbama ne apie darbuotojų garantijas, o apie darbo ir poilsio laiką, būtent šio straipsnio 1 d. minima, jog Darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklės yra kolektyvinės sutarties priedas Nr. 2. Tai reiškia, kad Darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklės yra sudėtinė kolektyvinės sutarties dalis ir taisyklėse nustatytos garantijos turi būti vertinamos kaip garantijos, nustatytos kolektyvinėje sutartyje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje nesivadovavo Darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, nes šios Darbo tvarkos taisyklės nurodytos kolektyvinės sutarties 13 str. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad kolektyvinės sutarties 13 str. nurodytos kitos taisyklės, kad taisyklės nėra pasirašytos tų pačių atstovų ir tą pačią dieną, kaip ir kolektyvinė sutartis. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą neginčija aplinkybės, kad Darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklės yra sudėtinė 2009-05-28 pasirašytos kolektyvinės sutarties dalis. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis neturėjo suderinti ieškovo atleidimo iš darbo su profesine sąjunga, nes ieškovas nebuvo jokio profesinės sąjungos renkamo organo nariu, šiuos argumentus grindžia DK 134 str. 1 d. Su tokiais argumentais nesutiktina, nes Darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklių 19 p. numatyta tokio pat pobūdžio garantija, kokią nustato DK 134 str. 4 d.: su profsąjungos nariais negali būti nutraukta darbo sutartis darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojų kaltės (DK 129 str.), be išankstinio profsąjungos sutikimo (DK 134 str.). Kadangi ieškovo atleidimo iš darbo pagrindu buvo DK 129 str., todėl buvo būtinas profesinės sąjungos sutikimas, jį atleidžiant (DK 134 str. 4 d., kolektyvinės sutarties priedo – Darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklių 19 p.). Pagal bylos duomenis toks sutikimas dėl ieškovo atleidimo nebuvo duotas, atsakovas nesikreipė į profesinę sąjungą dėl tokio sutikimo gavimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jam nebuvo žinoma, jog ieškovas yra profesinės sąjungos narys, ieškovas apie tai nebuvo informavęs atsakovo. Su tokiais argumentais nesutiktina, nes byloje buvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu darytina išvada, kad ieškovas buvo informavęs atsakovą apie tai, kad jis yra profesinės sąjungos narys ir atsakovui tai buvo žinoma. Atsakovas, mokėdamas ieškovui darbo užmokestį, iš ieškovo darbo užmokesčio išskaičiuodavo mokestį profsąjungai (b. l. 10). Atsakovas be ieškovo nurodymo tokios išskaitos daryti negalėjo. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį su ieškovu, pažeidė DK 134 str. 4 d. nuostatas.

Kadangi atsakovas atleido ieškovą iš darbo pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas ginti ieškovo teises DK 297 str. 3 d. ar 4 d numatytu būdu. DK 297 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pagal DK 297 str. 4 d., jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje, pasisakydamas dėl DK 297 str. 3 ir 4 d. aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2005; 2007-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2007; kt.), yra nurodęs, kad nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 297 str. 3 ir 4 d. nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nesaistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 str.). Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 297 str. 4 d.). Aplinkybes, reikšmingas DK 297 str. 4 d. taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo darbovietėje buvo atlikti realūs struktūriniai pertvarkymai, kurie atlikti dėl ekonominių priežasčių ir kurie kvalifikuotini kaip DK 297 str. 4 d. nurodyta šios teisės normos taikymo sąlyga – ekonominės, organizacinės priežastys, dėl kurių darbuotojas negali būti grąžinamas į pirmesnį darbą. Bylos medžiaga tvirtina, kad UAB „Visagino transporto centras“ struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, jie yra realūs ir nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti neteisėtai iš darbo atleisto ieškovo negalimumą grąžinti į pirmesnį darbą, atlikti dėl rimtų ekonominių priežasčių. Dėl to netenkintinas ieškovo reikalavimas taikyti jo teisių gynimo būdą, numatytą DK 297 str. 3 d., t. y. grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą, o taikytinas DK 297 str. 4 d. numatytas darbuotojo teisių gynimo būdas. Atsakovo ir ieškovo sudarytos darbo sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, laikytina, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos - 2010-11-16), ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovui išeitinė išmoka, numatyta DK 140 str. 1 d., buvo išmokėta (b. l. 10). Byloje pateikti duomenys, kad ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis -1849,50 Lt, todėl ieškovui iš atsakovo už laikotarpį nuo 2010-01-20 iki 2010-11-16 (įskaitytinai) priteistina 18354,11 Lt (neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovo ieškinys ir apeliacinis skundas tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: pripažintina, kad darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, 2010-01-19 nutraukimas pagal DK 129 str. 2 d. yra neteisėtas, nustatytina, kad darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (2010-11-16), priteistina ieškovui iš atsakovo 18354,11 Lt (neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-01-20 iki 2010-11-16 (įskaitytinai).

Kadangi iš esmės ieškovo reikalavimai patenkinti, todėl vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88, 96 str. iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 550,62 Lt žyminio mokesčio. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teismas turėjo 9,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. kadangi ieškovo ieškinys ir apeliacinis skundas iš esmės yra patenkinti, todėl nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Visagino miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo A. J. (A. E.) ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti darbo sutarties, sudarytos tarp A. J. (A. E.) ir UAB „Visagino transporto centras“, 2010 m. sausio 19 d. nutraukimą pagal DK 129 str. 2 d. neteisėtu. Nustatyti, kad darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (2010 m. lapkričio 16 d.). Priteisti A. J. (A. E.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Visagino transporto centras“ (į. k. 110088380) 18354,11 Lt (neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. (įskaitytinai).

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „Visagino transporto centras“ (į. k. 110088380) 550,62 Lt žyminio mokesčio, 18,04 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Neringa ŠvedienėMarijonas Greičius